- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- eI3-10592-609/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00139-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl administracinių aktų dalyje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDĮ) Klaipėdos teritorinio skyriaus 2023 m. liepos 10 d. įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB(duomenys neskelbtini) darbuotojui A. Š., papildomo tyrimo akto (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas) dalį, kuria buvo patikslintas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2023 m. sausio 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 1 (toliau – Aktas) 10 punktas, bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dėl įvykio darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirtiną traumą patyrė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. Š., papildomo tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) dalį, susijusią su UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų vertinimu.
Skunde nurodo, jos Papildomo tyrimo aktas yra neišsamus, nemotyvuotas, surašytas neatsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas ir kitas tyrimo metus nustatytas aplinkybes.
Sprendime nurodyta, kad Sprendimo priėmimo pagrindu yra Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 14 d. išvada dėl įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini), kurio metu mirtiną traumą patyrė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. Š., papildomo tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), (Papildomo tyrimo išvada), kuri, pareiškėjos vertinimu, surašyta formaliai, joje nepaaiškinama, kodėl buvo panaikinta Akte nurodyta pirmoji priežastis, aiškiai neatsakyta į pareiškėjos keltą klausimą, kas buvo atsakingas už uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), darbuotojų informavimą apie jos teritorijoje atliekamus darbus, nėra aišku, kas buvo atsakingas už saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą – pareiškėja ar UAB (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesutinka, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo prievolę kontroliuoti darbuotojus atsakovo nurodytu būdu, t. y. nepaliekant jų dirbti savarankiškai. Pareiškėjos teigimu, dėl to, kad nukentėjusysis dirbo būtent UAB (duomenys neskelbtini), užsakymu ir jai priklausančioje teritorijoje, būtent UAB (duomenys neskelbtini), privalėjo užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolę, tačiau to nepadarė.
Pareiškėjos vertinimu, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 25 str. 1 d. 13 p. nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, užkraunant pernelyg didelę naštą darbdaviui. Pareiškėja pastebi, kad DSSĮ 33 str. įtvirtintos darbuotojo pareigos, kurias apima, įskaitant, bet neapsiribojant: darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus; tinkamai naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones; pagal galimybes ir turimas žinias imtis priemonių pašalinti priežastims, galinčioms sukelti traumas, ūmius apsinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsiant pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui ir darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ir kt.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad pagal teisės aktų reikalavimus ji buvo supažindinusi įvykio vietoje dirbusius darbuotojus su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, t. y. įvykdė darbdaviui priskirtas funkcijas. Pareiškėjo teigimu, iš tyrimo medžiagoje esančių įvykio vietos nuotraukų matyti, jog nukentėjusysis buvo su šviesą atspindinčia liemene, apklausiamas liudytoju E. M. parodė, kad darbuotojams buvo žinoma, jog darbo zoną jie privalo apstatyti įspėjamaisiais ženklais, tačiau dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių to nepadarė.
Pareiškėja teigia, kad Papildomo tyrimo akte ir Sprendime nebuvo įvertinti įvykio vietoje dirbusio UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo E. M. paaiškinimai. Neginčijama, kad įvykio vietoje dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas E. M. ir A. Š. jokių įspėjamųjų ženklų nebuvo pasistatę, manydami, jog viską greitai sutvarkys, tačiau įprastai įspėjamuosius ženklus pasistato.
Pareiškėjos vertinimu, jei yra konstatuota, jog nelaimingą atsitikimą sukėlė darbo vietos neapstatymas įspėjamaisiais ženklais, tokiu atveju nelaimingą atsitikimą sukėlė remonto darbus atlikusios įmonės darbuotojų aplaidus elgesys, priimant sprendimą nepasistatyti įspėjamųjų ženklų, kai jiems buvo žinoma, jog jie yra privalomi.
