Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-01-14 nutarimo, kuriuo A. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 159 str. 5 d. 868 EUR bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. nubaustas už tai, kad savavališkai statė naują neypatingą statinį (gyvenamąjį namą), o būtent:

2014-01-15 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) surašė savavališkos statybos aktą 2014-01-15 Nr. SSA-00-140115-00010 dėl žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus r. savivaldybės administracijos statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo techninį projektą naujai statomo gyvenamosios paskirties pastatyto pastato, kuriuo užstatytas plotas 197 m², 17, 76 m ilgio, 11, 73 m pločio, 8 m aukščio ir 1160 m³ tūrio.

Projekto brėžinyje „Genplanas M1:500“ numatyta gyvenamąjį namą statyti sklype, kurio ribos nustatytos pagal gyvenamojo namo techniniame projekte esantį 1993-12-19 sklypo ribų planą (toliau -planas), kurį sudarė IĮ „A. K.“ vykdytojas A. K.. Plane žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės nurodytos vietinėje, t.y. Vilniaus m. koordinačių sistemoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-09-30 nutarimu Nr. 936 (Žin., 1994, Nr.78-1476) Lietuvos Respublikoje patvirtinus 1994 m. naują valstybinę geodezinę koordinačių sistemą, Inspekcijos prašymu VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas pateiktame plane nurodytas koordinates Vilniaus m. vietinėje koordinačių sistemoje pertransformavo į valstybinę LKS-94 koordinačių sistemą.

A. Z. detaliuoju planu, kurį patvirtino Vilniaus r. savivaldybės taryba 2009-07-31 sprendimu Nr. T3-239, pakeitė sklypo ribas, nekeičiant sklypo ploto. Naujas žemės sklypo planas 2009-09-04 atliktas G. B. įmonės ir 2011-11-15 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2013-12-11 jis pateikė žemės sklypo, kadastrinis numeris-(duomenys neskelbtini), planą, kuriame matosi žemės sklypo ribų kaita.

Tokiais veiksmais A. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 str. 71 d., 93 d. nuostatas, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, nustatančius statinio vietą sklype.

A. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-01-14 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė administracinio teisės pažeidimo laiką; taikė įstatymą, kuris negaliojo teisės pažeidimo padarymo metu; netinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas bei netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeidimo padarymo laikas yra 2013-11-01. Tačiau statybos reglamentų pažeidimo laikas yra 2006-06-15, kuomet apeliantas informavo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją apie statybos reglamentų pažeidimą - pastato statybą ne pagal projekto plane numatytas koordinates sklype. Anot apelianto, savavališka statyba yra tęstinio pobūdžio administracinis teisės pažeidimas, todėl jo padarymo laikas yra laikas, kai institucija, įgaliota vykdyti statybų priežiūrą, šį pažeidimą užfiksavo (apie jį sužinojo).

Apeliantas pažymi, kad statybos reglamentų pažeidimas įvyko dėl techninės klaidos, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus - paženklinimą vietoje 1993 m., kai dar nebuvo pakankamai tikslių matavimo prietaisų, kurie naudojami žemės sklypų ir pastatų koordinačių matavimams 2014 m. Statybas kontroliuojanti institucija leido jam detaliuoju planu atlikti žemės sklypo perplanavimą aplink esamą pastatą, kad žemės sklypas atitiktų projektinės dokumentacijos žemėtvarkos projekto reikalavimams. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2007-09-21 sprendimu leido atlikti sklypo ribų perplanavimą bei perdavė jam detalaus plano organizatoriaus teises. Anot apelianto, kai 2006 metų birželio-rugsėjo mėnesiais buvo nustatyta pastato statyba ne pagal projekto plane numatytas koordinates, jo veiksmuose, susijusiuose su namo pamatų išdėstymu ne pagal patvirtintas projekte koordinates, nebuvo savavališkos statybos pažeidimo sudėties, kadangi jis turėjo galiojantį leidimą statybai, kiti statybos darbai buvo vykdomi pagal projektą. Nuo 2006-06-15 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos funkcijas atliekančiai institucijai (Vilniaus rajono savivaldybės administracijai) buvo žinomi visi A. Z. atlikti statybos norminių dokumentų pažeidimai, ši institucija turėjo pažeidimą fiksuojantį dokumentą, be to, šiai institucijai buvo žinomos A. Z. atliekamos šio pažeidimo šalinimo aplinkybės. 2006 m. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neturėjo jokio juridinio pagrindo A. Z. statybos norminių dokumentų pažeidimą vertinti kaip savavališką statybą surašant savavališkos statybos aktą. 2013 m. ši institucija taip pat neturėjo jokio juridinio pagrindo vertinti A. Z. veiksmus kaip savavališką statybą, kadangi statybos norminių dokumentų pažeidimas buvo nustatytas 2006 m., o 2013 m. apeliantas jau buvo visiškai užbaigęs pagal statybų priežiūros institucijų 2006 m. nustatytą procedūrą pažeidimų šalinimą. Be to, iki minėtos datos jis jau buvo pašalinęs statybos reglamentų pažeidimą, nes nustatyta tvarka su įgaliotomis institucijomis iš naujo buvo suderinti gyvenamojo namo esminiai statybos sprendimai ir pagal naujai patvirtintą projektinę dokumentaciją pastatyto namo koordinatės atitinka patvirtintam žemėtvarkos projektui.

