Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. L., remiantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., BK 70 str., J. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – iki 2008-04-01 atlikti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. L., remiantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 4 d. už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 6 d., tiksliai nenustatytą valandą, būdamas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą - nukentėjusiajai G. M. priklausančius pinigus - 200 litų.

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį: J. L. pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam areštą 60 parų. Prokuroras skunde nurodo, kad teismo išvada, jog J. L. į namą įsibrovė, neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. J. L. teisme nurodė, kad į G. M. gyvenamąjį namą pateko, išlaužęs vonios kambario langą, ketindamas surasti savo buto raktus, kuriuos manė palikęs šiame name, miegodamas jame praėjusią naktį. Įvykio vietos apžiūros metu vonioje iš tiesų rastas J. L. raktų ryšulys. Tačiau nukentėjusioji G. M. ir liudytojas D.Macijauskas nurodė, kad prieš vagystę vonioje jokio raktų ryšulio nebuvo. Prokuroras daro išvadą, kad J. L. raktai iškrito, jam jau įsibrovus į namą, todėl J. L. versija, kad jis į namą įsibrovė, ketindamas pernakvoti, nes neturėjo savo buto raktų, paneigta. Prokuroras nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad teisme G. M. nurodė, jog J. L. jai prisipažino įsibrovęs į namą, nes pritrūko pinigų alkoholiniams gėrimams. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad J. L., susipažinęs su visa bylos medžiaga, pakeitė ankstesnius parodymus, kuriuose teigė į namą įsibrovęs, nes pajuto dujų kvapą ir ketino užsukti dujų balioną. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad J. L. į namą pateko, turėdamas tikslą pagrobti G. M. priklausančius 200 litų, todėl jo veika atitinka BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Įvertinęs BK 54 str. ir 61 str. 1-3 d. numatytas bausmės skyrimo taisykles, prokuroras siūlo J. L. skirti arešto bausmę. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, konstatavęs, jog J. L. neteisėtai įsibrovė į gyvenamąją patalpą, turėjo spręsti klausimą dėl J. L. atsakomybės pagal BK 165 str. 1 d.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, J. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

BK 178 str. 2 d. nustatyta atsakomybė už svetimo turto pagrobimą, padarytą įsibrovus į patalpą. Šis vagystę kvalifikuojantis požymis inkriminuojamas tik tuomet, kai nustatoma, jog kaltininkas pateko į patalpą prieš tos patalpos savininko valią bet kuriuo būdu, turėdamas tikslą pagrobti ten esantį turtą. Jei asmuo patenka į patalpą, turėdamas teisėtą tikslą, o jo sumanymas užvaldyti svetimą turtą kyla jau būnant patalpoje, jo veika kvalifikuojama kaip paprasta vagystė. Todėl nustačius, kad vagystė įvykdyta patekus į patalpą, vieno iš subjektyviosios pusės požymio - tikslo pagrobti turtą - susiformavimo momento nustatymas yra pagrindinė sąlyga, atribojant vagystę nuo vagystės, įsibrovus į patalpą. Nusikalstamos veikos tikslas nustatomas, įvertinus kaltininko, liudytojų parodymus, byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes : nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. L. į nukentėjusiosios G. M. namą pateko, neturėdamas išankstinio sumanymo pagrobti jos pinigus, todėl jo veikoje nėra vagystę kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpą. Prokuroras, skunde darydamas priešingą išvadą, ją grindžia dviem pagrindiniais argumentais : J. L. parodymų apie patekimo į nukentėjusiosios namą tikslą nenuoseklumu ir bylos įrodymais nustatyta aplinkybe, kad J. L., patekdamas į nukentėjusiosios namą, turėjo ir savo buto raktus.

J. L., ikiteisminio tyrimo metu aiškindamas patekimo į nukentėjusiosios namą priežastį, parodė, kad nuėjęs į sugyventinės G. M. namus pernakvoti, juose nieko nerado, tačiau, pajutęs iš namo vidaus sklindantį dujų kvapą, pro pravirą langą įlipo į namo vidų ir užsuko dujų baliono čiaupą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje J. L. nurodė, kad į nukentėjusiosios namą pateko, nes norėjo jame pernakvoti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. L. iš esmės patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, nurodydamas, kad jo patekimo į nukentėjusiosios namą priežastys buvo dvi: jo tikslas pernakvoti nukentėjusiosios name ir galimas dujų nutekėjimas name. Tokių J. L. parodymų apie patekimo į nukentėjusiosios namą priežastis nėra pagrindo laikyti nenuosekliais ar prieštaringais. J. L., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu prisipažinęs įvykdęs vagystę, neigė brovęsis į namą vagystės tikslu ir teigė sugalvojęs nukentėjusiosios pinigus pavogti jau būdamas namo viduje ir pamatęs juos padėtus sekcijoje.

