Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-211-342/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-03-23
Bylos Nr.: I-211-342/2012
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00449-2011-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas: UAB „Varsta-4“
Atsakovas: Palangos miesto savivaldybės tarybos

Kategorijos

35.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-211-342/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00449-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.; 38.; 74. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Vidos Stonkuvienės ir Remigijaus Armino, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Varsta-4“ atstovei J.S.Ž., atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos atstovei Indrei Gudavičienei, 2012 m. kovo 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Varsta-4“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai (toliau - ir atsakovė, taryba) dėl 2011-12-01 sprendimo Nr. T2-222 dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Varsta-4“ (toliau - pareiškėja, bendrovė) skundu (b.l. 3-6) ir jo patikslinimu (b.l. 53-57) (toliau – skundas) teismo prašo:

1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011-12-01 sprendimo Nr. T2-222 dalį, kuria pareiškėjai nesuteikta žemės nuomos mokesčio lengvata žemės sklypo daliai, esančiai adresu - Virbališkės takas 5, Palangos m.;

2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl 5 938 Lt lengvatos suteikimo pareiškėjai, už 2011 m. apskaičiuotą žemės nuomos mokestį 3578/5086 sklypo daliai, esančiai Virbališkės takas 5, 5a, Palangoje.

Skunde nurodo, kad 1999-05-12 valstybinės žemės nuomos ne žemė ūkio veiklai sutartimi Nr. N25/99-130 bendrovei iki 2098 m. išnuomota žemės sklypo dalis: 3578 kv.m. iš bendro ploto 5086 kv.m., esanti Virbališkės takas 5, 5a, Palangoje. Už 2010 metų nuomą sumokėjo 5 444,13 Lt žemės nuomos mokestį, o už 2011 m. jau buvo nustatyta sumokėti 11 382,63 Lt mokestį, t.y. valstybinės žemės nuomos mokestis padidėjo daugiau kaip 2 kartus lyginant su praėjusiais metais apskaičiuotu mokesčiu. Paaiškina kad UAB „Varsta-4“ įsikūrė 1994 m., jos įstatinis kapitalas - 41 tūkstantis litų. Paskutiniu metu įmonėje dirba vienas žmogus ir yra du akcininkai. Prieš eilę metų atlikdavo medžio apdirbimo darbus. Ekonominė krizė privertė pasitraukti iš šios rinkos ir dabar bendrovė užsiima tik nuomos paslaugų teikimu, kuris vyksta kelis vasaros mėnesius ir bendrovės metinės pardavimo pajamos sudaro apie 15 tūkstančių litų. Šios priežastys lėmė, jog bendrovė nėra pajėgi sumokėti 2011 metais net 2,1 karto išaugusį žemės nuomos mokestį.

Teigia, kad 2011-10-26 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės tarybą prašydami suteikti 5 938 Lt žemės nuomos mokesčio lengvatą, t.y. palikti 2010 m. apskaičiuotą mokesčio sumą (5 444 Lt). Šį prašymą motyvavo tuo, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-12-30 sprendimu „Dėl tarybos 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 305 ir 2008 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. T2-181 pakeitimo“ reglamentuotos „Mokesčių lengvatų teikimo juridiniams asmenims tvarkos“ 3.5 papunktyje nustatyta, jog „juridinių asmenų prašymai suteikti mokesčių lengvatas svarstomi, jeigu valstybinės žemės nuomos mokestis padidėjo daugiau kaip du kartus lyginant su praėjusiais metais apskaičiuotu mokesčiu.“ Nors 2011-11-14 vykusio Komisijos fizinių ir juridinių asmenų mokesčių lengvatų prašymams nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti posėdžio metu, komisijos sekretorė E.P. informavo, jog bendrovei 2011 m. žemės nuomos mokestis apskaičiuotas įvertinus žemę vidutine rinkos verte ir sklypo vertė palyginus su 2010 metais padidėjo 8,4 karto. Nors ir pritaikius patvirtintą 0,5 procento tarifą (2010 m. buvo 2,0 proc.), žemės nuomos mokestis padidėjo 2,1 karto. Atsižvelgiant į Mokesčių lengvatų teikimo juridiniams asmenims taisyklių 3.5 punkto nuostatą, mokesčio lengvata bendrovei gali būti teikiama. Komisijos narys D.Ž. pažymėjo, kad bendrovei apskaičiuotą mokestį galima mažinti 20 ar 30 procentų, t.y. kad mokestis būtų didesnis nei 2010 m. ir mažesnis nei apskaičiuotas 2011 m., bet komisijos pirmininkas V.S. vienasmeniškai neteikė šių pasiūlymų balsavimui, bei nurodė teikti tarybai svarstyti UAB „Varsta-4“ prašymą dėl 5 938 Lt I žemės nuomos mokesčio lengvatos nesuteikimo. Už tokį pasiūlymą balsavo keturi komisijos nariai ir vienas komisijos narys susilaikė. Taip buvo priimtas visai nemotyvuotas ir nepagrįstas Komisijos sprendimas, kuriuo siūlyta tarybai nesuteikti UAB „Varsta-4“ prašomos 5 938 Lt žemės nuomos mokesčio lengvatos už 2011 m.

