Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nukentėjusios mažametės D. V. atstovei Dovilei Lapinskytei, kaltinamojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, neįgalus (2 gr.), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

1) 1997-06-26 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 1 d., 275 str. 1 d., 42 str. laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) 1998-05-21 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 metams su turto konfiskavimu, BK 43 str. pagrindu paskirtą bausmę subendrinus su anksčiau paskirtu nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 2 m. 6 mėn. l/a su turto konfiskavimu;

3) 2002-04-16 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 112 str. 1d. laisvės atėmimu 1 m.;

4) 2005-02-28 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 214 str. laisvės atėmimu 9 mėn.;

5) 2007-01-09 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1d. 2 MGL (250 Lt ) bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamasis K. V. laikotarpyje nuo 2011-01-06 iki 2011-01-09, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia mušdamas mažametę dukrą D. V., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. suduodamas ne mažiau kaip devynis kartus delnu ir diržu į įvairias kūno vietas, padarė poodines kraujosruvas kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje, sukeldamas mažametei D. V. fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. V. kaltas neprisipažino ir patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku jis dukters nemušė. Būdavo, kad anksčiau jo duktė neklausydavo, tada jis ją subardavo, arba ranka suduodavo per užpakalį, bet diržu nemušė niekada. Iš kur pas vaiką atsirado mėlynių jis nežino, tačiau mano, kad ji galėjo nukristi nuo savo lovytės kopėtėlių. Kartą matė, kad nuslydo nuo kopėtėlių lipdama atbulomis ir nukrito, mano, kad sužalojimai atsirado dėl to, arba dėl to, kad vaikas yra judrus ir galėjo apsidaužyti į baldus.

Nors kaltinamasis nepripažino padaręs šį nusikaltimą, tačiau jo kaltė įrodyta teismo ištirtais, žemiau išdėstytais įrodymais:

Liudytoja A. U. patvirtino, kad ji su kaltinamuoju yra pažįstama, jis yra jos sugyventinio draugas. Ne kartą yra buvusi pas K. V. namuose, girtaudavo, taip pat yra mačiusi kaltinamojo žmoną. Prisimena atvejį, kai išgertuvių metu V. susipyko dėl kažkokio parašyto skundo dėl tvirkinimo ir K. V. žmoną išvijo iš namų. Taip pat liudytoja matė, kaip vieną kartą K. V. sudavė mergaitei ranka per užpakalį, nes buvo vėlus metas, mergaitė nenorėjo eiti praustis ir miegoti, nelipo į savo lovą, neklausė tėvo. Taip pat liudytoja žino, kad vieną kartą mergaitė buvo nukritusi nuo lovos kopėtėlių, bet pati to įvykio nematė. Tada mergaitė nusibrozdino ausį, užsigavo, bet kur buvo žymės, liudytoja pasakyti negali. Liudytoja nematė ant mergaitės jokių sumušimo žymių. Teigia, kad nors K. V. ir turėjo problemų su alkoholiu, tačiau visuomet rūpindavosi mergaite, visada ją pamaitindavo, išskalbdavo rūbus, vesdavo į darželį, ją labai myli ir rūpinasi, priešingai nei mama, kuri labiau linkusi prie barnių ir kivirčų, o ne prie bendravimo su dukra.

Mažametės nukentėjusios atstovė D. L. patvirtino, kad D. V. į vaikų gerovės centrą „(duomenys neskelbtini)“ pateko, nes tėvas K. V. pastoviai girtavo, nebūdavo namuose, o mergaitė buvo palikta su A. U.. Kai namuose būdavo abu tėvai, jie girtaudavo. Mergaitė sakydavo, kad tėvas ją muša. Kai atstovė lankydavosi Venckų namuose, nepastebėdavo, kad būtų vartojamas smurtas mergaitės atžvilgiu, tačiau apie tai vėliau pasakė pati mergaitė, kad tėtis yra blogas, nes ją muša. Mergaitė neįvardijo kuo ją tėtis mušdavo, nes ji buvo tik 4 metų ir nuosekliai negalėjo visko papasakoti. Mergaitės motina girtauja ir toliau, todėl mergaitė paimta į „(duomenys neskelbtini)“, o motina mergaite nesidomi ir nebendrauja su ja.

Liudytoja, kaltinamojo sesuo D. M., patvirtino, kad ji gyvena viename bute su broliu K. V., todėl žino, kad brolis mergaitės nemušė. Mergaitė yra išdykusi, todėl galėjo pati užsigauti. Brolis sudrausmina vaiką, gal rėkia, bet tikrai nemuša. Pati liudytoja nematė, kad K. V. muštų mergaitę diržu. Mergaitė dažnai pas ją būna, todėl būtų pasakiusi, kad ją mušą tėtis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta mažametė D. V. patvirtino, kad prieš atvažiuojant į „(duomenys neskelbtini)“ ji gyveno su mama G. ir tėčiu K.. Mama jai yra gera, o tėtis negeras, nes ją tąso už plaukų, muša per užpakalį su diržu. Diržu duodavo ir per veidą, kaktą. Jei tėtis nemuštų, būtų geras. Tėtis gerdavo dažnai. Nurodė, kad tėčio visada bijojo, jis sakydavo, kad ji negeras vaikas, vadino asile, liepdavo nešnekėti. Kai ji miegojo aukštai, nukrito ir susimušė nosį (t.1., b.l.67-68). Vėliau D. V. dar kartą patvirtino, kad tėtis per užpakalį ją mušė diržu, tai matė ir mama, kad ji miega „palmėje“ ir vieną kartą buvo nukritusi nuo kopėčių bei užsigavusi nosį (t.1., b.l.97-98).