Pareiškėja pažymi, jog darbuotojai buvo pristatomi į teritoriją, kurioje dirbo ne pirmą kartą, žinojo visus darbo ypatumus, buvo tinkamai instruktuoti. Jie likdavo dirbti vieni, nes UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo pareigos jų kontroliuoti viso darbo proceso metu. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas žinojo apie jų prašymu ir interesais teritorijoje dirbančius kitos įmonės darbuotojus. Pareiškėja teigia, jog dėl to, kad įprastai remonto darbus atliekantys darbuotojai apsitverdavo tvarkomą teritoriją, UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo pagrindo kontroliuoti tinkamai instruktuotų darbuotojų. Atsižvelgdamas į darbo patirtį, nukentėjusysis privalėjo įvertinti riziką ir imtis veiksmų, saugių darbo sąlygų užtikrinimui – būti blaivus darbo vietoje ir apsitverti darbo vietos teritoriją.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, jog nukentėjusysis dirbti pradėjo būdamas blaivus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, nebuvo požymių, galinčių sukelti įtarimą. Pažymi, kad darbdavys be pagrindo neturi teisės tikrinti darbuotojų su savimi atsineštų daiktų turinio. Kartu su nukentėjusiuoju įvykio vietoje dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas E. M. patvirtino, kad jie su nukentėjusiuoju alkoholio nevartojo, todėl egzistuoja reali tikimybė, kad nukentėjusysis alkoholį vartojo slapta iš su savimi atsinešto termoso, ko realiai darbdavys negalėjo sukontroliuoti.
Pareiškėja pažymi, kad realu, jog net ir tuo atveju, jei įvykio vieta būtų buvusi apstatyta įspėjamaisiais ženklais, dėl krautuvo gabaritų krautuvo vairuotojas galėjo nepastebėti nukentėjusiojo ar įspėjamųjų ženklų, jei jie ir būtų buvę pastatyti įvykio vietoje.
Pareiškėjos vertinimu, priežastinis ryšys tarp darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo objektyviai nebuvo nustatinėjamas, t. y. nebuvo nustatyta, ar nesant prievolės darbo vietą apstatyti įspėjamaisiais ženklais, nelaimingo atsitikimo būtų galima išvengti, ar tai buvo pagrindinė priežastis padariniams kilti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pažymi, kad tyrėjas, atlikdamas įvykio darbe, kurio metu mirtiną traumą patyrė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. Š., papildomą tyrimą, visapusiškai įvertino įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė ir Papildomo tyrimo akte įvardino tris priežastis, kurios lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimą darbe, kurio metu žuvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. Š.. Kaip vieną iš priežasčių, tyrėjas įvardino saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą, kuris pasireiškė tuo, kad nekontroliuota, kad darbo zona būtų aptverta įspėjamaisiais ženklais, nenustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. Š. darbo vietoje buvo neblaivus.
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodo, kad darbuotojo, kuris patyrė mirtiną traumą, darbdavys buvo UAB (duomenys neskelbtini). Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, DSSĮ ir kiti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys norminiai teisės aktai.
Motyvuojamoji dalis
Teigia, kad DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. DSSĮ to paties straipsnio toje pačioje dalyje nurodyta, kad darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos DSSĮ 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos.
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodo, kad tinkamas darbdavio veiksmų įvertinimas yra reikšmingas įvykio darbe tyrimo tikslų įgyvendinimo prasme, nes darbdavio vaidmuo, užtikrinant saugias ir darbuotojų sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, yra esminis, nes nuo jo pareigų, nustatytų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vykdymo ar nevykdymo priklauso, ar darbuotojai dirba saugiai, ar patenka į tokias situacijas, kurios gali pasibaigti jų žūtimi ar sunkiomis traumomis.
Viena iš darbdavio pareigų sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas įvardintų DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 13 punkte, yra ta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
Kaip viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, Papildomo tyrimo akte įvardintas saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, kuris pasireiškė kontrolės nebuvimu, dėl ko darbo zona nebuvo aptverta įspėjamaisiais ženklais, vieno iš darbuotojų darbo vietoje buvimas neblaiviu. Papildomo tyrimo akte pažymėta, kad pasirinktas saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės būdas (darbuotojų palikimas dirbti savarankiškai) neužtikrino, kad darbo zona būtų pažymėta ir darbuotojas dirbtų blaivus.