Be to, skunde nurodoma, kad detalusis planas buvo daromas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 7 p., kas faktiškai leidžia pakeisti statinio padėtį statinio projekte, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas statybai. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-07-31 sprendime nėra nurodytas reikalavimas A. Z. kaip statytojui gauti naują statybos leidimą dėl atliekamų pakeitimų. Anot, apelianto, tai, kad jo atliekama statybos norminių dokumentų pažeidimo šalinimo procedūra atitinka įstatymų reikalavimams, taip pat patvirtina Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sudarytas teritorijų planavimo dokumento 2009-05-20 patikrinimo aktas Nr. (100)-11.81-159.

Vadovaujantis Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo (2010-07-02 Nr.XI-992) 24 str. 3 p., apelianto nuomone, jam turėtų būti leista užbaigti pradėtą statybos norminių dokumentų pažeidimų šalinimą, laikantis nustatytų 2006-2007 metais procedūrų, kadangi jų atlikimo laikas nepriklausė nuo jo valios. Keičiant statinio esminį projektinį sprendimą - statinio vietą bei atlikus atitinkamus projektinės dokumentacijos suderinimus, A. Z. pagal įstatymų reikalavimus neprivalėjo išimti naują statybos leidimą ar turimą pakeisti, o jau išduoto statybos leidimo pakeitimai turėjo būti padaryti automatiškai savivaldybės administracijos po atitinkamos projektinės dokumentacijos suderinimo. Tokiu atveju apeliantas pagal statybų reglamentų pažeidimo šalinimo galiojančius įstatymus neprivalėjo išimti naują statybos leidimą ar galiojantį statybos leidimą pakeisti nauju. Apelianto teigimu, jam turi būti leista atlikti statybos užbaigimą ir gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudotis procedūrą. Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi apelianto veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas A. Z. statybos reglamentų pažeidimą 2006 m. bei administracinės atsakomybės nebuvimą už tokį pažeidimą jo padarymo metu, taikė įstatymą, kuris įsigaliojo po šio pažeidimo padarymo ir negalioja atgal. Apelianto teigimu, skundžiamas nutarimas kaip neteisėtas ir nepagrįstas naikintinas ir šiuo pagrindu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėja prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-01-14 nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, objektyviai ištyrė byloje pateiktus įrodymus. Inspekcijos 2014-01-20 administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad A. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr.32-788, 2001, Nr.101-3597) (toliau - Statybos įstatymas) 2 str. 71 ir 93 dalis, už pažeidimus taikytina atsakomybė numatyta ATPK 159 str. 5 d. dėl vykdytų statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini). Padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinktais įrodymais (2014-01-15 savavališkos statybos aktu, 2014-01-20 privalomuoju nurodymu „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“). A. Z. vykdė neypatingo statinio statybos darbus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, statydamas pastatą, nukrypo nuo 2005-08-18 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo pagrindu patvirtintų techninio projekto sprendinių ir pastatė minėtą statinį ne projekte nustatytoje vietoje. Projekto brėžinyje M1:500 buvo numatyta statyti namą žemės sklype, kurio ribos pažymėtos pagal projekte esantį Namų valdos žemės sklypo ribų planą. Tai, kad A. Z. ėmėsi veiksmų žemės sklypo ribų patikslinimui, nedaro vykdytos statybos teisėta, nes statinio vieta sklype pagal Statybos įstatymo 2 str. 93 p. yra laikytina esminiu statinio projekto sprendiniu, o pagal 2 str. 71 p. savavališka statyba - tai statyba pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikti dokumentai nešalina jo atsakomybės, o savavališkos statybos faktas byloje yra įrodytas dokumentais. Atsiliepime teigiama, kad A. Z. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 159 str. 5 d. ir jam paskirta bauda. Savavališkos statybos faktas yra įrodytas surašytais administraciniais aktais ir nėra pagrindo teigti, kad Inspekcijai buvo anksčiau žinoma apie savavališkos statybos faktą nei 2014-01-15, t.y. savavališkos statybos akto surašymo metu. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų tinkamai nustatytas ir užfiksuotas savavališkos statybos faktas anksčiau, nėra. Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tinkamai, A. Z. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