Taip pat skunde nurodo, kad 2011-11-22 bendrovės direktorė asmeniškai dalyvavo Palangos miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje ir prašė pritarti bendrovei nustatyto žemės nuomos mokesčio sumažinimui. Tarybos narys E. Ž. pasiūlė sumažinti bendrovei žemės nuomos mokestį 5 691,32 Lt sumai. Tokiam pasiūlymui pritarė ir kiti du tarybos nariai – R.A.K. ir E. K. 2011-12-01 bendrovės direktorė dalyvavo 7-ojo šaukimo Palangos mieste savivaldybės tarybos 13-ajame posėdyje bei svarstant klausimą dėl mokestinių lengvatų teikime asmeniškai argumentavo ir prašė tarybos narių sumažinti bendrovei žemės nuomos mokestį iki 2010 m. lygio. Nors Palangos miesto savivaldybės taryba 2011-12-01 sprendimu Nr. T2-222 turėjo spręsti dėl šešiolikos atskirų fizinių ir juridinių asmenų prašymų teikti nekilnojamojo turto, žemės ir žemės nuomos mokesčių lengvatas, atskirai kiekvienas prašymas nebuvo nagrinėtas ir net neatsižvelgta į tarybos nario A. S. siūlymą - dėl kiekvieno prašymo balsuoti papunkčiui. Taip buvo grubiai pažeistas atstovaujamosios demokratijos principas ir taryba faktiškai vienu balsavimu patvirtino nepagrįstus ir nemotyvuotus Komisijos sprendimus dėl šešiolikos visiškai atskirų prašymų tenkinimo ar netenkinimo. Pažymi, jog posėdžio pirmininkui Š.V. pateikus balsavimui Ekonomikos ir finansų komiteto siūlomus sprendimo projekto pakeitimus net nebuvo suskaičiuoti tarybos narių balsai, tik posėdžio protokole įrašyta - balsavo už - mažuma Tarybos narių. Toks bendrovei svarbaus balsavimo pažeidimas yra esminis ir leidžia daryti išvadą apie nepagrįstą bei neteisėtą tarybos sprendimo priėmimą. Be to, pats veiksmas dėl mokesčių lengvatų suteikimo reikalauja analizuoti juridinio ar fizinio asmens esamą finansinę padėtį. Šiuo atveju bendrovės direktorės išsakyti argumentai dėl lengvatos suteikimo prašyme bei pasisakyme tarybos posėdžio metu liko neanalizuoti. Trys tarybos nariai Ekonomikos komiteto posėdyje balsavo dėl lengvatos bendrovei suteikimo, gi pačiame tarybos posėdyje jie jau neturėjo galimybės išreikšti savo valios. Be to Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T2-221 patvirtintos „Mokesčių lengvatų teikimo taisyklės”, kuriomis visiškai nepagrįstai eliminuota anksčiau galiojusi nuostata dėl mokestinės lengvatos suteikimo juridiniams asmenims, kuriems valstybinės žemės nuomos mokestis padidėjo daugiau kaip du kartus lyginant su praėjusiais metais apskaičiuotu mokesčiu. Šių taisyklių 7 punkte išvardinti išskirtiniai juridiniai asmenys, kuriems teiktinos lengvatos ir taip diskriminuojamos tos bendrovės, kurių ūkinė - finansinė padėtis yra iš tiesų sunki ir joms reikalinga pagalba. Mano, jog minėtų taisyklių keitimas eliminuojant esmines nuostatas tą pačią dieną, kada priimti sprendimai dėl mokestinių lengvatų (ne)suteikimo ir dar nepasibaigę jų apskundimo terminai sukuria proceso šalims nelygiateisę padėtį ir vien dėl šios priežasties nepagrįsti sprendimai turi būti naikinami bei atkuriama pusiausvyra, leidžianti iš esmės išnagrinėti skundų reikalavimus. Taigi naujos redakcijos taisyklėse neliko anksčiau galiojusios nuostatos dėl mokestinės lengvatos suteikimo juridiniams asmenims, kuriems valstybinės žemės nuomos mokestis padidėjo daugiau kaip du kartus lyginant su praėjusiais metais apskaičiuotu mokesčiu.

