Telšių apylinkės teismo nutarimas

2013-03-26 · Byla Nr. A2.6.-222-169/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-03-26
Bylos Nr.
A2.6.-222-169/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Pažeidėjas
A. A.
Advokatai
Virginija Vainorienė
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. kovo 26 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono PK atstovui Justui Priedininkui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam A. A.,jo atstovei advokatei Virginijai Vainorienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių r. PK įgaliotas pareigūnas 2013 m. vasario 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. A. už tai, kad jis 2013 m. vasario 23 d. 20.20 val. Mažeikių m. Sedos g.18 vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, būdamas girtas (1,97 promilių girtumas), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines oro sąlygas ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę, dėl to buvo sugadintos abi transporto priemonės; iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

A. A. teismo posėdyje prisipažino padaręs protokole nurodytus teisės pažeidimus ir paaiškino, jog 2013 m. vasario 23 d. ėjęs nupirkti savo sugyventinei gėlių, sutikęs draugus, su jais išgėrė alaus ir nutarė važiuoti pažiūrėti į šokius. Sukdamas atgal atsitrenkęs į stulpą, dėl to pasimetęs ir greitai važiavęs atgal pastatyti mašiną, bet nenuvažiavęs, nes atvyko policija. Tą dieną jis automobilio priekiu atsitrenkė į „Renault“ automobilio, esančio prie „Iki“ aikštelės, šoną. Iš „Iki“ aikštelės išvažiavo pastatyti mašiną, nes nenorėjo, kad žmona pamatytų, jog yra apdaužęs automobilį. Ten iškvietė policiją. Adreso tiksliai nepamena. Mašinos rakteliai buvo namuose sekcijos lentynoje, prirakinti kartu su namo raktais. Automobilis yra jo sugyventinės, jį įsigijo viena pati, iš savo lėšų. Automobilio jam neduodavo vairuoti, nes jis neturi teisės vairuoti. Pripažįsta, kad dėl jo kaltės buvo apgadintas kito asmens automobilis.

Liudytojas S. Š. parodė, jog 2013 m. vasario 23 d. atvažiavo į aikštelę Sedos gatvėje, ten stovėjo raudonos spalvos „Audi 80“. Automobilis stovėjo keistai – nei pakraštyje, nei ruošėsi parkuotis, lyg kažko laukdamas. Jis aplenkė minėtą automobilį ir sustojo beveik prie prekybos centro „Iki“ įvažiavimo. Išlipus ir pradėjus eiti link parduotuvės išgirdo automobilio garsą ir suprato, kad matytas automobilis daro „saulutes“ – sukasi aplink. Nusisukus ir pradėjus eiti link parduotuvės dar kartą išgirdo, jog mašina sukasi. Atsisukęs pamatė, kad automobilis artėja link tos vietos, kur stovi jo mašina, ir atsitrenkia. Jis nuo mašinos buvau nuėjęs daugiausia dešimt metrų. Į jo automobilį atsitrenkusi mašina stabtelėjo, akimirką pastovėjo, atsitraukusi atbulom dar kartą apsisuko ir nuvažiavo. Jis paskambino į pagalbos telefoną 112. Jo mašina nuo smūgio buvo pastumta apie 30–40 cm, apgadintos durelės, galinis sparnas, šiek tiek slenkstis. Buvo įformintas draudiminis įvykis.

Liudytojas P. G. parodė, jog žmona pro virtuvės langą pamatė automobilį, kuris važinėjosi ant pievos. Jis išėjęs į lauką matė, jog už vairo sėdėjo A., kuris bandė išvažiuoti nuo pievelės. Kieme stovėjo jo automobilis, todėl jis pabeldęs į A. automobilio langą, perspėjo, kad jis neišsuks. Po to trys vyriškiai išlipo iš mašinos, apsižiūrėjo. Kažkas tuo momentu įtrenkė į jo mašiną, bet jo automobiliui žala nepadaryta. Jis iškvietė policijos pareigūnus, nes matė, jog A. neblaivus.

