- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-22
- Bylos Nr.
- AS-438-553-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- E.P.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- A.L.
- Kategorijos
- 78.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E.P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E.P. prašymą atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui A.L. dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E.P. su prašymu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas:
1) ištirti ar Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. V-799 visumoje bei šio įsakymo 2.5 punktas atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (2004 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. IX-2406) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktui bei Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (2004 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1538 redakcija) 4 straipsniui;
2) ištirti ar Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. V-799 visumoje bei šio įsakymo 1.2 ir 2.5 punktai atitinka Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktams, Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 daliai, 6.38 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo (2000 m. sausio 11 d. redakcija Nr. VIII-I524) 2 straipsniui.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra įregistravęs ūkininko ūkį. Pagal valstybinės žemės nuomos sutartis nuo 1999 m. jis iš valstybės nuomojo žemę, esančią Joniškio rajono, Gaižaičių sen., Girkančių kaime. Norėdamas lengvatinėmis sąlygomis įsigyti iš valstybės nuomojamus žemės sklypus 2005 m. gegužės 17 d., pateikė prašymą Joniškio rajono Gaižaičių seniūnijai. Sužinojo, kad jo prašymas nebus patenkintas, nes jis yra praleidęs Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-799, 2.5 punkte nustatytą terminą - iki 2005 m. balandžio 1 d. pateikti atitinkamą prašymą. Pareiškėjo teigimu, jam apie minėto įsakymo priėmimą nebuvo žinoma. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui S.L. yra suformuoti pirkimui iš valstybės keturi žemės sklypai, iš kurių vienas yra suformuotas jo anksčiau nuomotame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. V-799 yra neteisėtas, pažeidžia jo teises ir teisėtus lūkesčius, prieštarauja minėtoms teisės normoms.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija prašė pareiškėjo prašymą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymas Nr.V-799, kurio 2.5 punkte buvo nustatyta, iki kada piliečiai , pageidaujantys susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti valstybinę žemę turi pateikti prašymus, priimtas vadovaujantis Žemės reformos įstatymu. Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo" patvirtinta metodika. Apie pradedamą rengti Gaižaičių kadastro vietovės projekto papildymą 2005 m. kovo 22 d. buvo viešai paskelbta vietos laikraštyje „Joniškis“ bei Gaižaičių seniūnijos skelbimų lentoje. Lietuvos Respublikos žemės įsigijimo laikinasis įstatymas nustato žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką, subjektus, turinčius pirmumo teisę įsigyti šią žemę bei įsigijimo sąlygas. Tačiau pasinaudoti ar nepasinaudoti įstatymo suteiktomis galimybėmis subjektai turi teisę laisvai rinktis. Prašymų padavimo terminas yra reikalingas tam, kad nustatytais terminais būtų parengiami projektai, kartu ir kitiems asmenims būtų suteikta galimybė realizuoti savo teisėtus interesus - atkurti nuosavybės teises, pirkti ar nuomoti žemę. Atsakovo nuomone, Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymas Nr.V-799 yra teisėtas, neprieštarauja įstatymų reikalavimams.
Tretysis suinteresuotasis asmuo S.L. prašė pareiškėjo prašymą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjas E.P. iki nustatyto termino prašymo pirkti valstybinę žemę nepateikė, o jis (S.L.) prašymą pateikė laiku, todėl jam buvo suprojektuotas žemės sklypas, kurio dalį anksčiau nuomojo E.P.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo prašymą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Teismas konstatavo, jog Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. V-799 nėra skirtas konkrečiam subjektui ar apibrėžtam jų ratui, todėl šis aktas visumoje atitinka norminio akto sąvoką, ką yra pažymėjusi Specialioji teisėjų kolegija savo 2007 m. sausio 15 d. nutartyje, nagrinėdama teismingumo klausimą pagal Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą. Lietuvos Respublikos 1993 m. balandžio 6 d. įstatymo Nr. 1-119 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 12 straipsnyje, galiojusiame Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-799 „Dėl parinktos žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengti teritorijos patvirtinimo, valstybės išperkamos žemės ir laisvos žemės fondo plotų patikslinimo bei žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo paskelbimo Gaižaičių kadastro vietovėje Joniškio rajone" priėmimo metu, buvo nustatyta, kad aukštesniųjų administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Kadangi Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. V-799 „Dėl parinktos žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengti teritorijos patvirtinimo, valstybės išperkamos žemės ir laisvos žemės fondo plotų patikslinimo bei žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo paskelbimo Gaižaičių kadastro vietovėje Joniškio rajone" yra norminis teisės aktas, teismo nuomone, darytina išvada, kad šis aktas, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymo „ Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 12 straipsnio reikalavimų turėjo būti paskelbtas vietinėje spaudoje.