Pareiškėjos atstovė skundą palaiko skunde išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu (b.l. 106-108), prašo skundo netenkinti. Paaiškina, kad taryba 2011-12-01 sprendimo Nr. T2-222 dalimi, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.8 punktu nusprendė neatleisti UAB „Varsta-4“ nuo 2011metų valstybinės žemės nuomos mokesčio. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.8 punkte numatyta, kad Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti. Taigi teisės akto leidėjas savivaldybių taryboms suteikė diskrecijos teisę įsiterpti į valstybinės žemės apmokestinimą valstybinės žemės nuomos mokesčiu, t.y. suteikė teisę šį mokestį sumažinti arba visiškai nuo jo atleisti. Kokias kriterijais vadovaujantis tai būtų galima padaryti, minėtame nutarime nenurodyta. Vadinasi, Vyriausybė paliko šiuos kriterijus nusistatyti pačioms savivaldybėms.

Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba Mokesčių lengvatų teikimo juridiniams asmenims taisykles (toliau – taisyklės) patvirtino 2008-07-31 sprendimu Nr. T2-181 su vėlesniais pakeitimais, t.y. tarybos 2009-12-03 sprendimu Nr. T-295 ir 2009-12-30 sprendimu Nr. T2-311 (redakcija galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu). Taisyklių 3 punkte apibrėžti atvejai, kada svarstomi juridinių asmenų prašymai suteikti mokesčių lengvatas. Pareiškėja mokesčio keitimo klausimą susieja su taisyklių 3.5 punkte įtvirtinta aplinkybe - kai valstybinės žemės nuomos mokestis padidėjo daugiau kaip 2 kartus lyginant su praėjusiais metais apskaičiuotu mokesčiu. Tačiau, net ir esant pastarajai aplinkybei, tai dar nereiškia, kad mokesčio administratorius privalo tenkinti juridinio asmens prašymą sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba nuo jo atleisti. Kaip jau buvo minėta, savivaldybės taryba turi teisę rinktis. Teigia, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) nutartyje dėl mokesčių lengvatų taikymo ir cituoja - „Iš turimos bylos medžiagos pakankamai aišku, jog pareiškėjas mokesčio keitimo klausimą susiejo su Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 7.4 punkte įtvirtinta aplinkybe — kai juridinių asmenų objektai yra unikalūs ir ar reikšmingi socialine, visuomenine, kultūrine ir sportine veikla. Tačiau, net ir esant pastarajai aplinkybei, tai dar nereiškia, kad mokesčio administratorius privalo tenkinti juridinio asmens prašymą sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba nuo jo atleisti. Kaip jau buvo minėta, savivaldybės tarybos turi teisę rinktis. Ir priimamą sprendimą suponuoja aplinkybių daugėtas, o ne vien, aplinkybė dėl juridinio asmens turimo objekto unikalumo. Būtina pabrėžti, kad vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis teisę laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per į administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos j sudarytą vykdomąją ir kitas institucijas (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 2 d.). Savivaldybės įgyvendina įvairias funkcijas inter alia savarankiškąsias. Jas (savarankiškąsias funkcijas) savivaldybės atlieka pagal įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesais. j įstatymų leidėjas yra nustatęs tokias savarankiškąsias funkcijas, kaip antai: savivaldybės biudžeto sudarymas ir tvirtinimas; ikimokyklinis vaikų ugdymas; vaikų ir jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, profesinis mokymas; socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis; dalyvavimas užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį ir kitos išvardintos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje. Šių funkcijų įgyvendinimui neabejotinai reikalingos lėšos naudojamos iš savivaldybės biudžeto. Vienas biudžetinių lėšų gavimo būdų - nekilnojamojo turto mokestis, todėl savivaldybės taryba priimdama sprendimą dėl pastarojo mokesčio sumažinimo arba atleidimo nuo jo turi pasverti, kiek tai turės įtakos savivaldybės biudžetui ir ar bus galima užtikrinti savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimą“ (žr. 2010 m. gegužės 17 d. LVAT nutartis adm. byloje Nr. A556-743/2010). Atkreipia dėmesį į tai, kad, lyginant su 2009 ir 2010 metai, tarybos 2011-10-06 sprendimu Nr. T2-166, buvo nustatyti ženkliai mažesni nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifai, t.y. juridiniams asmenims - 0,5 proc. žemės vertės (2009 ir 2010 metais buvo 2 proc.). Atsakovės atstovė prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (tolia - ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje spęstina, ar teisėta ir pagrįsta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011-12-01 sprendimo Nr. T2-222 dalis - 2 punktas (eil. Nr. 1), kuriuo pareiškėjai nesuteikta žemės nuomos mokesčio lengvata žemės sklypo daliai, esančiai adresu - Virbališkės takas 5, Palangos m., ar teisėtas ir pagrįstas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus.

