Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos U. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-2308-374/2025 pagal pareiškėjos U. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė Svajonė Žukaitienė, M. K., A. K. ir D. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1,77 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) areštą, apribojant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises.

11. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareikšto prašymo, konstatavo, kad kartu su prašymu nebuvo pateiktas ieškinys ar pareiškimas, kurį būtų galima užtikrinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėja civilinėje byloje Nr. 2-2309-399/2025 yra pateikusi ieškinį dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kuriame nurodytas turtas yra susijęs su prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytu turtu. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turėtų būti keliamas kartu su ieškiniu nurodytoje byloje. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėja neįrodė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, taip pat nepateikė pagrindžiančių duomenų apie nesąžiningus atsakovo veiksmus.

12. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir tenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kartu su atskiruoju skundu dėl skundžiamos nutarties pareiškėja pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1,77 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) areštą, apribojant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises iki bus išspręstas prašymas dėl 2025 m. vasario 27 d. pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

13. CPK 147 straipsnio 2 dalis numato, jog dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos teismui ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės.

14. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama ne dėl ginčo esmės. Nagrinėjamas procesinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja civilinėje byloje Nr. 2-2309-399/2025 yra pateikusi ieškinį dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Nustačius, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės yra susiję su minėto ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimu, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti pateiktas nagrinėti ir nagrinėjamas būtent nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-2309-399/2025. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisako priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. To paties straipsnio trečioje dalyje numatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. CPK 147 straipsnio 4 dalis numato, kad tuo atveju, kai ieškinys, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, tačiau ieškovas sumokėjo ne mažiau kaip pusę šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nedelsdamas apie tai praneša ieškovui. Jeigu ieškovas, gavęs teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir esant ieškinio trūkumams, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia mutatis mutandis taikydamas šio straipsnio 3 dalies nuostatas.

16. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja teismui atskirą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė tą pačią dieną (2025 m. vasario 28 d.), kaip ir ieškinį, kurio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. 2-2309-399/2025 dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

17. Sutiktina su apeliante, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju pati pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad siekia, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisme būtų nagrinėjamas ne kaip pateiktas iki pareiškiant ieškinį, bet kaip pareikštas inicijuojant bylą kartu su ieškiniu ir atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes bei tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju apeliantė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškiant ieškinį, kuriame suformulavo pagrindinius materialinius reikalavimus, nepateikė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, iš teisinio reglamentavimo, nurodyto šios nutarties 15 punkte, galima daryti išvadą, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priešingai nei teigia apeliantė, negali būti pateiktas kaip savarankiškas prašymas, atskirai nuo ieškinio, kuriame suformuoti pagrindiniai materialiniai reikalavimai.

18. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiem šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017). Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikus atskirai nuo ieškinio, nėra galimybės įvertinti būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

19. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, siekdama pareikšto ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo, turėjo teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ne atskiroje byloje, o būtent toje byloje, kurioje yra pareiškusi ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja, pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių kaip atskirą prašymą, o ne kartu su ieškiniu, netinkamai naudojosi CPK jai suteiktomis teisėmis.

20. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jį nagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė yra pareiškusi ieškinį, kuriame yra suformuluoti pagrindiniai ieškovės materialiniai reikalavimai, ir kurio pagrindu yra užvesta civilinė byla Nr. 2-2309-399/2025, turėjo atsisakyti priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jį priėmęs – nutraukti civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 1 punktas), išaiškinant, kad pareiškėja turi teisę pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos baigties

22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines aplinkybes, tačiau netinkamai pritaikė procesinės teisės normas – nepagrįstai išnagrinėjo pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jį priėmęs – nutraukti civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Todėl skundžiama nutartis panaikintina, o atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimtas ir išnagrinėtas, byla nutrauktina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 293 straipsnio 1 punktas).

23. Apeliantei išaiškintina, kad ji turi teisę pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 293 straipsnio 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos U. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.