Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog iki vaiko gimimo gyveno kartu su atsakovu Anglijoje. Gimus sūnui grįžo į Lietuvą, nes atsakovas turėjo priklausomybių alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms. Vaiko tėvas žadėjo teikti išlaikymą. Ieškovė bandė telefonu ir elektroniniu paštu su atsakovu susisiekti, tačiau atsakymo negavo. Vaikui šiuo metu yra beveik metai laiko. Nurodė, jog gyvena nuomojamame bute. Vaikui nustatytas atopinis dermatitas, todėl higienos priemonėms per mėnesį išleidžia didesnę sumą, taip pat turi prižiūrėti maistą, nes vaikas negali valgyti tam tikrų maisto produktų. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėtis nėra deklaruotas Kauno mieste, už sūnaus darželį ieškovė turės mokėti didesnį mokestį (120 Eur per mėnesį). Jos gaunamas pajamas sudaro vaiko pinigai ir socialinė pašalpa, viso apie 250 Eur per mėnesį. Finansiškai padeda brolis, jo sutuoktinė bei kiti artimieji. Jokio turto ieškovė neturi. Nurodė, kad išleidus vaiką į darželį tikisi rasti darbą, sveikatos problemų neturi. Tuo metu kai ieškovė laukėsi, atsakovo pajamos siekė apie 1 300 – 1 400 svarų per mėnesį, kokias pajamas atsakovas gauna šiuo metu nežino.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką atsakovas buvo informuotas tinkamai.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog palaiko teismui pateiktą išvadą. Nurodė, kad šiuo raidos laikotarpiu vaikui labiau reikalinga mamos globa. Nuo pat gimimo berniukas gyvena su mama, todėl mano, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra pagrįsta ir atitinkanti vaiko interesus. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus žmogus, todėl turi galimybę uždirbti sūnaus išlaikymui reikalingą sumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – gimimo liudijimo nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko A. K., gim. 2020 m. vasario 28 d., tėvai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamąją vietą su ieškove.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Teismas, iš byloje pateiktų duomenų ir ieškovės paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje pateiktų duomenų nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl mažamečio sūnaus A. K. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nekyla, nuo gimimo iki šiol šalių sūnus gyvena su ieškove, atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi informacijos, kad ieškovė netinkamai rūpinasi sūnumi, todėl, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina V. K. neprieštarauja vaiko interesams.

Esant nustatytoms aplinkybėms, byloje nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui priteisimo.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam iš jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomas teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, bei paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. K., todėl ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo.

Ieškovė ieškinyje nurodė jog nepilnamečio sūnaus kasdieniams poreikiams tenkinti būtina suma per mėnesį sudaro 500,00 Eur, šiuos poreikius ieškovė įrodinėjo ieškinyje pateikta sūnaus poreikių lentele, kurioje nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį nepilnamečiui sūnui išlaikyti reikalingos lėšos siekia 500,00 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį būtina skirti 500 Eur sumą. Atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo nuo pat jo gimimo. Ieškovė viena išlaiko vaiką iš gaunamų išmokų, taip pat sulaukia pagalbos iš artimųjų. Ieškovė gauna vaiko išmoką iš valstybės ir socialinę pašalpą. Iš viso ieškovė gauna apie 250,00 Eur per mėnesį pajamų iš valstybės išmokų.

Byloje nenustatyta, kad nepilnametis A. K. turėtų specialiųjų poreikių (sveikatos sutrikimų ar kt.), išskyrus odos problemas – atopinį dermatitą, dėl kurio padidėja ieškovės išlaidos sūnaus higienos prekėms bei maistui.

Vaiko teisių apsaugos institucija išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma 250,00 Eur per mėnesį sūnaus A. K. išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius.

Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus apie lėšas šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui, iš pateiktų rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų sprendžia, jog ieškovė įrodė sūnaus išlaikymo lėšų pagrįstumą, prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnametis sūnus A. K. kiekvieną mėnesį taip pat gauna 70,00 Eur dydžio išmoką iš valstybės, teismas daro išvadą, jog iš viso 570,00 Eur per mėnesį suma nepilnamečio šalių vaiko poreikiams tenkinti yra optimali, atsižvelgiant į vaiko amžių bei poreikius.

Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydžio sumą (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo ir motinos turtinę padėtį.

Iš ieškovės teismui pateiktų rašytinių įrodymų bei teismo iniciatyva gautų įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį – Kauno miesto savivaldybės administracijos centrinio apskaitos skyriaus pažymos apie pajamas, valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenų nustatyta, jog ieškovė nedirba, pajamų susijusių su darbo santykiais negauna, nekilnojamojo turto, transporto priemonių Lietuvos Respublikoje neturi. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog šiuo metu ji gyvena iš socialinių pašalpų, gauna artimųjų finansinę pagalbą, ieškovės šeimos gaunamos pajamos – 70,00 Eur dydžio išmoka vaikui bei 180,00 Eur socialinė pašalpa.

Atsakovas jokių duomenų apie jo gaunamas pajamas, turimą turtą nepateikė. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas Lietuvoje nedirba, yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Tikslių duomenų apie atsakovo pajamas ieškovė negalėjo nurodyti, tačiau nurodė, kad atsakovas yra darbingas asmuo, neturintis sveikatos sutrikimų, ribojančių galimybes dirbti. Teismui savo iniciatyva patikrinus duomenis kelių transporto priemonių registre, nekilnojamojo turto registre, nustatyta, jog nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, registruoto atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje nėra.

Atsižvelgiant į šalių pateiktus ir teismo iniciatyva gautus duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teismas daro išvadą, jog šiuo metu šalių finansinės galimybės išlaikyti nepilnametį sūnų A. K. yra panašios.

Byloje nustačius, jog būtiniems šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti pakankama suma yra 500,00 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnametis sūnus kiekvieną mėnesį gauna 70,00 Eur dydžio išmoką iš valstybės, į ieškovės ir atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą, į jų turtinę padėtį, amžių, galimybes dirbti, teismas daro išvadą, jog nepilnamečio vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties proporcingumo principą atitinka įpareigojimas atsakovą skirti nepilnamečiui vaikui A. K. išlaikyti ieškovės prašomą priteisti sumą – 250,00 Eur per mėnesį.

Priteistina išlaikymo suma periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur per mėnesį, indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio A. K. motina ieškovė V. K. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 27 d. Sprendimu dėl teisinės pagalbos teikimo buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo, todėl ieškinio reikalavimus tenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistinas už ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis – 143,00 Eur (žyminį mokestį atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660).

Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 27 d. Sprendimu dėl teisinės pagalbos teikimo buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal pateiktą 2021 m. balandžio 30 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nustatyta, jog valstybei priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro – 342,00 Eur. Ieškinio reikalavimus tenkinus visiškai, ši suma priteistina iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). (Šią sumą atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš atsakovo nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo 2021 m. sausio 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 143,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 342,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus 00 ct).

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.