Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-12-19 · Civilinė byla Nr. e2S-1786-538/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-19Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-02-02Tauragės apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-19
Bylos Nr.
e2S-1786-538/2017
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01875-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Stodesta“
Ieškovas
L. L.
Civilinė byla Nr. e2S-1786-538/2017Proceso Nr. 2-43-3-01875-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.3; 3.3.2.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stodesta“ atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stodesta“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį dėl 31 595,40 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Stodesta“ ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-07-27 nutartimi prašymą tenkino. Areštavo UAB „Stodesta“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias UAB „Stodesta“ ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, 31 595,40 Eur sumai. Areštuoto turto savininkę paskyrė areštuoto turto saugotoja ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turto valdyti ir naudotis juo. Nurodė, kad areštavus sąskaitose esančias pinigines lėšas atsakovei leidžiama atlikti privalomuosius mokėjimus valstybei, atsiskaityti su ieškove, nedraudžiama disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą. Atsakovei išaiškino, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento. Nutarties vykdymą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui skubiai. Pavedė antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovės turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, taip pat nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Ieškovei išaiškino, kad jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.Nurodė, kad ieškovės reikalavimo suma yra didelė, todėl ši aplinkybė jau pati savaime leidžia spręsti apie teismo sprendimo neįvykdymo riziką, gali kilti grėsmė ieškovės turtiniams interesams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti 2017-07-27 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei.Nurodo, kad teismas sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmė remdamasis vien ieškovės teiginiais, kad ieškinio suma yra didelė. Teigia, kad akivaizdu, jog teismas ginčijamoje nutartyje pažeidė proporcingumo bei ekonomiškumo principus, nes laikinąsias apsaugos priemones taikė neturėdamas jokių objektyvių finansinių duomenų apie atsakovės finansinę padėtį. Pažymi, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera, įmonė ne vienerius metus dirba pelningai, nuolat turi užsakymų, dalyvauja įvairiuose verslo sandoriuose, todėl jai ypatingai svarbi gera finansinė būklė ir partnerių, tiekėjų pasitikėjimas, tad įmonė, siekdama ilgalaikės sėkmingos veiklos, nuolat rūpinasi, kad jos būklė būtų stabili. Nurodo, kad atsakovė turi 3 automobilius, kurių visų vertė žymiai viršija ieškovės reikalavimo sumą, tad ir vieno automobilio pakaktų ieškinio reikalavimams patenkinti, jei jis būtų pagrįstas, neskaitant įmonės turimų lėšų bei kito turto. Atsakovės nuomone, tik ieškovei įrodžius, kad jos argumentai yra pagrįsti ir teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą bei jam įsiteisėjus, atsakovė nedelsdamas įvykdys tokiame sprendime nustatytus įpareigojimus. Pažymi, kad atsakovei turėjo būti suteikta teisė pateikti kontraargumentus dėl prašymo nepagrįstumo ir taip išvengti neproporcingo jos teisių suvaržymo. Taip pat pažymi, kad teismas, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo klausimą privalo atsižvelgti ne tik ieškovės turtinius interesus, bet ir į atsakovės turtinius interesus, kurie gali būti pažeisti nepagrįsto ieškinio ir jo pagrindu nemotyvuotai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atveju. Įmonė jau dabar patiria žalą, kadangi areštų duomenys yra viešai prieinami verslo dalyviams, įmonės partneriams, potencialiems klientams, o atmetus ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, atsakovės patirtos žalos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė gali būti nepajėgi padengti.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti.Nurodo, kad akivaizdu, jog teismas pagrįstai priėmė nutartį, kadangi ieškinio suma, vertinant esamą apeliantės finansinę/turtinę situaciją, apeliantei yra didelė. Taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017–08–29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2–1585–163/2017 apeliantės turtui yra papildomai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 50 220,08 Eur dydžio sumai, kas tik dar labiau sustiprina aplinkybę, jog teismui, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti ir/arba pasidaryti neįmanomu, jeigu nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui. Formuojama teismų praktika, kad ieškinio sumos ir skolininko turtinės padėties vertinimas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas, atsižvelgiant į realią turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu („Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga“, 2.4.1. punktas). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma yra didelė, todėl apeliantei pareikšto reikalavimo mastas sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nors apeliantė ir argumentuoja, kad įmonės padėtis yra pakankamai gera, tačiau apeliantė turi ir kitų kreditinių įsipareigojimų, areštuotas apeliantės turtas civilinėje byloje Nr. e2–1585–163/2017, taigi apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turės galimybę įvykdyti. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog dėl ieškinio sumos dydžio yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnis). Pažymėtina, kad vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, teisingumo, lygiateisiškumo ar ekonomiškumo principų pažeidimo. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jos interesams. Be to, kaip nurodė apeliantė, įmonė turi automobilių, kurių vertė užtikrintų reikalavimo sumą, tokiu atveju apeliantė turi teisę pasiūlyti antstoliui areštuoti automobilį, kad nebūtų areštuotas kitas apeliantės turtas ir piniginės lėšos. Pažymėtina ir tai, kad savo teises ir teisėtus interesus apeliantė gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydama teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdamas reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdamas laidavimą, garantiją), nurodydama konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jai neigiamų pasekmių (CPK 146, 147, 148 straipsniai).Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad teismas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą turėjo pranešti atsakovei. Tačiau ieškinys dėl nuostolių atlyginimo pateiktas dokumentinio proceso tvarka ir CPK 427 straipsnio 5 dalis numato, kad laikantis šiame Kodekse nustatytos bendros tvarkos, kai yra pagrindas, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, apie jų taikymą nepranešdamas atsakovui. Taigi teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nepranešdamas atsakovei, įstatymo reikalavimų nepažeidė.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei nagrinėjamo klausimo baigčiai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Esant šioms aplinkybėms, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Almantas Padvelskis