Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo V. K. gynėjo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 3 d. nutarties, kuria V. K. suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2008 m. sausio 5 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs suimto kaltinamojo skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, pasikėsino sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą ir sužalojo žmogų, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje.

2000 metais nuo vasario mėnesio iki balandžio mėnesio pabaigos, S. G. dėl asmeninių paskatų organizavo R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą bei 2000 metų balandžio mėnesio pabaigoje, Liepojos g., Klaipėdoje, esančiame miškelyje, nurodė V. M. ir A. D. surasti asmenis, kurie tai padarytų. A. D. ir V. M. , vykdydami S. G. nurodymą, 2000 m. gegužės 2 d., dienos metu, prie Taikos pr. 76 pastato, Klaipėdoje, surado ir, įtraukdami į organizuotos grupės nusikalstamą veiklą, nurodė tai padaryti P. S. , o P. S. paminėtą dieną, pasiūlydamas, įtraukė į šio nusikaltimo padarymą jį – V. K. . V. K. , kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su paminėtais asmenimis, vykdydamas V. M. ir A. D. nurodymą, 2000 m. gegužės 2 d., apie 22 val. 40 min., kartu su P. S. , atvyko į Naujakiemio g. 24 namo kiemą, Klaipėdoje, turėdami tikslą sunkiai suluošinti R. M. . Paminėtu laiku ir vietoje, tęsdami S. G. organizuotą nusikalstamą veiką, jis – V. K. , vykdydamas bendrą susitarimą sunkiai suluošinti R. M. , suklydęs dėl jo asmenybės, tyčia ne mažiau kaip du kartus metaliniu strypu sudavė R. D. į galvos sritį, padarydamas R. D. muštinę žaizdą smakre, o P. S. , suklydęs dėl R. M. asmenybės, tyčia ne mažiau kaip dešimt kartų peiliu dūrė R. D. į įvairias kūno dalis, manydamas, kad žaloja R. M. . V. K. , kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su paminėtais asmenimis, pasikėsino sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes suklydo dėl R. M. asmenybės, bei tyčia sužalojo žmogų, dėl ko šis buvo sunkiai suluošintas – padarė nukentėjusiajam R. D. sužalojimus, atitinkančius sunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

2007 m. liepos 3 d. V. K. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka.

2007 m. spalio 29 d. baudžiamoji byla, kurioje V. K. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį, su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Skundžiama 2008 m. sausio 3 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas dar kartą pratęsė suėmimo terminą kaltinamajam V. K. trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. sausio 5 d.

Teismas nutartyje nustatė, kad V. K. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, šį nusikaltimą kaltinamas padaręs būdamas anksčiau teistas, nevedęs. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju jam gali grėsti griežta laisvės atėmimo bausmė. Dėl šių aplinkybių suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Kaltinamasis V. K. suėmime viso yra devynis mėnesius, įskaitant paskutinį suėmimo termino pratęsimą.

Be to, gynėjo nuomone, teismas neteisingai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą. Šį pagrindą žemesnysis teismas motyvavo tuo, kad V. K. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju jam gali grėsti griežta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau gynėjo nuomone teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, turi įregistravęs individualią įmonę, kurioje dirba du samdomi darbuotojai, nors ir nėra vedęs, tačiau jį saisto tvirti šeiminiai ryšiai su seserimi ir tėvais.

Taip pat gynėjas skunde abejoja ir nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas V. K. kvalifikacija. Gynėjo nuomone jo ginamojo veika turėtų būti perkvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. O jeigu taip ir atsitiktų, tai už šią veiką būtų suėjęs BK 95 straipsnyje numatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, todėl V. K. , gynėjo nuomone, nėra jokio pagrindo bėgti (slėptis) nuo teismo.

Aukštesniojo teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti, o suimtojo gynėja prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Suimto kaltinamojo V. K. gynėjo skundas atmetamas.

Žemesniojo teismo nutartis pratęsti suimto kaltinamojo V. K. suėmimo terminą yra pagrįsta ir teisėta.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. K. nevedęs. Gynėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad kaltinamasis artimai bendrauja su seserimi ir tėvais negali būti vertinama kaip artimi ir tvirti šeiminiai ryšiai. Aukštesniojo teismo teisėjo nuomone, BPK 122 straipsnio 2 dalyje įvardinta šeiminė padėtis, suprantama kaip sutuoktinio, vaikų ar kitokių išlaikytinių turėjimas, kuriuos su suimtuoju sieja tiek artimi socialiniai, tiek ir materialiniai santykiai bei tam tikra tarpusavio priklausomybė, mažinanti tikimybę, kad kaltinamasis pasislėps nuo teismo. Pastebėtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą patvirtina ir kaltinamojo asmenybė: V. K. yra vieną kartą teistas, šį nusikaltimą kaltinamas padaręs neišnykus ankstesniam teistumui už nusikaltimą taip pat susijusį su smurto panaudojimu. Aukštesniojo teismo teisėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje dėl suėmimo taikymo yra nustatyta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Šių aplinkybių konkrečiu atveju visiškai pakanka pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Nuolatinės gyvenamosios vietos bei darbo turėjimas V. K. atveju nelaikytini aplinkybėmis leidžiančiomis panaikinti jam paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę.

Aukštesniojo teismo teisėjas taip pat konstatuoja, kad žemesnysis teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus nusikaltimus. V. K. kaltinamas padaręs vieną, tačiau sunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto panaudojimu. Už šį nusikaltimą įstatymas numato griežtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Šio suėmimo pagrindo konstatavimui svarbi ir ta aplinkybė, kad nusikaltimą suimtasis kaltinamas padaręs veikdamas organizuotoje grupėje, būdamas teistas ir neišnykus teistumui. Aukštesniojo teismo teisėjo nuomone šių aplinkybių visiškai pakanka BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus nenustatinėjamas nusikalstamos veikos galutinis teisinis įvertinimas. Todėl suimtojo gynėjo teiginių, kad V. K. veika netinkamai kvalifikuota, šiuo atveju aukštesnysis teismas nenagrinėja. Šį klausimą išspręs baudžiamąją bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas.

Atsižvelgęs į aukščiau minėtas aplinkybes, aukštesniojo teismo teisėjas konstatuoja, kad suėmimas šioje proceso stadijoje V. K. yra tinkamiausia priemonė pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus ir paskirtas teisėtais pagrindais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimto kaltinamojo V. K. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.