Prokuroras skunde teigia, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog po vagystės nukentėjusiosios vonios kambaryje, pro kurio langą J. L. įlipo į namą, rasti jo raktai, kurių ten iki nusikaltimo nebuvo, rodo J. L. nusikaltimo metu turėjus savo buto raktus ir paneigia jo versiją, kad jis į nukentėjusiosios namus ėjo pernakvoti. Tačiau, atsižvelgiant į J. L. ir nukentėjusiosios G. M. tarpusavio santykius, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad J. L., turėdamas savo buto raktus, į nukentėjusiosios namus ėjo dėl vienintelės priežasties – siekdamas pagrobti jos pinigus. Nukentėjusiosios G. M. ir J. L. parodymais nustatyta, kad jie bendrauja ilgiau nei trejus metus, vienas kitą laiko sugyventiniais, nors kartu negyvena, tačiau J. L. dažnai lankosi nukentėjusiosios namuose, anksčiau ne kartą konfidencialumo sumetimais į namo vidų yra lipęs pro langą. Nukentėjusiosios teigimu, J. L. anksčiau nėra pavogęs jokių jai priklausančių daiktų. Pagal J. L. parodymus, kuriuos visiškai patvirtino liudytoja R. Š., gyvenanti nukentėjusiosios kaimynystėje, J. L. ilgai vaikščiojo prie nukentėjusiosios namo, po to į namą pro langą įlipo šviesiu paros metu, prieš tai liudytojos paprašęs telefono paskambinti G. M.. Tai reiškia, kad J. L. suprato, jog gali būti pastebėtas lipantis į namą nukentėjusiosios kaimynės, kuri pažįsta tiek jį, tiek nukentėjusiąją. Esant tokiai situacijai, J. L. veiksmai – atviras patekimas į patalpą, nemėginant nuo pažįstamų asmenų slėpti šio fakto – nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis į namą įsibrovė, turėdamas išankstinį tikslą padaryti nusikaltimą. Priešingai, jie patvirtina J. L. parodymus, iš kurių matyti, kad jis pernakvojimą nukentėjusiosios namuose pasirinko kaip jam konkrečioje situacijoje patogesnį variantą, o pavogti pinigus sugalvojo jau būdamas namo viduje.

Prokuroras skunde teigia, kad J. L. po nusikaltimo prisipažino nukentėjusiajai įsibrovęs į namą, nes pritrūko pinigų alkoholiniams gėrimams. Tačiau pagal teismo posėdžio protokole užfiksuotus nukentėjusiosios G. M. parodymus, J. L. jai prisipažino tik tai, kad jam pinigų reikėjo pragėrimui ( 104 b. l. ). Iš tokių nukentėjusiosios parodymų galima daryti išvadą apie J. L. įvykdytos vagystės motyvą, tačiau jie nepatvirtina, kad J. L. prieš patekimą į nukentėjusiosios namus buvo suplanavęs padaryti vagystę ir tai prisipažino nukentėjusiajai.

Įvertinus byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, paties atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės J. L. parodymus, teismo sprendimas perkvalifikuoti J. L. veiką iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 4 d. yra teisingas, todėl tenkinti prokuroro skunde keliamą reikalavimą - J. L. veiką kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d., nėra pagrindo.

Kolegija atmeta nukentėjusiosios G. M. ir J. L. apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotus parodymus, kad J. L. nukentėjusiosios pinigų nevogė, o nukentėjusiosios parodymai buvo įtakoti G. M. sesers priešiško požiūrio į J. L., ir šiuos parodymus vertina kaip siekimą palengvinti J. L. teisinę padėtį. Nukentėjusioji, duodama nuoseklius parodymus apie jai žinomas vagystės aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme J. L. nurodė kaip vienintelį galimai padariusį vagystę asmenį. G. M. yra pilnametė, gyvenanti savarankiškai, byloje nėra duomenų, kad ji būtų materialiai ar kitaip priklausoma nuo sesers, o jos sesuo jai būtų dariusi neteisėtą poveikį, siekdama, kad nukentėjusioji melagingai praneštų apie vagystę. J. L., apklaustas įtariamuoju ir pirmosios instancijos teisme prisipažino pavogęs nukentėjusiosios pinigus, iki bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje atlygino jai padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigęs nevogęs pinigų, jis kartu patvirtino grąžinęs tuos pinigus nukentėjusiajai, tuo iš esmės pripažindamas savo kaltę.

Prokuroras skunde nurodo, kad teismas, perkvalifikavęs J. L. veiką pagal BK 178 str. 4 d., turėjo spręsti jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 165 str. 1 d. klausimą. Teismas iš tiesų nesvarstė, ar J. L. veikoje buvo BK 165 str. 1 d. numatytos veikos – neteisėto įsibrovimo į kito asmens gyvenamąją patalpą – požymiai, tačiau tai nėra esminis BPK pažeidimas, sukliudęs teisimui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Prokuroras skunde neprašo spręsti J. L. kaltės pagal BK 165 str. 1 d. klausimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas viršyti apeliacinio skundo ribų, šio klausimo nesvarsto ( BPK 320 str. 3 d. ).

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.