Faktinės bylos aplinkybės.

UAB „Varsta-4“ įregistruota viešajame registre 1992-03-25 (b.l. 26). 1999-05-12 valstybinės žemės nuomos ne žemė ūkio veiklai sutartimi Nr. N25/99-130 pareiškėjai iki 2098 m. išnuomota žemės sklypo dalis 3578 kv.m. iš bendro ploto 5086 kv.m., esanti Virbališkės takas 5, 5a, Palangoje (b.l. 27-28).

2010-10-26 prašymu pareiškėja kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją (prašymas administracijoje gautas 2010-10-27) dėl ginčo lengvatos suteikimo žemės sklypui (b.l. 25). Pareiškėja šiuo prašymu prašė sumažinti 2011 m. apskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį už žemės sklypą, adresu Virbališkės takas 5a, kuris yra 2,1 karto didesnis nei 2010 m. Taip pat prašė taikyti mokesčio lengvatą 5 938 Lt, t.y. palikti 2010 m. apskaičiuotą mokesčio sumą 5 444 Lt. Nurodė, kad deklaruoto žemės nuomos mokesčio 2011 m. neturi jokių galimybių sumokėti, įmonėje dirba 1 žmogus, yra 2 akcininkai,o prieš eilę metų atlikdavo medžio apdirbimo darbus, dabar - tik nuoma vasaros mėnesiais. Su prašymu pateikė įmonės registravimo pažymėjimą, žemės nuomos sutartį, žemės planą, pažymą iš Sodros, bendrovės 2010 m. pelno – nuostolių ataskaitą, nurodė, kad užsakyta pažyma iš mokesčių inspekcijos.

2011-11-14 Komisijos fizinių ir juridinių asmenų mokesčių lengvatų prašymams nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti posėdyje buvo nagrinėjamas ir pareiškėjos 2011-10-26 prašymas sumažinti už 2011 m. apskaičiuotą žemės nuomos mokestį 5 938 Lt, kai viso apskaičiuota mokesčio suma – 11 382,63 Lt. Posėdyje komisijos sekretorė E.P. informavo, jog pareiškėjai 2011 m. žemės nuomos mokestis apskaičiuotas įvertinus žemę vidutine rinkos verte ir sklypo vertė palyginus su 2010 metais padidėjo 8,4 karto; nors ir pritaikius patvirtintą 0,5 procento tarifą (2010 m. buvo 2,0 proc.), žemės nuomos mokestis padidėjo 2,1 karto; atsižvelgiant į Mokesčių lengvatų teikimo juridiniams asmenims taisyklių 3.5 punkto nuostatą, mokesčio lengvata bendrovei gali būti teikiama. Komisijos narys D.Ž. pažymėjo, kad bendrovei apskaičiuotą mokestį galima mažinti 20 ar 30 procentų, t.y. kad mokestis būtų didesnis nei 2010 m. ir mažesnis nei apskaičiuotas 2011 m.. Balsuojant dėl šio prašymo, už tai, kad nesuteikti ginčo lengvatos pasisakė 4 nariai, prieš nebuvo, susilaikė 1 narys, taip nutarta siūlyti tarybai nesuteikti pareiškėjai ginčo žemės nuomos mokesčio lengvatos (b.l. 16-20). 2011-11-29 raštu Palangos miesto savivaldybės administracija informavo pareiškėją apie minėtą komisijos sprendimą (b.l. 23).

