- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-04
- Bylos Nr.
- 2KT-13/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-12509-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- O. T., L. T.
- Advokatai
- Valdas Bliujus
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 98.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
L.e. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų O. T. ir L. T. pareiškimą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1381-833/2011 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme 2011-09-29 gauta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1381-833/2011 pagal ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovams O. T. ir L. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo - BUAB „BTSK“, su atsakovų O. T. ir L. T. pareiškimu dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjos Renatos Vaitiekėnaitės ir viso teismo nušalinimo. Atsakovai pareiškime nurodo, kad abejonės teisėjos Renatos Vaitiekėnaitės nešališkumu kyla dėl to, jog teisėja netenkino atsakovų prašymų sustabdyti bylą, atidėti bylos nagrinėjimą, išreikalauti iš ieškovo papildomus įrodymus. Nei nušalinta teisėja Sonata Bieliauskienė, nei teisėja Renata Vaitiekėnaitė šalims nepasiūlė ginčo išspręsti teisminės mediacijos būdu. Pareiškime nurodoma, kad šioje byloje jau nušalinta teisėja Sonata Bieliauskienė, kyla abejonės ir dėl teisėjos Renatos Vaitiekėnaitės nešališkumo, todėl atsakovams O. T. ir L. T. kyla nepasitikėjimas visu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismu.
Pareiškimas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nušalinimo netenkintinas.
CPK 69 straipsnio 1 dalis reglamentuoja pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką ir numato, kad teisėjo nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas, o aukštesnės pakopos teismas nušalinimo klausimą sprendžia tik tais atvejais, kai nušalinimas reiškiamas visam žemesnės pakopos teismui. Remiantis šiuo reglamentavimu, Vilniaus apygardos teismas sprendžia viso Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, o ne atskirai teisėjos Renatos Vaitiekėnaitės, nušalinimo klausimą.
Asmens teisė ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises, ar teisėtus interesus nepriklausomame ir nešališkame teisme, susijusi su teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui (teismui). Ši teisė numatyta, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kuris nurodo, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Teisėjo (teismo) nušalinimo teisės įgyvendinimas civilinio proceso įstatymo pirmiausia yra siejamas su absoliučių nušalinimo pagrindų, įtvirtintų CPK 65 straipsnyje, egzistavimu. Nagrinėjamu atveju šių pagrindų nenustatyta. Sprendžiant, ar nėra CPK 66 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų, įvertintina tai, ar atsakovų pareiškime nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą nušalinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.
Pareiškimas grindžiamas iš esmės teisėjos Renatos Vaitiekėnaitės procesiniais veiksmais ir sprendimais šioje civilinėje byloje. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema garantuoja asmenims teisę skųsti neteisėtus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus bei padeda iki minimumo sumažinti žemesnės instancijos teismų daromas faktines arba teisines klaidas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, suinteresuotas asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas negali būti vertinamas, sprendžiant klausimą dėl teismo nušalinimo, nes būtent tuo tikslu funkcionuoja teismų instancinė sistema.
Pareiškime nurodoma aplinkybė, kad teisėjos Sonata Bieliauskienė ir Renata Vaitiekėnaitė šalims nepasiūlė ginčo išspręsti teisminės mediacijos būdu, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu, kadangi ginčo perdavimą teisminei mediacijai gali inicijuoti bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo (Teisminės mediacijos taisyklių 6 p.). Tuo labiau, kad ir šalys byloje atstovaujamos advokatų, dėl ko preziumuojama, jog procesinės teisės šalims yra žinomos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai O. T. ir L. T. per savo atostovą – advokatą Valdą Bliujų, reiškė nušalinimą teisėjai Sonatai Bieliauskienei, motyvuodami teisėjos procesiniais veiksmais (sprendimais) byloje. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartimi šis pareiškimas netenkintas. Atsakovui O. T. dar kartą pareiškus nušalinimą teisėjai Sonatai Bieliauskienei, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartimi teisėja Sonata Bieliauskienė nušalinta nuo bylos nagrinėjimo, siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl teisėjos šališkumo. Perdavus bylą nagrinėti teisėjai Renatai Vaitiekėnaitei, atsakovai reiškia nušalinimą ir šiai teisėjai, motyvuodami jos procesiniais veiksmais (sprendimais) byloje, tuo pačiu pareiškimu reikšdami nušalinimą ir visam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Tokie atsakovų veiksmai kelia abejonių dėl jų sąžiningumo, naudojantis procesinėmis teisėmis.
Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki (LR Konstitucijos 109 str., CPK 21 str.), todėl procesinį sprendimą teismas priima, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo ir objektyvaus pagrindo tvirtinti, jog visas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas gali būti šališkas vien todėl, kad atsakovams kyla abejonių dėl dviejų teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Nagrinėjamu atveju, darytina išvada, kad atsakovų O. T. ir L. T. pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo ir objektyvaus pagrindo nušalinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuo civilinės bylos Nr. 2-1381-833/2011 nagrinėjimo. Kitų aplinkybių, keliančių abejonių Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nešališkumu ar objektyvumu, atsakovai O. T. ir L. T. pareiškime nenurodė ir nepagrindė, todėl pareiškimas netenkintinas.
Atkreiptinas dėmesys, kad teisė pareikšti nušalinimą, kaip ir kitos teisės, nėra absoliuti, kadangi CPK 64 – 70 straipsniai susiję ir su CPK 42 straipsniu, kuris įtvirtina šalių teises ir pareigas, o CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Teisė pareikšti nušalinimą susijusi ir su CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, pagal kurį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Atsižvelgiant į teisės normų visumą, darytina išvada, kad teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui (teismui) nėra absoliuti, šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir nepiktnaudžiaujant. Atsakovų veiksmai, reiškiant nušalinimus, kurie grindžiami iš esmės vien bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais veiksmais, leidžia daryti pakankamai pagrįstą prielaidą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 69 straipsnio 5 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis teisėjas ar asmenys, kurie sprendžia nušalinimo klausimą, turi teisę, remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, skirti baudą piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise asmeniui. Dėl to, atsakovai O. T. ir L. T. įspėjami, kad dar kartą nagrinėjamoje byloje pareiškus nušalinimą, nesant CPK 65 - 66 straipsniuose numatytų pagrindų, jiems galės būti skiriama bauda.
Vadovaudamasis CPK 64 - 66 straipsniais, 69 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovų O. T. ir L. T. pareiškimo netenkinti ir grąžinti civilinę bylą Nr. 2-1381-833/2011 nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.
L.e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Henrichas Jaglinskis