- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- e2YT-29946-608/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24251-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Pareiškėjas
- C. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos C. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja C. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos prosenelė M. M. (taip pat žinoma kaip M. / M. M., santuokinė pavardė – R.), gim. (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareiškėjas nurodo, kad prašomas nustatyto faktas pareiškėjui turi juridinę reikšmę Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu. Pareiškėja C. R. pateikė prašymą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo grindžiamas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nustatyta, jog asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. Migracijos departamentas 2020 m. sausio 21 d. raštu Nr. (15/3-10)10K-3024 paprašė pateikti papildomus dokumentus, kadangi pareiškėjos pateiktų dokumentų Migracijos departamentui nepakako konstatuoti, kad pareiškėjos prosenelė M. M. (taip pat žinoma kaip M./M. M., santuokinė pavardė – R.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareiškėja yra M. M. (taip pat žinomos kaip M./M. M., santuokinė pavardė – R.), gim. (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje, proanūkė. Šią aplinkybę patvirtina Pietų Afrikoje išduotas pareiškėjos, jos tėvo A. R. bei pareiškėjos senelio gimimo liudijimai bei 2018 m. lapkričio 6 d. Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) pažyma. Juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėjos prosenelė M. M. (taip pat žinoma kaip M./M. M., santuokinė pavardė – R.), gim. (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., nustatymas lemtų tai, kad pareiškėja įgytų Pilietybės įstatyme įtvirtintą subjektinę teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 7 dalis). Pareiškėja, siekdama surinkti įrodymus, patvirtinančius savo prosenelės iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gauta 2018 m. spalio 12 d. pažyma Nr. R4-2675 „Dėl M. M. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ su priedais – Šiaulių apskrities viršininko archyviniame fonde, M. M. dokumentų vidaus pasui gauti byloje esančių (duomenys neskelbtini) išduoto vidaus paso Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos kortelės ir (duomenys neskelbtini) išduoto paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos. Archyvo pažymoje nurodoma, kad daugiau žinių, patvirtinančių, kad M. (M., M.) M. (M., M.), gim. (duomenys neskelbtini) m., gyveno (duomenys neskelbtini) ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė bei dokumentų, patvirtinančių, kad ji iki 1940 m. birželio 15 d. neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės, pagal pateiktus duomenis, archyve saugomuose fonduose nerasta. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos bei kitų dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos prosenelės lietuvišką kilmę bei išvykimą iš Lietuvos, Migracijos departamentui nepakako nustatyti, jog pareiškėjos prosenelė iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., bei priimti sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pareiškėjai atkūrimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja, neturėdama kitų galimybių (ne teismo tvarka) patvirtinti fakto, jog pareiškėjos prosenelė iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., kreipiasi į teismą. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Aplinkybę, jog pareiškėjos prosenelė M. (taip pat žinomos kaip M./M. M., santuokinė pavardė – R.), gim. (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., pareiškėja grindžia raštiniais įrodymais. Pareiškėjos senelio N. S. R (gim. (duomenys neskelbtini)) Pietų Afrikos Respublikoje išduotas gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos prosenelė yra M. M., gimusi Rusijoje (Lietuvos teritorija iki 1915 m. buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje). Pietų Afrikoje (duomenys neskelbtini) išduotas pranešimas apie pareiškėjos prosenelės mirtį patvirtina, jog pareiškėjos prosenelės vardas, mergautinė pavardė buvo – M. (M.) M., santuokinė pavardė – R., gimimo vieta – Lietuva, sutuoktinio vardas – C. (C., C.) R., sūnus – N. S. R. (Pareiškėjos senelis), mirties vieta ir data – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (Pietų Afrika). Edenvale (Pietų Afrika) žydų bendruomenės 2020 m. kovo 19 d. raštas patvirtina, kad pareiškėjos prosenelė mirė (duomenys neskelbtini), Pietų Afrikoje. Kartu su minėtu raštu pateikta ir pareiškėjos prosenelės antkapio nuotrauka. Antkapyje esantis įrašas hebrajų kalba patvirtina, kad pareiškėjos prosenelės hebrajiškas vardas buvo M. rabino Š. N. dukra; Jungtinės Karalystės Nacionaliniame archyve saugomo 1921 m. rugpjūčio 19 d. keleivių, vykusių į Pietų Afriką laivu, pavadinimu „A. C.“ sąrašas. Minėtame dokumente įrašyta Pareiškėjos prosenelė – panelė M. M., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, Lietuvos pilietė, 1921 metais vykusi į Pietų Afriką. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. spalio 12 d. raštu Nr. R4-2675 „Dėl M. M. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ pateikta Šiaulių apskrities viršininko archyviniame fonde, M. M. dokumentų vidaus pasui gauti byloje esanti (duomenys neskelbtini) išduoto vidaus paso Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos kortelės kopija patvirtina, kad pareiškėjos prosenelei M. M., gim. (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas. Minėtame Lietuvos centrinio valstybės archyvo rašte nurodyta, jog informacijos, patvirtinančios, jog kad M. (M., M.) M. (M., M.), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta. Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) pažyma 2018 m. lapkričio 6 d. patvirtina, kad pareiškėjos prosenelė M. (M.) M. (ankstesnis lietuviškas vardas – M. M.) gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, ir mirė (duomenys neskelbtini), Pietų Afrikoje, (duomenys neskelbtini). Pažymoje taip pat nurodoma, jog Pareiškėjos prosenelė (senelio N. S. R. motina) M. (M.) M. (ankstesnis lietuviškas vardas – M. M.) atvyko į Pietų Afriką būdama Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėja laiko, kad jos pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjos prosenelė gimė Lietuvoje ir buvo laikoma Lietuvos Respublikos piliete. Pareiškėjos prosenelė į Pietų Afriką atvyko iš Nepriklausomos Lietuvos, būdama Lietuvos Respublikos piliete, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos prosenelė atitiko 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo 1 straipsnio kriterijus ir turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Taip pat pateikti dokumentai patenka į Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę patvirtinančių dokumentų kategoriją, nes dalyje dokumentų tiesiogiai nurodyta pareiškėjos prosenelės turėta Lietuvos Respublikos pilietybė, o kiti dokumentai patvirtina jos gimimo (t. y. ir gyvenimo) Lietuvoje faktą.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą palikti nenagrinėtu, nes pareiškėja su pareiškimu į teismą kreipėsi nesulaukusi Migracijos departamento sprendimo. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. M. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, patvirtinantys dokumentai yra išlikę, nes (duomenys neskelbtini) jai buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas. Todėl nėra įstatymo nustatyto pagrindo pareiškėjai kreiptis į teismą dėl atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmetamas.
Pareiškėja C. R. kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. sausio 21 d. raštu Nr. (15/3-10)10K-3024 paprašė patikslinti ir Migracijos departamentui papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius M. M., (duomenys neskelbtini) metų (sūnaus N. S. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime nurodytas toks amžius, tai būtų gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., anketinių duomenų keitimą (nesutapimą), dokumentus, pagrindžiančius Johanesburgo Beth din žydų konfesinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. rašte nurodytus faktus, kad M. M., gimė (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) ir abu N. S. R. tėvai atvyko į Pietų Afriką būdami Lietuvos Respublikos piliečiais, esant galimybei, M. M. santuokos dokumentą, bei M. M., gim. išvykimo iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. faktą.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. Pareiškėja C. R. prašymo dėl pilietybės atkūrimo pagrindą grindžia tuo, jog pareiškėja yra M. M. (taip pat žinomos kaip M./M. M., santuokinė pavardė – R.), gim. (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje, proanūkė. M. M. (taip pat žinoma kaip M./M. M., santuokinė pavardė – R.), gimė (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.
Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje numatyti dokumentai, tiesiogiai patvirtinantys pareiškėjos prosenelės M. M. Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., yra neišlikę ir atkurti juos nėra galimybės. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. spalio 12 d. rašte pateikta informacija patvirtina, kad yra išlikęs Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas dokumentas, tiesiogiai patvirtinantis, jog M. M. iki 1940 metų turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę - Lietuvos Respublikos vidaus pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pilietybės skyriaus 2020 m. sausio 21 d. rašte Nr. (15/3-10)10K-3024 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ nėra konstatuota, jog pareiškėjos pateiktų dokumentų nepakanka faktui, jog pareiškėjos prosenelė M. M. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nustatyti.
Pareiškėja 2020 m. birželio 29 d. pateikė Migracijos departamentui papildomus dokumentus: (duomenys neskelbtini) pranešimą apie pareiškėjos prosenelės mirtį, 2020 m. kovo 19 d. Edenvale žydų bendruomenės rašto kopiją, pareiškėjos prosenelės antkapio nuotrauką, 1921 m. rugpjūčio 19 d. keleivių, vykusių į Pietų Afrikos Respubliką laivu „A. C.“, sąrašo kopiją. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių Migracijos departamento sprendimą, kuriame būtų konstatuota, jog pareiškėjos papildomai pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti prašomam nustatyti faktui, jog pareiškėjos prosenelė iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Išdėstytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, jo nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje bei 445 straipsnyje nustatytų pagrindų pareiškėjai kreiptis į teismą dėl pareiškėjos reikalaujamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tuo atveju, jeigu Migracijos departamentas konstatuotų, jog pareiškėjos pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti M. M., (duomenys neskelbtini) metų (sūnaus N. S. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime nurodytas toks amžius, tai būtų gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., anketinių duomenų keitimą (nesutapimą), tai pareiškėja turėtų pagrindą kreiptis į teismą dėl atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tačiau šioje civilinėje byloje prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - kad pareiškėjos prosenelė M. M., gim. (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., patvirtinantys tiesioginiai įrodymai (iki 1940 m. birželio 15 d. išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas bei išvykimą iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. patvirtinantis keleivių sąrašas) yra išlikę, todėl pareiškimas dėl atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetamas.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos; pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu teismas
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos C. R. pareiškimą dėl nustatymo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos prosenelė M. M. (taip pat žinoma kaip M./M. M., santuokinė pavardė – R.), gim. (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d..
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.