Teismas pabrėžė, jog vietos laikraštyje „Joniškis" 2005 m. kovo 22 d. buvo atspausdinta informacija apie tai, kad Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymais Nr.V-797-V-819 yra patvirtintos teritorijos Joniškio rajone, kuriose pradedami rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymai visoje eilėje seniūnijų kadastrų vietovėse, tame tarpe ir Gaižaičių kadastro vietovėje. Informacijoje nurodyta, kad patvirtintose teritorijose bus projektuojami žemės sklypai grąžinimui natūra, suteikimui neatlygintinai, pirkimui ir nuomai, bei kviečiami asmenys, norintys gauti žemę patvirtintose teritorijose, kreiptis į Joniškio rajono žemėtvarkos skyrių iki 2005 m. balandžio 1 d. Jame nėra nurodyta kas buvo patvirtinta bei nustatyta Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-799, t.y. nenurodytas patvirtintas Joniškio rajono Gaižaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo teritorijos bendras plotas ir į ją įeinančios gyvenamosios vietovės; pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemę, pirkti ar nuomoti ją iš valstybės projektuojamoje teritorijoje sąrašas ir žemės plotas; valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, miškų ir vandens telkinių plotai; nustatytos laisvos žemės, miško ar vandens telkinio plotai; nenurodytas projektą rengiantis juridinis asmuo; nenurodyta projekto rengimo pradžios data – 2005 m. kovo 21 d.; projekto parengimo terminas - iki 2005 m. birželio 30 d., projekto pateikimo apskrities viršininkui tvirtinti terminas - iki 2005 m. balandžio 1 d.; nenurodyta, kad piliečiai, pageidaujantys susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemę, pirkti, ar nuomoti ją iš valstybės projektuojamoje teritorijoje turi pateikti prašymus iki 2005 m. balandžio 1 d.
Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, jog tokio turinio informacijos atspausdinimas vietos laikraštyje „Joniškis" nelaikytinas tinkamu norminio akto paskelbimu, o kadangi norminis aktas nebuvo paskelbtas vietos spaudoje, todėl jis remiantis Lietuvos Respublikos 1993 m. balandžio 6 d. įstatymo Nr. 1-119 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 12 straipsnio nuostatomis, yra nepradėjęs galioti ir negali būti taikomas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog įstatymų leidėjas administraciniams teismams pavesdamas tirti galiojančių norminių administracinių aktų teisėtumą siekė šios teisenos tvarka nutraukti prieštaraujančių įstatymui ar Vyriausybės aktams norminių administracinių aktų galiojimą (Administracinių teismų praktika Nr. 3). Kadangi Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. V-799„Dėl parinktos žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengti teritorijos patvirtinimo, valstybės išperkamos žemės ir laisvos žemės fondo plotų patikslinimo bei žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo paskelbimo Gaižaičių kadastro vietovėje Joniškio rajone" nėra pradėjęs galioti, teismo manymu, nėra pagrindo tirti jo atitikimo aukštesnės galios teisės aktams.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir ją pakeisti dalyje dėl administracinės bylos nutraukimo pagrįstumo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nagrinėdamas šią bylą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įžvelgė, kad byla yra teisminga administraciniams teismams ir 2008 m. vasario 29 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Buvo nustatyti tik procesiniai pažeidimai, kuriuos padarė anksčiau bylą nagrinėjęs Šiaulių apygardos administracinis teismas, tačiau nebuvo konstatuota, kad byla nepriklauso administracinių teismų kompetencijai. Todėl administracinės bylos nutraukimo pagrįstumas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punktą vargu ar pamatuotas.
2. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Šiaulių apskrities viršininko įsakymas nėra paskelbtas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau toks įsakymas buvo vykdomas apskrities viršininkui pavaldžių pareigūnų ir tai sukėlė pareiškėjui neigiamas turtines ir neturtines pasekmes. Pareiškėjo manymu, tokie apskrities viršininko administracijos pareigūnų veiksmai laikytini padarytais pažeidžiant įstatymus, tie pažeidimai jiems nurodytini ir išaiškintina kaip turėtų būti apsaugoti pareiškėjo teisėti interesai bei atlyginta padaryta turtinė ir neturtinė žala. Todėl spręstinas klausimas dėl šių veiksmų įvertinimo ir atskirosios nutarties priėmimo Administracinių bylų teisenos įstatymo 108 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartyje buvo konstatuotas juridinio asmens pareigūnų piktnaudžiavimas teise. Tai rodo, jog teismo nutartis buvo priimta ne Šiaulių apskrities viršininko institucijos naudai, todėl pareiškėjui turi būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąją skundą atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą iš vis neturėjo būti priimtas teismo žinion ir neturėjo būti nagrinėtas. Administracinių bylų teisenos įstatymas 110 straipsnis numato kas turi teisę kreiptis su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Įstatymo leidėjas šią teisę suteikia Seimo nariams, Seimo kontrolieriams, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, Valstybės kontrolės pareigūnams, apskričių viršininkams, bendrosios kompetencijos ir specializuotiems teismams, taip pat prokurorams. Priešingai, pareiškėjui, nepriklausančiam nei vienai iš minėtų subjektų kategorijai, įstatymas tokios teisės nenumato.
2. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties dėstomojoje dalyje padaryta išvada, kuria konstatuota, jog „...informacijos atspausdinimas vietos laikraštyje „Joniškis" nelaikytinas tinkamu norminio akto paskelbimu, o kadangi norminis aktas nebuvo paskelbtas vietos spaudoje, todėl jis yra nepradėjęs galioti ir negali būti taikomas.". Kaip nurodo atsakovas, teismas šiai išvada pagrįsti rėmėsi teisės aktu, kuris buvo priimtas jau po ginčijamo administracinio teisės norminio akto paskelbimo vietinėje spaudoje (apie priimtą Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. V-799 vietos laikraštyje „Joniškis" viešai paskelbta 2005 m. kovo 22 d.). Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 1, 2, 3, 9, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo redakcija paskelbta ir įsigaliojo 2005 m. liepos 21 d. (Žin., 2005, Nr. 88-3294). Todėl Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. V-799 paskelbtas tinkamai. Vietinėje spaudoje buvo išspausdintas oficialus informacinis pranešimas apie teisės akto priėmimą jame nurodyta teisės akto priėmimo data, numeris, išdėstyta priimto sprendimo esmė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 2 dalis numato, kad prašyti administracinio teismo ištirti ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai (asmenys, kurie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti), kai tame teisme nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl galimo pareiškėjo teisių pažeidimo (pareiškėjo skundas dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2006 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. V-1098 panaikinimo) ir su šia byla yra sietinas teismo priimtas nagrinėti pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio akto - Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-799 – teisėtumą (b.l. 7 – 8). Pažymėtina, jog Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti 2007 m. sausio 15 d. nutartyje yra nurodžiusi, jog Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. V-799 nėra skirtas konkrečiam subjektui ar apibrėžtam jų ratui, todėl šis aktas atitinka norminio akto sąvoką (b.l. 93 – 94). Dėl šios priežasties darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Tačiau kartu konstatuotina, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, įstatymų leidėjas administraciniams teismams pavesdamas tirti galiojančių norminių administracinių aktų teisėtumą, siekė šios teisenos nustatyta tvarka nutraukti prieštaraujančių įstatymui ar Vyriausybės aktams norminių administracinių aktų galiojimą. Kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2002 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I6-9/2002, skelbtą biuletenyje Administracinių teismų praktika Nr. 3, p. 11) administraciniams teismams nėra teismingos bylos dėl prašymų ištirti, ar nepradėję galioti norminiai administraciniai aktai, kuriuos priėmė administravimo subjektai, neprieštarauja įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog norminis administracinis aktas, kurio teisėtumą prašo ištirti pareiškėjas, yra priimtas aukštesniojo administracinio vieneto (t. y. apskrities) valdymo institucijos (Šiaulių apskrities viršininko administracijos). Šio akto priėmimo metu (2005 m. kovo 18 d.) galiojusi Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1270 redakcija) 12 straipsnis numatė, kad Aukštesniųjų administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
Bylos medžiaga patvirtina (šio fakto neginčija ir atsakovas, t. y. institucija, priėmusi ginčijamą norminį administracinį aktą), kad vietinėje spaudoje (laikraštyje „Joniškis“) 2005 m. kovo 22 d. buvo paskelbta tik apibendrinta informacija (informacinio pobūdžio skelbimas) apie tai, jog Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymais Nr.V-797-V-819 yra patvirtintos teritorijos Joniškio rajone, kuriose pradedami rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymai visoje eilėje seniūnijų kadastrų vietovėse, tame tarpe ir Gaižaičių kadastro vietovėje. Informacijoje nurodyta, kad patvirtintose teritorijose bus projektuojami žemės sklypai grąžinimui natūra, suteikimui neatlygintinai, pirkimui ir nuomai, bei kviečiami asmenys, norintys gauti žemę patvirtintose teritorijose, kreiptis į Joniškio rajono žemėtvarkos skyrių iki 2005 m. balandžio 1 d. Tačiau Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio nustatyta tvarka visas Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-799 tekstas vietinėje spaudoje nebuvo paskelbtas.
Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik tokio turinio informacijos atspausdinimas vietos laikraštyje „Joniškis" nelaikytinas tinkamu norminio akto paskelbimu, o kadangi norminis aktas nebuvo paskelbtas vietos spaudoje, remiantis Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, jis yra nepradėjęs galioti ir negali būti taikomas. Atitinkamai, darytina išvada, jog byla dėl tokio akto teisėtumo ištyrimo yra neteisminga administraciniam teismui ir dėl šios priežasties privalo būti nutraukta, kaip tai nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.
Kartu atmetamas ir atskirajame skunde išdėstytas pareiškėjo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinę bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjui išaiškintina, jog prašymas dėl teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo privalo būti pateiktas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo E.P. atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.