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymi, kad Papildomo tyrimo akte nurodyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, yra svarbi, siekiant pagrindinio įvykių darbe tyrimo tikslo – užtikrinti, kad ateityje panašūs nelaimingi atsitikimai nepasikartotų. Darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) turi įvertinti įvykio darbe tyrimo išvadas ir numatyti ir įgyvendinti prevencines priemones, kad panašios situacijos nepasikartotų. Priešingu atveju, tokio paties ar panašaus nelaimingo atsitikimo tikimybė yra gana didelė.
Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu, papildomas įvykio darbe, kurio metu mirtiną traumą patyrė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. Š., tyrimas atliktas griežtai laikantis įvykių darbe tyrimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai (Sprendimas ir Papildomo tyrimo aktai) surašyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis ir 10 straipsnio 5 dalies reikalavimais ir neprieštarauja gero viešojo administravimo principams.
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodo, kad dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje yra nustatytos DSSĮ 30 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą.
Papildomo tyrimo akte nurodytos trys nelaimingo atsitikimo darbe priežastys –nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo krautuvo vairuotojo neatidumo, dėl UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų veiksmų (darbuotojai neaptvėrė darbo zonos įspėjamaisiais ženklais, nukentėjusysis buvo neblaivus) ir dėl to, kad nebuvo kontroliuojama, kaip darbuotojai vykdo darbus.
Papildomo tyrimo akto 4 punkte pažymėta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovų susitarimas dėl darbų atlikimo buvo žodinis. Darbus organizavę nurodytų įmonių vadovai neužtikrino, kad būtų garantuota darbuotojų sauga, nebuvo panaudoti saugos ženklai, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai nebuvo informuoti apie vykdomus darbus. Kadangi abiejų darbdavių bendradarbiavimas, užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, atliekant darbus toje pačioje teritorijoje, nebuvo aptartas, susitarimą įforminant raštu ar parengiant bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą, tokiu būdu aiškiai nustatant abiejų darbdavių darbuotojų saugaus darbo užtikrinimo sąlygas, vadovaujantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais, visų pirma DSSĮ, pareiga užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų saugiai ir nepažeidinėtų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų bei vietinių (lokalinių) teisės aktų reikalavimų, tenka darbdaviui, nes darbdavys yra tas subjektas, kuris pirmiausia turi pasirūpinti savo darbuotojų saugumu. Vadovaujantis DSSĮ 11 straipsnio 1 dalimi, kiekvieno darbdavio pareiga buvo sudaryti savo darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Įvertinus anksčiau įvardintas aplinkybes, buvo konstatuota, jog savo, kaip darbdavio, pareigos užtikrinti, kad darbuotojas dirbtų saugiai, neįvykdė nelaimingo atsitikimo metu žuvusio UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo A. Š. darbdavys.
Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu, Akte ir Papildomo tyrimo akte nuosekliai ir išsamiai įvertintos nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo darbuotojas, sąlygos, kurios lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Papildomo tyrimo akte įvardintos nelaimingo atsikimo darbe priežastys bei nurodyti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų bei vietinių (lokalinių) teisės aktų pažeidimai orientuoja darbdavius į darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo sritis, kurias būtina peržiūrėti, sutvarkyti, kad panašių nelaimingų atsitikimų darbe būtų išvengta ateityje.
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius atsiliepime į skundą nurodo, kad pritaria atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą išdėstytai pozicijai.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Papildomo tyrimo akto ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos vertinimu, Papildomo tyrimo akte įvardinta pirmoji nelaimingo atsitikimo priežastis – Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, turi būti pakeista taip, kad neliktų sąsajų su žuvusio asmens A. Š. darbdaviu – UAB (duomenys neskelbtini).
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja DSSĮ ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai. DSSĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. DSSĮ 44 straipsnio 7 dalis nustato, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-672-146/2016 konstatavo, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, kaip specialiajame įstatyme, expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustatyta apskundimo tvarka, kurios turi laikytis darbdavys, nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, t. y. turi paduoti skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, o, nesutikdamas su vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu, priimtu išnagrinėjus skundą dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto, gali paduoti skundą teismui ABTĮ nustatyta tvarka; pagal nustatytą teisinį reguliavimą, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nagrinėdamas darbdavio skundą, pateiktą dėl VDI teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akto, atlieka ginčo nagrinėjimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka funkciją (žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2178-520/2017).