Liudytoja L. Z. patvirtino, kad G. V. parodymai (t.1., b.l. 65-66, 73-75), duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, ką sakė G. V., viską teisingai surašė.

Med. specialistė Sigita Bielevičienė patvirtino, kad D. V. klinikose apžiūrėta 2011-01-11 ir pastebėtos „u“ raidės formos išlenktos poodinės kraujosruvos, kurios galėjo būti padarytos virvele, diržu ar laidu, sužalojimai kaktos kairėje pusėje, juosmens dešinėje pusėje padaryti kietu buku daiktu. Ranka galėjo būti padaryti 3 smūgiai, kietu lanksčios formos daiktu- ne mažiau keturių smūgių. Nurodė, kad nukrentant nuo lovytės laiptukais žemyn ar užsigaunant į baldus negali atsirasti tokio pobūdžio sužalojimai. Taip pat nurodė, kad pati mergaitė negalėjo susižaloti, sužalojimai nebūdingi pačiam žalojantis.

Vaikų gerovės centro „(duomenys neskelbtini)“ akte užfiksuota, kad buvo atvykta į kaltinamojo namus (duomenys neskelbtini), Kaune (t.1., b.l.6);

Butas adresu (duomenys neskelbtini) Kaune apžiūrėtas ir aprašytas įvykio vietos apžiūros protokole (t.1.,b.l.7-16);

Med. specialisto išvadoje Nr. G148/11(02) konstatuota, kad D. V. apžiūra pradėta 2011-01-11, 20.20 val. ir nustatyta, kad mergaitei padaryta poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, juosmenyje abipus, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje; sužalojimai padaryti kietu buku bei lanksčiu juostos pavidalo kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, diržas, virvelė ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai padaryti ne mažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje ir jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva kaktos kairėje padaryta prieš daugiau kaip savaitę laiko, kiti aukščiau išvardinti sužalojimai padaryti prieš 2-5 dienas iki apžiūros, į tai nurodo poodinių kraujosruvų spalva (t.1.,b.l.23-24);

Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymoje nurodyta, kad nuo 2010-05-17 iki 2010-08-10 D. V. nustatyta laikinoji globa, motina vaiką paliko be priežiūros nesaugioje aplinkoje, o nuo 2011-01-11 globėju paskirtas Vaikų gerovės centras „(duomenys neskelbtini)“; šeima įregistruota socialinės rizikos apskaitoje (t.1.,b.l.59);

D. V. laikinoji globa aprašyta globos plane (t.1.,b.l.60-64).

Teismo ištirtų įrodymų visuma ir jų analizė neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis K. V. savo tyčiniais veiksmais sukėlė mažametei D. V., g.m. (duomenys neskelbtini) fizinį skausmą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis kaltas dėl nusikalstamų veiksmų prieš mažametę dukrą neprisipažino, tačiau teismas vertina tai kaip ginamojo gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos aplinkybių, surinktų ir ištirtų teisme įrodymų viseto matyti, jog mažametė D. V. davė išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jos apklausoje dalyvavo kaltinamasis K. V., kuris turėjo galimybę pasiaiškinti aplinkybes užduodant dukrai klausimus. Tačiau kaltinamasis šia teise nesinaudojo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti mažametės D. V. duotais parodymais, taip pat specialisto išvada ir specialistės apklausa, kurie patvirtina, kad kaltinamasis sukėlė mažametei D. V. fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis vienintelis buvo namuose kartu su mažamete dukra, įvykio metu buvo neblaivus, todėl natūralu jog aplinkybes prisimena apsunkintai, neaiškiai. Teismo manymu, mažametei dukrai nukrentant nuo lovelės laiptų, kaip nurodė kaltinamasis, nukentėjusiajai negalėjo atsirasti tokio pobūdžio kūno sužalojimai. Mažametei nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus kaltinamojo veika dėl nusikaltimo visiškai įrodyta ir kaltinamasis privalo atsakyti už smurtinę nusikalstamą veiką.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamojo K. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą neišnykus ankstesniam teistumui, teistas penkis kartus (t.1., b.l. 176-178), administracine tvarka baustas (t. 1, b.l. 175), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 1, b.l. 185), VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 1, b.l. 183). Atsižvelgtina, kad kaltinamasis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš mažametę savo dukterį, kuriai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tai įvertinus kaltinamajam skirtina griežta, vienintelė numatyta įstatyme bausmė – laisvės atėmimas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297str., 298 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str.1d., 2d. pagrindu į bausmės laiką įskaičiuoti visą laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (2011-01-11 - 2011-01-12, 2012-02-29 - 2012-04-16).

Kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina kol įsiteisės nuosprendis.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai – vaizdo įrašą su 2011-02-08 D. V. apklausa – palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.