Liudytojas G. K. parodė, jog A. A. iki įvykio nepažinojo, jį pažinojo jo draugas M., su kuriuo jie ėjo į „Maximą“ ir ten susitikę A. A. nusipirko alaus. Norėjo kažkur eiti, bet A. pasakė, kad yra su mašina, todėl visi sėdo į mašiną ir nuvažiavo į kavinę „Romar“, po to dar buvo prie klubo „Trans dance“, kur A. atsitrenkė į stulpą. Dar po to „Iki“ aikštelėje važiuojant atbuline eiga, padarius lyg „saulutę“, automobilis slydo ir atsitrenkė į kitą mašiną. A. apsisuko ir išvažiavo, galima sakyti, kad jie pabėgo. Jis suprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį, mano, jog ir A. tai suprato. Vėliau važiavo prie „Rugelio“, ten iškvietė policiją. Michailas pabėgo, nes išsigando, o jį su A. policijos pareigūnai sulaikė ir atvežė į policiją.

Liudytojas L. R. parodė, jog vasario 23 d. 19 val. pradėjo tarnybą su patruliais G. ir G. Iš budėtojo gavo pranešimą, kad duomenų bazėje gautas informacinis pranešimas, jog Juodpelkio gatvėje raudonos spalvos „Audi“ automobiliu važinėja galimai girtas vairuotojas. Nuvykus tuo adresu automobilio nerado. Praėjus apie 15 minučių gavo antrą pranešimą, kad Skuodo gatvėje esančioje „Orlen“ degalinėje važinėja raudonos spalvos „Audi 80“, kurioje yra galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus ten automobilio nepastebėjo. Praėjus dar pusvalandžiui gavo dar vieną pranešimą, kad „Iki“ aikštelėje Sedos gatvėje yra eismo įvykis – raudonas „Audi 80“ automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, buvo nurodyti valstybiniai numeriai. Pranešta, kad „Audi“ vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus į vietą joje buvo vairuotojas, jo žmona, kurie papasakojo, jog matė valstybinius numerius, sakė, kad buvo trise, tik nepastebėjo kas buvo vairuotojas. Sakė, kad automobiliu „piešė saules“, kad į jo automobilio šoną trenkėsi automobilio priekiu. Sakė, kad atsitraukė atbulas ir vėl išvažiavo. Pradėjus braižyti eismo įvykio schemą iš budėtojo gavo pranešimą, kad vėl tas pats raudonos spalvos „Audi“ su tais pačiais valstybiniais numeriais Ventos g. 39 namo kieme atsitrenkė į dar vieną automobilį. Nuvykę rado minėtą automobilį, kurio gale buvo išdaužta lempa, aplamdytas priekis. Jis dešiniu šonu buvo atsirėmęs į „Peugeot“ galinį buferį. Prie laiptinės buvo du girti asmenys, kurie neprisipažino vairavę, sakė automobilyje buvę, bet nevairavę. Grįžus prie Ventos g.39 namo prisistatė mergina, kuri nurodė esanti to „Audi“ automobilio savininkė. Į klausimą, kas galėjo pasiimti jos automobilį, atsakė, jog jos sugyventinis A..

Liudytojai G. G. ir A. G. davė analogiškus parodymus liudytojo L. R. parodymams.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, darytina išvada, kad A. A. neabejotinai padarė LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus teisės pažeidimus – jis kaltę pripažino, dėl pažeidimų padarymo gailėjosi, be to jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: 2013 m. vasario 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.73P-2357598-13, kuriame užfiksuoti pažeidimo faktai; asmens blaivumo testo lapu; eismo įvykio schema; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu su foto lentele; transporto priemonių techninės apžiūros aktais; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, bendra įvykio informacija; pažyma apie baustumą; liudytojų S. Š., P. G., G. K., L. R., G. G. ir A. G. parodymais, iš kurių nuoseklia ir logiška tąsa galima nustatyti administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes.

A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda – 2013-02-01 pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatyti pažeidimai, už kurių padarymą A. A. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra ypatingai pavojingi ir šiurkštūs. Asmuo vairavo transporto priemonę būdamas apgirtęs, ko pasekoje įvyko eismo įvykis, bei pasitraukė iš įvykio vietos.

LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, padarytas neblaivaus asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.