Nustatyta, jog įvykis darbe įvyko (duomenys neskelbtini), kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atliko trinkelių dangos remonto darbus UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), darbuotojui krautuvu užvažiavus ant UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo A. Š., kuris buvo sužalotas ir nuo patirtų traumų ligoninėje mirė.
Žemesnės instancijos teismas
Įvykį darbe ištyrė VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius E. G. ir surašė Aktą, kuriame aprašė įvykio darbe aplinkybes ir įvardijo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis:
1. Netinkamas darbų organizavimas: neužtikrinta, kad būtų garantuota darbuotojų sauga, atliekant grindinio remonto darbus dviem darbdaviams, nebuvo panaudoti saugos ženklai, UAB (duomenys neskelbtini), darbuotojai nebuvo informuoti apie degalinės grindinio remonto darbus. Tuo pažeisti DSSĮ 30 str. 1 d. reikalavimai.
2. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Darbuotojai neaptvėrė darbo zonos įspėjamaisiais ženklais, A. Š. darbo vietoje buvo neblaivus. Nesilaikyta „Plataus profilio statybininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 17, patvirtintos UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), punkto reikalavimų.
3. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Krautuvo vairuotojo neatidumas pažeidžiant „Traktorininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1, patvirtintos 2021 m. liepos 12 d. UAB(duomenys neskelbtini), 4.5 punkto reikalavimus.
4. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Nekontroliuota, kad darbuotojai neaptvėrė darbo zonos įspėjamaisiais ženklais, A. Š. darbo vietoje buvo neblaivus, tuo pažeisti DSSĮ 25 straipsnio 1 d. 13 p. reikalavimai.
2023 m. vasario 21 d. VDI gavo UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 20 d. skundą „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir/ar priežasčių vertinimo“. UAB (duomenys neskelbtini) nesutiko su Akte nurodytomis aplinkybėmis ir priežastimis, prašė atlikti papildomą įvykio darbe tyrimą bei patikslinti Akto 10 punkto (Nelaimingo atsitikimo priežastys) pirmąją priežastį, susijusią su UAB (duomenys neskelbtini) veiksmais dėl netinkamo darbų organizavimo ir ketvirtąją priežastį.
VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai įvertino pareiškėjo 2023 m. vasario 20 d. skundo argumentus ir konstatavo, jog analizuojant įvykio darbe tyrimo metu surinktus dokumentus ir siekiant užtikrinti įvykio darbe priežasčių išsamumą, tikslinga VDI inspektoriui pakartotinai kreiptis ir susipažinti su Klaipėdos apygardos prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2023 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrė įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. Š., papildomą tyrimą.
Papildomo tyrimo metu pakartotinai išanalizavus įvykio darbe pirminio tyrimo metu sukauptą medžiagą, papildomo tyrimo metu gautus naujus duomenis – UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) raštiškus atsakymus į pateiktus klausimus, susipažinus su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. raštu pateikta medžiaga, su Klaipėdos apygardos prokuratūroje atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga, įvertinus VDI tyrimo metu surinktą informaciją, 2023 m. liepos 10 d. buvo surašytas Papildomo tyrimo aktas, kuriuo buvo patikslintas Akto 10 punktas (Nelaimingo atsitikimo priežastys) kuris išdėstytas taip:
1. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas [25].
Nekontroliuota, kad darbuotojai neaptvėrė darbo zonos įspėjamaisiais ženklais, A. Š. darbo vietoje buvo neblaivus, tuo pažeisti: DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimai.
2. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas [05].
Krautuvo vairuotojo neatidumas, pažeidžiant „Traktorininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1patv. 2021-07-12 UAB (duomenys neskelbtini). 4.5 p. reikalavimus: „Atliekant manevrą traktoriumi, traktoriumi su prikabinamu mechanizmu / priekaba ar kitomis savaeigėmis mašinomis būtina įsitikinti, kad manevro / darbo metu traktorius, prikabinamas mechanizmas, priekaba ar savaeigė mašina nekliudys žmonių, kitų savaeigių mašinų ar mechanizmų, automobilių, stacionarių ar laikinų statinių, stulpų ar kitų įrenginių <...>“.
3. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas [05].
Darbuotojai neaptvėrė darbo zonos ženklais, A. Š. darbo vietoje buvo neblaivus. Nesilaikyta „Plataus profilio statybininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 17 patvirtintos UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022-04-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavimų:
p. 27 <...> Darbas darbų vykdymo objektuose, mechanizmų ir transporto judėjimo zonose – galimos avarijos ir traumos. Darbo zonas apstatyti įspėjamaisiais ženklais, kūgiais. <...>;
p. 3 „Darbuotojui draudžiama ateiti į darbą neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių medžiagų, darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines bei toksines medžiagas“.
VDI kancleris, atliekantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas, (duomenys neskelbtini), pasirašė Sprendimą , kuriuo pripažino, kad įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini), kai mirtiną traumą patyrė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. Š., papildomas tyrimas atliktas, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau – Nuostatai), reikalavimais.
Sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 14 d. Išvada dėl įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini), kurio metu mirtiną traumą patyrė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. Š., papildomo tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog papildomo tyrimo metu buvo įvertinti pareiškėjo argumentai apie saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje organizavimą bei darbuotojų prievolę patieks įvertinti gręsiančią riziką ir imtis veiksmų saugių darbo sąlygų užtikrinimui.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog atlikus papildomą tyrimą, buvo patikslintas Akto 10 punktas (nelaimingo atsitikimo priežastys), išdėstytas Papildomo tyrimo akte, todėl vertintina, jog teisines pasekmes pareiškėjai sukelia Papildomo tyrimo aktas ir Sprendimas.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžta, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nelaimingo atsitikimo darbe apibrėžimas apima ne tik įvykį darbe, bet ir tokio įvykio pasekmes – darbuotojo patirtą žalą sveikatą ar jo mirtį. Tai leidžia daryti išvadą, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis laikytinos visos aplinkybės ir darbo sąlygos, nulėmusios tiek patį įvykį darbe, tiek turėjusios reikšmės pasekmių atsiradimui.
Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad 2022 m. spalio 20 d. pareiškėjos darbuotojui A. Š. atliekant trinkelių dangos remonto darbus UAB (duomenys neskelbtini), degalinėje ((duomenys neskelbtini), ant jo užvažiavus UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo vairuojamam krautuvui, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. Š. buvo sužalotas ir nuo patirtų traumų ligoninėje mirė. Ginčo dėl nelaimingo atsitikimo darbe fakto – įvykio ir kilusių pasekmių – byloje nėra.
Nuostatų 29 punkte nurodyta, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Pagal Nuostatų 30 punktą tiriant įvykį darbe privalu nustatyti koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. Pagal Nuostatų 31 punktą įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 „Dėl įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodinių nurodymų patvirtinimo (toliau – Metodiniai nurodymai), kurie detalizuoja nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir įforminimo tvarką. Nelaimingą atsitikimo tyrimą atliekantis tyrėjas turi, be kita ko, įvertinti nukentėjusiojo darbo aplinkoje ir darbo vietoje esančius saugai ir sveikatai pavojingus veiksnius ir nukentėjusiojo ir kitų asmenų, susijusių su tiriamu įvykiu darbe, profesinį pasirengimą (14.8, 14.9 p.). Pagal Metodinių nurodymų 18 punktą N-1 formos akte: 1) aprašomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmusios (18.1 p.); 2) įvardijama nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys) – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai (18.2 p.); 3) aprašomas, trumpai apibūdinant esmę, kiekvieną priežastį lėmęs konkretus darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (jei toks pažeidimas nustatytas), dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe (18.3p.); 4) įrašomas pažeisto teisės akto pavadinimas, straipsnis / punktas (straipsniai / punktai) (18.4 p.); 5) surašomi kiti N-1 formos akte nurodyti duomenys Metodinių nurodymų 1 priede nustatyta tvarka (18.5 p.).
