Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-02-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-6460-1190/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-04
Bylos Nr.
e2YT-6460-1190/2025
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00382-2025-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Miglė Kiršienė
Kategorijos
  • 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-6460-1190/2025Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00382-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.3.2.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 4 d.KėdainiaiKauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Miglė Kiršienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos viešosios įstaigos „“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Paunovienė, Lietuvos ir Ukrainos uždaroji akcinė bendrovė „“ .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti bet kokius antstolės Virginijos Paunovienės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. iki bus išnagrinėtas jos skundas ir priimtas galutinis bei įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje byloje. Teismui pateikė kopiją skundo, kuriuo prašo panaikinti antstolės Virginijos Paunovienės 2025 m. sausio 9 d. patvarkymo Nr. rezoliucinės dalies 1 punkto dalį, kuria nuspręsta iš skolininkės išieškoti 40 981,24 Eur sumą; 2 punkto dalį, kuria nuspręsta priimti naują patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr.; 3 punkto dalį, kuria nuspręsta priimti naują raginimą įvykdyti sprendimą geruoju vykdomojoje byloje Nr.; 4 punkto dalį, kuria nuspręsta priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. Nr. 2025 m. sausio 9 d.; panaikinti antstolės Virginijos Paunovienės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pakeičiantį 2024 m. gruodžio 19 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. ir vykdomąją bylą Nr. nutraukti; vykdomąją bylą Nr. nutraukus panaikinti visas vykdymo priemones, kurių buvo imtasi vykdomojoje byloje.

Prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

Vadovaujantis CPK 510 straipsnio 8 dalimi, skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, įtvirtintų CPK 145 straipsnio 1 dalyje, yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas (nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas) turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Taigi, šio procesinio instituto, įtvirtinto CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje, paskirtis yra užtikrinti tokių reikalavimų, dėl kurių dar nėra priimtas teismo sprendimas arba toks sprendimas priimtas, bet dar neįsiteisėjęs, nekliudomą įvykdymą ateityje, jeigu šie reikalavimai būtų ar kai jie yra patenkinami (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017).

Sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą taip pat yra aktualūs ir tokie principai, kaip ekonomiškumas bei proporcingumas, visų ginčo šalių interesų pusiausvyros užtikrinimas. Todėl bet kurios laikinųjų apsaugos priemonės galimos tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, kad ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas arba taps visiškai neįmanomas. Šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).

Pareiga įrodyti grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui tenka laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašančiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-368-943/2015). Prašyme nurodoma, jog antstolei toliau tęsiant vykdymo veiksmus, būtų suvaržytos pareiškėjos turtinės teisės, nurašytos pareiškėjai priklausančios piniginės lėšos, kurių ji neturi pareigos mokėti išieškotojai. Teismas atkreipia dėmesį, kad skundo motyvais nėra ginčijama nei išieškomos skolos suma, nei jos faktas, o iš esmės nesutinkama su tuo, kurioje teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, t. y. pagal kurią teismo patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį, buvo išduotas antstolės vykdomas vykdomasis dokumentas. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad skolininkės pareiga mokėti išieškotojai pinigines lėšas neegzistuoja. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėstomi argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, rašytinių įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę teismui nėra pateikta, todėl darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo dėl skundžiamų antstolio veiksmų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės. Tai paaiškinama tuo, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, neapibrėžtam laikui nukeliamas vykdomojo dokumento realus vykdymas, todėl ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. vykdomojo dokumento įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo (CPK 2 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė ir teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, lemiančių būtinybę sustabdyti vykdymo veiksmus. Vykdymo veiksmų sustabdymas pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principus, o prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimu būtų užtikrinti tik skolininkės interesai, tačiau ne visų ginčo šalių interesų pusiausvyra.

Teismui nenustačius, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimojo galbūt palankaus procesinio sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144-152, 290-291 straipsniais,

nutaria:

prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Miglė Kiršienė