Ginčijamą 2011-12-01 sprendimą Nr. T2-222 Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu (Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas); Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi (Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti), Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 7 straipsniu (Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.8 punktu (Savivaldybės tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti), Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. T2-295 „Dėl Tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. T2-181 pakeitimo” 1 punktu; 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. T2-296 „Dėl Tarybos 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 305 pakeitimo” 1 punktu; 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-311 „Dėl Tarybos 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 305 ir 2008 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. T2-181 pakeitimo” 1 ir 2 punktais. Šiuo sprendimu taryba nusprendė: 1. Suteikti nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatas fiziniams ir juridiniams asmenims ir patvirtinti jų sąrašą (pridedama); 2. Nesuteikti žemės nuomos mokesčio lengvatos juridiniams asmenims ir patvirtinti jų sąrašą (pridedamą). 3. Atidėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, apskaičiuoto už 2011 metus, sumokėjimo terminą UAB „Baltijos energija“ (sklypo adresas Mokyklos g. 50A, plotas 1,8521 ha, apskaičiuota mokesčio suma 19020 Lt) iki 2012-08-01 bei nurodė, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka (b.l. 12-15). Skundžiamo sprendimo 2 punktu patvirtintas Juridinių asmenų, kuriems nesuteikta žemės nuomos mokesčio lengvata, sąrašas, kurio eil. Nr. 1 įrašyta pareiškėjos įmonė, kuriai už žemės sklypą, esantį adresu – Virbališkės takas 5, Palanga, 2011 m. apskaičiuoto mokesčio suma nurodyta – 11 382,63 Lt, o ginčo lengvata nesuteikta (nurodyta nulinis tarifas).

Ginčo teisinis vertinimas ir išvados.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Teismas pažymi, kad šiuo principu negali būti pateisinamas savivaldybės tarybai įstatymu imperatyviai nustatytų pareigų nevykdymas. Be to, pačioje Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtinta nuostata, kad savivaldos laisvę ir savarankiškumą riboja teisės aktai ir savivaldybių tarybų veikla negali prieštarauti įstatymų reikalavimams.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, numatantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Savivaldybių ir jų institucijų, tame tarpe ir savivaldybės tarybos, veikla priskiriama viešosios teisės reguliavimo sričiai, o viešosios teisės normos yra imperatyvios ir įsakomojo pobūdžio visiems teisinių santykių dalyviams, todėl galimas tik toks veikimas, kuris nurodytas teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.8. punkte nustatyta, kad savivaldybės tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti (žr. Valstybės žinios, 2008, 107-4097).

Ginčo atveju atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą suteikti mokesčio lengvatą dėl 2011 m. pareiškėjai apskaičiuoto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Šį prašymą pareiškėja iš esmės grindė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 31 sprendimo Nr. T2-181, kuriuo patvirtintos Mokesčių lengvatų teikimo juridiniams asmenims taisyklės (toliau – Taisyklės), 3.5 punkto (šiuo punktu Taisyklės papildytos 2009-12-30 tarybos sprendimu Nr. T2-311 „Dėl tarybos 2004 m. gruodžio 23 sprendimo Nr. 305 ir 2008 m. liepos 31 sprendimo Nr. T2-181 pakeitimo“) nuostata – „Juridinių asmenų prašymai suteikti mokesčių lengvatas svarstomi, jeigu (...) jie valstybinės žemės nuomos mokestis padidėjo daugiau kaip 2 kartus lyginant su praėjusiais metais apskaičiuotu mokesčiu“.

Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad pareiškėja prašymą dėl ginčo lengvatos taikymo pateikė tinkamos formos, laiku ir su nustatytais tokiam prašymui priedais. Byloje nėra ginčo bei faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad 2009 m. ir 2010 m. pareiškėjai buvo apskaičiuota ir ji mokėjo 5 444,13 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio sumą (b.l. 84, 85, 86). Pažyma iš Sodros patvirtina, kad pareiškėja 2011-10-26 VSDFV biudžetui bendrovė nėra skolinga (b.l. 87), 2011-10-26 pažyma iš mokesčių inspekcijos patvirtina, kad jog 2011-10-26 pareiškėja yra atsiskaičiusi su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais (b.l. 88).

Pažymėtina, kad savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data (žr. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas) (Lietuvos Aidas, 1993, Nr. 67; Vyriausybės Žinios, 1993, Nr. 12-296; Valstybės Žinios, 2002, Nr. 124-5626). Atsižvelgiant į šią teisės normą ir tai, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2011-12-01 sprendimu Nr. T2-221 1 punktu patvirtino Mokesčių lengvatų teikimo taisykles, laikytina, kad šių taisyklių redakcija ginčui tirti neaktuali ir netaikytina.