Nuostatų 80 punktas numato, kad darbdavys skundą dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo N-1 (darbe) ar N-2 (pakeliui) formos akto gavimo, nukentėjęs darbuotojas pareiškimą dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe – per 2 mėnesius, o dėl sunkaus – per 6 mėnesius nuo atitinkamo akto gavimo. Nuostatų 81 punkte nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija skundus dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo privalo išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui atlikus papildomą tyrimą, papildomo tyrimo medžiaga nagrinėjama Valstybinėje darbo inspekcijoje vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka, o papildomo tyrimo medžiaga išsiunčiama per 3 darbo dienas nuo papildomo tyrimo pabaigos Nuostatų 51 arba 65 punkte nurodytiems gavėjams (Nuostatų 82 punktas). Nuostatų 83 punkte nustatyta, kad Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl skundo, kuriame skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aktas, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.
Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas).
Pažymėtina tai, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2023 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu atlikus papildomą tyrimą, buvo surašytas Papildomo tyrimo aktas, kuriame nurodytos trys nelaimingo atsitikimo darbe priežastys – UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo neatidumas, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų veiksmai bei dėl to, kad nebuvo kontroliuojama, kai darbuotojai vykdo darbus.
Nagrinėjamam atvejui aktuali Papildomo tyrimo akto 10 punkte įvardinta pirmoji nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, pasireiškęs tuo, kad įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, darbdavys nekontroliavo, kad darbuotojai darbo zonos neaptvėrė įspėjamaisiais ženklais, kad įmonės darbuotojas A. Š. darbo vietoje buvo neblaivus. Institucijos vertinimu, UAB (duomenys neskelbtini) pasirinktas saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės būdas (darbuotojų palikimas dirbti savarankiškai) buvo nepakankamas ir neužtikrino, kad darbuotojas darbo vietoje būtų blaivus ir darbo zona būtų pažymėta.
Papildomo tyrimo akte pažymėta, jog UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovų bendradarbiavimas, užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, atliekant darbus toje pačioje teritorijoje, nebuvo aptartas sudarant raštišką sutartį ar parengiant bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą, tokiu būdu aiškiai nustatant abiejų darbdavių darbuotojų saugaus darbo užtikrinimo sąlygas, kas suponavo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą. Įvertinus tai, jog nelaimingo atsitikimo metu žuvusio asmens darbdavys – UAB (duomenys neskelbtini), viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių įvardinta saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės pareiškėjos įmonėje nepakankamumas.
Pareiškėjos vertinimu, nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvusio darbuotojo A. Š. darbdavys vykdė savo, kaip darbdavio pareigas, nustatytas DSSĮ, kituose darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nes darbuotojai buvo instruktuoti ir žinojo apie prievolę darbo zoną apstatyti įspėjamaisiais ženklais. Jo teigimu, nebuvo įvertinta aplinkybė, jog net ir tuo atveju, jei darbo zona būtų buvusi apstatyta įspėjamaisiais ženklais, įvykio nebuvo galima išvengti, nes pagrindine nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi buvo krautuvo vairuotojo aplaidumas, ribotas matomumas dėl krautuvo techninių savybių ir UAB (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 12 d. patvirtintos Traktorininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1, 4.5 punkto pažeidimas.
Jau minėta, nelaimingo atsitikimo darbe apibrėžimas apima ne tik įvykį darbe, bet ir tokio įvykio pasekmes. Pareiškėja argumentų, kad atitinkamai parinktos asmeninės apsaugos priemonės neturėtų reikšmės nelaimingo atsitikimo darbe pasekmių mastui, nepateikė. Atliekant papildomą tyrimą, buvo nustatinėjamos ne tik esmines nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, bet ir aplinkybės, kurios turėjo įtakos įvykiui, prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti ir pan., įvardyti teisės normų pažeidimai.
Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, vertintina, jog papildomas tyrimas atliktas, vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, Papildomo tyrimo akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys įvertintos objektyviai. Kadangi Papildomo tyrimo aktas ir Sprendimas laikytini teisėtais ir pagrįstais, skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bei įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas jai iš atsakovų solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.