LR ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Minėta, jog pažeidimai ypatingai pavojingi ir grubūs, nes pareiškėjas būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas viršija leistiną normą daugiau kaip keturis kartus, vairavo padidinto pavojaus šaltinį, pažeidė kelių eismo taisykles, ir apgadino stovėjusį automobilį bei pasitraukė iš įvykio vietos. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog A. A. yra linkęs pažeidinėti įstatymus – baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai rodo, jog jo padaryta veika nėra atsitiktinė, jis linkęs pažeidinėti įstatymus, kitas taisykles, nustatytas norminiais aktais, bei elgtis priešingai nusistovėjusioms visuotinai priimtinoms elgesio normoms, ir yra abejingas jam taikytoms poveikio priemonėms, taikytos poveikio priemonės, administracinės nuobaudos (baudos) nebuvo efektyvios, ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų, o ypatingai prevencijos neužtikrino, nesulaikė asmens nuo naujų pažeidimų darymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. vasario 1 d. baustas už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, 2013 m. vasario 23 d. jis vėl vairavo transporto priemonę ne tik neturėdamas teisės to daryti, kas jau savaime yra pavojingas veikimas, tačiau dar ir būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, be to, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė ir pasitraukė iš įvykio vietos. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog anksčiau taikytos administracinės nuobaudos (baudos) teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nėra linkęs keisti, o jo daromi pažeidimai tik sunkėja, darosi vis pavojingesni. Tai rodo didesnį pareiškėjo bei jo padarytų veikų pavojingumą ir pagrindžia griežtesnės administracinės nuobaudos – arešto taikymą.

Pažymėtina, jog ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, jog skiriant administracinį areštą kartu skiriamas ir automobilio konfiskavimas, todėl transporto priemonės konfiskavimo netaikymas reikštų švelnesnės nei įstatymas numato nuobaudos skyrimą, tačiau pagrindų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatos šioje byloje nenustatyta.

Vadovaujantis teismų praktika, administracinė nuobauda, remiantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tačiau šioje byloje jokių išimtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai nenustatyta, todėl administracinė nuobauda negali būti švelninama.

Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 20 straipsniu administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad pažeidėjui skirta nuobauda sukels neigiamus padarinius nelaikytina išimtine aplinkybe. Tokių pasekmių atsiradimas nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas numatyta kaip privaloma nuobauda skiriant administracinį areštą. Be to, ATPK 26 straipsnio l dalyje numatyta, kad konfiskuojami tie daiktai bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu (ir nėra pažeidėjo nuosavybė), išvardytų teisės pažeidimų bylose. Šiame sąraše yra ir pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Todėl tai, kad transporto priemonė buvo ne pažeidėjo nuosavybė neužkerta kelio konfiskavimo taikymui. Be to, Lietuvos Vyriausiais administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, todėl ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija ir teisės principais. Pažymėjo, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus, todėl automobilio savininkui, kurio transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą. Nesuteikiant asmeniui galimybės įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008).

Nors transporto priemonės savininkė teismo posėdyje nedalyvavo, paaiškinimų teisme nedavė, tačiau apie bylos nagrinėjimą jai buvo pranešta nustatyta tvarka, ji buvo tinkamai apie tai informuota (34 b. l.), jai buvo suteikta galimybė įrodyti, kad ji nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, tačiau šia teise ji nepasinaudojo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog pažeidėjas būtų įgaliotas atstovauti transporto priemonės savininkę.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgus į byloje esančius pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis – anksčiau yra tris kartus baustas už analogiškus teisės pažeidimus, taip pat ir į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. A. skirtinos griežčiausios 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos nuobaudos – areštas su transporto priemonės konfiskavimu (LR 26, ATPK 30² straipsnis).

LR ATPK 33 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 224, 287 straipsniais, teismas

nutaria:

A. A. pripažinti padarius:

LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti areštą penkiolikai parų su transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu;

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti areštą dvidešimčiai parų su transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, paskirti galutinę subendrintą administracinę nuo-baudą – areštą dvidešimt penkioms paroms su transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Nutarimą dėl administracinio arešto vykdyti tuoj pat po nutarimo priėmimo.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja Violeta Erlickienė