Taigi, Taisyklės nustato mokesčių sumažinimo ir atleidimo nuo mokesčių mokėjimo tvarką (Taisyklių 1 punktas). Palangos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, gali teikti šių mokesčių lengvatas: žemės; valstybinės žemės (vandens telkinių) nuomos; nekilnojamojo turto (Taisyklių 2 punktas).

Mokesčių lengvatos nesuteikiamos, jeigu juridinis asmuo: turi mokestinių įsiskolinimų valstybės, Palangos miesto savivaldybės biudžetams bei Socialinio draudimo fondui; per trejus paskutinius metus yra pasinaudojęs valstybės pagalba, kurios dydis, įvertinus ir naujai teikiamą lengvatą, viršija de minimis valstybės pagalbai nustatytą maksimalų dydį, išskyrus juridinius asmenis, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 21-506) nustatyta tvarka gavusius paramos gavėjo statusą; yra bankrutuojantis, likviduojamas ar restruktūrizuojamas; dvejų paskutiniųjų metų laikotarpyje yra pažeidęs anksčiau pasirašytas su Palangos miesto savivaldybe sutartis bei išduotų leidimų (licencijų) vykdymo sąlygas arba šiuo metu vyksta teisminiai procesai dėl jų vykdymo (Taisyklių 5 punktas). Mokesčių lengvatos nesuteikiamos juridiniams asmenims, kurių nuosavybės, nuomos, panaudos ar kita teise valdomuose pastatuose, statiniuose ar žemės sklypuose buvo vykdoma veikla pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 straipsnyje nurodytų taisyklių (miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, prekybos viešosiose vietose, triukšmo valdymo, gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų naudojimo, atliekų tvarkymo, reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymo bei kt.) nuostatas bei Statybos įstatymo nuostatas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje ir tuos pažeidimus padarę asmenys buvo bausti administracine tvarka (Taisyklių 6 punktas).

Juridinis asmuo, norėdamas gauti mokesčio lengvatą, kai jis prašo valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos, Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrajame skyriuje iki mokesčio mokėjimo termino turi pateikti ir: valstybinės žemės nuomos sutarties kopiją arba prašymo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį tinkamai patvirtintą kopiją; pažymas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių apie atsiskaitymą su valstybės ir savivaldybės biudžetais bei fondais (Taisyklių 8 punktas). Juridinių asmenų prašymus dėl mokesčių lengvatų teikimo per įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus terminus nagrinėja, išvadas bei pasiūlymus teikia, Tarybos sprendimų projektus rengia Palangos miesto savivaldybės fizinių ir juridinių asmenų mokesčių lengvatų prašymams nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti komisija (Taisyklių 9 punktas).

Nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukcionu būdu arba suteiktą naudotis, apskaičiavimo, sumokėjimo, išieškojimo, grąžinimo, lengvatų ir apskaitos tvarką Palangos miesto savivaldybės administracijoje nustato Valstybinės žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimo taisyklės (toliau – Mokesčio administravimo taisyklės). Biudžeto skyrius 2012-02-22 rašte tarybai dėl komisijos išvados nesuteikti ginčo mokesčio lengvatos, nurodė į Mokesčio administravimo taisyklių 47 (Mokesčio mokėtojas, subnuomojantis valstybinę žemę trečiajam asmeniui, žemės nuomos mokestį moka šiose taisyklėse nustatyta tvarka) ir 49 (Jei mokesčio mokėtojas išnuomoja pastatus, statinius ar patalpas (ar kitaip leidžia jais naudotis) kitam asmeniui, jis privalo mokėti žemės nuomos mokestį, vadovaujantis šiomis Taisyklėmis) punktus ir teigia, kad remiantis šiais punktais, pareiškėjos prašyme nurodyta aplinkybe, jog bendrovė pastatus išnuomoja, bendrovė jai apskaičiuotą žemės nuomos mokestį turėtų susigrąžinti iš pastatus nuomojančios įmonės, įskaičiuodama mokesčio dydį į nuomos kainą.

Valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatų taikymas reglamentuotas Mokesčio administravimo taisyklių V skyriaus 53-60 straipsniuose.