A. Z. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl įstatyme numatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino pasibaigimo, pažymi, kad ATPK 35 str. yra numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Šių terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama.

Pagal ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

ATPK 159 str. 5 d. numatytas administracinis pažeidimas (naujo neypatingo statinio savavališka statyba) yra trunkamasis. Todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytomis ATPK 35 str. 1 d. nuostatomis, nuobauda už šį pažeidimą turi būti skiriama per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo. Tačiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad ATPK 35 str. 1 d. nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, priklausomai nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Tokiu būdu trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – 6 mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N756-2996/2010, N575-507/2012, N575-727/2012).

Statybos įstatymo 2 str. 13 d. apibrėžia, kad statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Šio įstatymo 2 str. 15 d. numato, kad statybos darbai - visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Pažymima, kad iš esmės taip pat statyba buvo apibrėžta ir Statybos įstatymo 2 str. redakcijoje, kuri galiojo faktinių statybos darbų metu.

Iš byloje esančių 2014-01-15 savavališkos statybos akto (b.l. 3-4) ir 2014-01-20 administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 5-6) matyti, kad pati institucija konstatavo, jog pažeidimo padarymo laikas (pabaiga) - 2013-11-01. Be to, A. Z. 2014-01-15 paaiškinime (b.l. 8) nurodyta, kad statinys (gyvenamasis namas) pradėtas statyti 2006-04-04, o baigtas statyti – 2013-11-01. Šios aplinkybės patvirtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas, atlikdamas patikrinimą, nustatė ne tebedaromą trunkamąjį teisės pažeidimą, o padarytą teisės pažeidimą, nes pagal pačios institucijos užfiksuotas aplinkybes A. Z. nuo 2013-11-01 nebevykdė veiklos, kuri pagal Statybos įstatymo 2 str. 13 d. apibrėžiama kaip statinio statyba ir kurios vykdymui yra privaloma turėti statybos leidimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtąsias aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu A. Z. veiksmai ir jo darytas trunkamojo pobūdžio pažeidimas jau buvo pasibaigęs. Taigi, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą konstatuota jau padarytos veikos pasekmė. Nors byloje nustatyta, kad pažeidimas paaiškėjo 2014-01-15, tai yra savavališkos statybos akto surašymo metu, tačiau nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aukščiau nurodyta aplinkybė, kad šis trunkamojo pobūdžio pažeidimas paaiškėjo tada, kai jis jau buvo baigtas daryti. Esant tokioms aplinkybėms, 6 mėnesių termino eiga pagal ATPK 35 str. 1 d. turėjo būti skaičiuojama nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (pažeidimo padarymo pabaigos momento – 2013-11-01). Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Z. administracinė nuobauda turėjo būti paskirta vėliausiai iki 2014-05-01.

Vadovaujantis ATPK 35 str. 3 d., šio straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal teismų praktiką termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos, o motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-14 nutartimi (b.l. 83) 6 mėnesių terminas skirti nuobaudą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo pratęstas iki vienerių metų, t.y. nuo pažeidimo, numatyto ATPK 159 str. 5 d., paaiškėjimo dienos – nuo 2014-01-15 iki 2015-01-14. Taigi, ši teismo nutartis buvo priimta praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos.

Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda A. Z. paskirta jau pasibaigus ATPK 35 str. 1 d. nustatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui. ATPK 250 str. 7 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai.

Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu administracinę nuobaudą A. Z. paskyrė pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-01-14 nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla A. Z. atžvilgiu dėl ATPK 159 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo nutrauktina, pasibaigus ATPK 35 str. numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 250 str. 7 p.). Esant tokioms aplinkybėms, dėl kitų apeliacinio skundo motyvų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-01-14 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. Z. atžvilgiu dėl ATPK 159 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.