Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. G., D. L., O. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-1802-292/2017 pagal pareiškėjų A. G., D. L., O. K. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo, suinteresuoti asmenys R. B., A. B., jo įstatyminė atstovė L. B..

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjos pateikė teismui prašymą dėl teismo leidimo išdavimo, kuriuo prašo leisti parduoti be bendraturčio įpėdinio R. B. sutikimo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis priklausančias ¾ dalis 0,3000 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ¾ dalis 0,9500 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ¾ dalis 2,0500 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pranešimą apie nekilnojamojo turto pardavimą R. B. įteikiant pareiškėjų lėšomis viešo paskelbimo būdu. Nurodė, kad pareiškėjoms bei bendraturčio įpėdiniui bendrosios nuosavybės teise priklauso prašyme nurodytas nekilnojamasis turtas. Pareiškėjos nori parduoti joms priklausančią dalį, t.y. ¾ šio turto. Tačiau turto bendraturčio įpėdiniui R. B. nepavyksta asmeniškai įteikti pranešimo apie ketinimą parduoti pareiškėjoms priklausančią turto dalį (CK 4.79 str.). Dėl šių aplinkybių pareiškėjos negali realizuoti savo turtinių teisių į daiktą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo ir grąžino jį su priedais pareiškėjų atstovui adv. L. P.. Teismas nustatė, kad prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Nurodė, kad prašymas išduoti leidimą be bendraturčio sutikimo pareiškėjoms, kaip nekilnojamo turto bendraturtėms, parduoti priklausančias nekilnojamo turto dalis be bendraturčio sutikimo įteikiant Richardui pranešimą apie nekilnojamo turto pardavimą, neįeina į civilinio proceso tvarka nagrinėjamų santykių reguliavimo sferą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjos A. G., D. L., O. K., atstovaujamos advokato L. P., prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-03-17 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės-priimti pareiškėjų A. G., D. L. ir O. K. pareiškimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pareiškėjos negali realizuoti savo turtinių teisių į daiktą, t.y. parduoti joms bendrai priklausančias ¾ dalis nekilnojamojo turto, nes turto bendraturčio įpėdiniui R. B. asmeniškai neįteikiamas 2016-07-27 pareiškimas dėl pareiškėjoms bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančių ¾ dalių nekilnojamojo turto pardavimo.Pareiškėjų kaip bendraturčių turtinės teisės yra pažeidžiamos. Teisės turėtojos neturi galimybės įgyvendinti turto valdymo, naudojimo, disponavimo teisių kitais būdais, kaip kad šias teises ginant teisme. Pareiškėjos išnaudojo visas išankstines ginčų sprendimo ne teisme galimybes, kad įgyvendinti savo teises. Pareiškėjų prašymą sudaro dvi dalys: prašymas leisti parduoti nekilnojamąjį turtą be bendraturčio įpėdinio R. B. sutikimo bei prašymas apie nekilnojamojo turto pardavimą R. B. įteikti viešo paskelbimo būdu. Jei teismas mano, kad viena iš pareiškėjų prašymo dalių yra perteklinė, teismas gali prašymą tenkinti tik dalyje, o ne atsisakyti tokį prašymą priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, taip užkertant pareiškėjoms įgyvendinti savo turtines teises.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 str., 338 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo leidimo išdavimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos.Nagrinėjamu atveju pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos leisti parduoti be bendraturčio įpėdinio sutikimo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis priklausančias ¾ dalis nurodyto nekilnojamojo turto, pranešimą apie nekilnojamojo turto pardavimą įteikiant pareiškėjų lėšomis viešo paskelbimo būdu. Nurodo, kad negali įgyvendinti savo turtinių teisių į daiktą, nes nekilnojamojo turto bendraturčio įpėdiniui nepavyksta asmeniškai įteikti pranešimo apie ketinimą parduoti pareiškėjoms priklausančią turto dalį. T.y. iš pareiškėjų pateikto prašymo matyti, kad pareiškėjos siekia apginti savo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad teismas, gavęs ieškinį patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 str. 2 d. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.). Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 str.), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 str.). Jeigu ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tam tikri ieškinio, įskaitant jo pagrindą ir / ar dalyką, netikslumai, kurie patys savaime neeliminuoja galimybės pradėti teisminį procesą, neturėtų tapti kliūtimi priimti reiškiamą ieškinį ir pradėti civilinę bylą. Svarbu, kad, pirma, būtų galima suprasti, kokių materialinių teisinių pasekmių yra siekiama reiškiamu, nors ir ne visai aiškiu ieškiniu, ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiama tokių pasekmių kilimo būtinybė. Be to, CPK 115 straipsnio 4 dalis numato, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente.Kaip jau nurodyta nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų prašymo matyti, kad pareiškėjos siekia apginti savo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Nors teismui pateiktas prašymas dėl teismo leidimo išdavimo, tačiau yra prašoma leisti pareiškėjoms priklausančią nekilnojamojo turto dalį be bendraturčio įpėdinio sutikimo, pranešimą apie nekilnojamojo turto pardavimą įteikiant viešo paskelbimo būdu. T.y. yra suformuluotas reikalavimas, nurodyta kaip yra pažeidžiamos jų teisės. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis teismų praktika, bendraturčių ginčas dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo nagrinėtinas teisme kaip bendraturčių ginčas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015). Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik netinkamu procesinio dokumento pavadinimu, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą, netinkamai taikė procesinės teisė normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui bei ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis naikintina. Kadangi ieškinio (prašymo) priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, pareiškėjų A. G., D. L., O. K. prašymo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.