Pagal Mokesčio administravimo taisyklių 53 punktą - savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti nuomos mokestį už nuomojamą ar naudojamą valstybinę žemę arba atleisti nuo jo mokėjimo; pagal 54 punktą - nuo nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, o taip pat už naudojimąsi valstybine žeme, nesudarius nuomos sutarties, mokėjimo atleidžiami: 54.1. fiziniai asmenys, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I bei II grupės invalidai), fiziniai asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, ir nepilnamečiai vaikai iki 18 metų, kai šių asmenų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje (einamųjų metų sausio 1 d.) nėra darbingų asmenų bei kai nuomojamo ar naudojamo valstybinės žemės sklypo plotas yra ne didesnis kaip 0,06 ha. Tais atvejais, kai sklypo plotas viršija 0,06 ha dydį, mokestis mokamas tik už sklypo dalį, viršijančią nustatytą dydį; 54.2. valstybinės žemės nuomininkai ir jos naudotojai, kurių mokėtinas mokestis (už visus nuomojamus ar naudojamus žemės sklypus) neviršija 5 (penkių) litų. Pagal Mokesčio administravimo taisyklių 57 punktą - taikomas nuomos mokesčio už valstybinę žemę nulinis tarifas subjektams, Lietuvos Respublikos atitinkamais įstatymais atleistiems nuo šio mokesčio mokėjimo bei valstybinei žemei, kuri naudojama juridinių asmenų pagrindinei veiklai ar paskirčiai: 57.1. valstybinių rezervatų ir regioninių parkų teritorijoje esančiai rezervatų žemei, regioninių parkų, kraštovaizdžio draustinių, išskyrus žemės ūkio naudmenas, taip pat pastatų, kiemų užimtai žemei; 57.2. gamtos paminklų žemei, išskyrus pastatų, kiemų užimtą žemę; 57.3. kapinių ir laidojimo vietų ir jų apsaugos zonų žemei; 57.4. rezervatinių, specialios paskirties ir apsauginių miškų žemei; 57.5. valstybinių automobilių kelių juostų ir valstybės įmonių kelių tiesimo bei priežiūros pastatų, statinių ir įrenginių, šių įmonių transporto aptarnavimo statinių ir įrenginių užimtai žemei; 57.6. krašto apsaugos objektų užimtai žemei; 57.7. vandenviečių sanitarinės apsaugos griežto režimo zonų žemei miesto nuotekų valymo įrenginių teritorijų su prie jų esančiomis dumblo laikymo aikštelėmis, nuotekų pumpavimo stočių ir šių objektų sanitarinių zonų žemei; 57.8. biudžetinių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą, naudojamai žemei; 57.9. religinių bendruomenių, bendrijų užimtai žemei bei sklypams, priskirtiems prie joms sugrąžintų pastatų ir statinių; 57.10. labdaros organizacijų ir fondų, įsteigtų Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka, naudojamai žemei; 57.11. valstybės ir Savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų naudojamai žemei; 57.12. visuomenės poreikiams naudojamų sporto aikštynų, poilsio ir kultūros objektų užimamai žemei; 57.13. valstybinių mokslo ir mokymo įstaigų, meno galerijų, muziejų užimamai žemei; 57.14. socialinių įmonių, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą, neįgaliųjų draugijų jų veiklai naudojamai žemei; 57.15. viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar viena iš steigėjų yra Palangos miesto savivaldybė, naudojamai žemei; 57.16. žemės sklypams, priskirtiems nekilnojamam turtui, kurį valstybės įmonei Valstybės turto fondui perdavė valstybės valdžios ar valdymo institucijos ir Savivaldybė, iki šių objektų nuosavybės teisės perleidimo. Jeigu 57 punkte nurodyta žemė (žemės plotai/sklypai), naudojama kitoms reikmėms, komercinei, ūkinei veiklai, valstybinės žemės nuomos mokestis mokamas bendra tvarka (Mokesčio administravimo taisyklių 58 punktas). Juridiniai asmenys, nuomojantys ar naudojantys valstybinę žemę, nurodytą 57 punkte, pateikia Biudžeto skyriui juridinio asmens registracijos pažymėjimo kopiją ir dokumentus, patvirtinančius specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (Mokesčio administravimo taisyklių (59 punktas). Pagal 60 punktą - šiose taisyklėse nustatytos lengvatos netaikomos valstybinės žemės nuomininkams ir naudotojams, subnuomojantiems valstybinės žemės sklypus. Numatytos mokesčio lengvatos, patvirtinti mokesčio mažinimo koeficientai kalendoriniais metais netaikomi mokesčio mokėtojams, kurie nustatytais terminais nesumokėjo ankstesniais metais apskaičiuotų mokesčių ir turi mokestines nepriemokas.

Palangos miesto savivaldybės nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimo veiksmai, neaprašyti Mokesčio administravimo taisyklėse, atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais nuomos mokesčio už valstybinę žemę klausimus reglamentuojančiais teisės aktais (Mokesčio administravimo taisyklių 77 punktas).

Sistemiškai aiškinant ir analizuojant paminėtų virš teisė aktų nuostatas, vertinant skundžiamo sprendimo juridinę motyvaciją, faktines ginčo situacijos aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė teisę - savo biudžeto sąskaita mažinti nuomos mokestį už nuomojamą valstybinę žemę arba atleisti nuo jo mokėjimo, realizavo formaliai ir (ar) biurokratiškai, nes formaliai vertino komisijos išvadą, neįsigilino į ginčo situaciją, t.y. neatsižvelgė į tai, kad ginčo mokestis pareiškėjai 2011 m. padidėjo 5 938,50 Lt suma, kai 2009 m. ir 2010 m. buvo apskaičiuota po 5 444,13 Lt, t.y. padidėjo daugiau kaip 2 kartus, nevertino iš Sodros ir mokesčių inspekcijos pateiktų duomenų, jog bendrovė neturi jokių įsiskolinimų valstybei, nevertino ir šios bendrovės veiklos pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų (b.l. 36-37), pareiškėjos veiklos ginčo žemės sklype pobūdžio ir pan. Duomenų, kad pareiškėja ginčo sklype vykdydama komercinę veiklą yra bausta administracine tvarka ir (ar) vykdo (vykdė) veiklą pažeidinėdama teisės aktų reikalavimus, byloje nėra.

Atsakovės argumentai, jog iš esmės vien tai, kad savivaldybės tarybai deleguota teisė suteikti valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatą ar nuo jo atleisti, leidžia šia teise atsakovei naudotis diskretiškai, nes jokių kriterijų tam teisės aktuose nenustatyta, vertinami kritiškai. Virš paminėtas teisinis ginčo situacijos reglamentavimas iš esmės ir sudaro atsakovės teisės rinktis dėl ginčo lengvatos suteikimo ar nesuteikimo turinį. Pažymėtina, kad teisės doktrinoje pripažįstamas teisių ir pareigų vienovės principas, kuris aktualus ir nagrinėjamu atveju. Teigiant priešingai būtų iškraipyta teisės esmė ir (ar) pareigos nevykdymą taptų galima pateisinti teisės neturėjimu ir pan. Be to, viešojoje teisėje galioja principas, kad tai, kas nėra tiesiogiai leista, yra uždrausta ir ši nuostata plečiamai negali būti aiškinama (plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas). Taigi, viešojo administravimo subjektui realizuojant teisę, šios teisės diskretiškumas negali remtis vien pačia teise kaip tokia, nevertinant kitų, aktualių tam tikrai situacijai išspręsti, faktinių ir juridinių aplinkybių.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žiūrėti, pavyzdžiui, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žiūrėti, pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą.

Nagrinėjamu atveju ginčijamo akto dalis laikytina nepagrįsta visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištirtais įrodymais. Iš ginčijamo akto turinio neaišku, kokios faktinės aplinkybės lėmė būtent tokį ginčo situacijos vertinimą ir pan.

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, ginčijamo sprendimo dalis teismo pripažįstama nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 89 straipsnio 2 dalis).

Skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 92 straipsnis). Teismas sprendimu gali patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas), tačiau iš esmės ginčo situacijos nesprendžia, sprendimų už viešojo administravimo instituciją nepriima.

Atsižvelgiant į virš išdėstytą, pareiškėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkintinas iš dalies, atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl ginčo valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos suteikimo, vadovaujantis ginčo mokesčio lengvatos taikymą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 89 straipsnio 2 dalimi, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Varsta-4“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai tenkinti iš dalies.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011-12-01 sprendimo Nr. T2-222 dalį, kuria UAB „Varsta-4“ nesuteikta žemės nuomos mokesčio lengvata žemės sklypo daliai, esančiai adresu - Virbališkės takas 5, Palangos m.

Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą iš naujo išnagrinėti UAB „Varsta-4“ prašymą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos suteikimo žemės sklypo daliai, esančiai adresu - Virbališkės takas 5, Palangos m., vadovaujantis Mokesčių lengvatų teikimo juridiniams asmenims taisyklėmis, Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėVida StonkuvienėRemigijus Arminas