- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-16
- Bylos Nr.
- 1S-1055-498/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- D. S.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namų 2015 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 634 taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. nuteistas 2009 m. gegužės 8 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1d., 4 d. 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d., 9 d., 90 str. 5 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2008 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 10 metų laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2007 m. birželio 5 d., bausmės pabaiga – 2017 m. birželio 5 d.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2015 m. balandžio 14 d. Komisijos nutarimą Nr. 634 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. S., kadangi nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. S. skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį. Nurodo, kad yra padaręs daug nusikaltimų dėl kurių gailisi, teistas 8 kartus, 16 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Atliekant bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, siuvėjo ir šaltkalvio profesijas. Nuo 2009 m. dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, 6 kartus skatintas. Lankė „Pažink save“, „Elgesys – pokalbis - pasikeitimas“, „(duomenys neskelbtini) regiono anoniminių alkoholikų draugijos“ programas. Šios programos padėjo suprasti ir įveikti jo problemas. Yra jau atlikęs ¾ dalį bausmės. Nusikalto būdamas nepilnametis ir tuo metu nesuprato bei negalvojo apie ateitį. Dabar pasiryžęs dorai gyventi ir nenusižengti įstatymams, nori palaikyti glaudesnius ryšius su mama, padėti jai užauginti sūnėną, kadangi mirė jo brolis ir seneliai. Ketina sukurti šeimą bei atlyginti padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. S. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Nuteistasis D. S. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – turi būti vertinama pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visuma. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas D. S. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, tinkamai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo asmenybę, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktą bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam D. S. lygtinis paleidimas netaikytinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis teistas 8 kartus. Paskutinis nusikaltimas padarytas būnant neblaiviam, veikiant bendrininkų grupėje, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą nužudė žmogų. Tai labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes. Todėl sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir visuomenės saugumas. Teisingai apylinkės teismas pažymėjo, kad jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau paskirtų teismo įpareigojimų nesilaikė ir buvo grąžintas į įkalinimo įstaigą atlikti neatliktos bausmės dalies nepraėjus nei metams nuo paleidimo. Akcentuotina, kad šios, padėtį švelninančios įstatymo normos, nedavė teigiamų rezultatų nuteistojo atžvilgiu. Priešingai, D. S. nepasitaisė ir nepadarė išvadų dėl savo netinkamo elgesio bei pakartotinai nusikalto. Todėl visiškai pagrįsta apylinkės teismo išvada, jog per trumpas bausmės atlikimo laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų skatinanti nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Vertinant probacijos galimybes taikant lygtinį paleidimą taip pat svarbus ir nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, kuris leidžia spręsti apie nuteistojo vertybes ir požiūrį į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą, apribojimus. Bausmės atlikimo metu D. S. dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, užsiėmimuose, su artimaisiais palaiko socialinius ryšius, mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, siuvėjo, šaltkalvio – remontininko kvalifikacijas, dirba Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ siuvėju. Bausmės atlikimo metu baustas 16 kartų drausminėmis nuobaudomis, kurios yra negaliojančios, 5 kartus skatintas. Svarbus veiksnys sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. D. S. yra įvertintas 77 balais pagal OASys metodiką, kuri yra tik vidutinė. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad rizika pakartotinai nusikalsti labiausiai sietina su alkoholio vartojimo problemomis, darbinės patirties stoka, finansinėmis problemomis, įsidarbinimo problemomis, netinkamu draugų bei elgesio modelių pasirinkimu. Visos šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl galimybės sėkmingai nuteistąjį taisyti taikant lygtinį paleidimą ir vertintinos, kaip šiuo metu trukdančios pagrįstai manyti, kad nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga, nes nuteistojo elgesys turi būti nepriekaištingas.
Nuteistasis jau yra atlikęs 3/4 dalį jam paskirtos bausmės. Likusios neatliktos bausmės dydis yra vertinamoji kategorija, apie kurią teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimą, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Šiuo atveju teismo motyvas, kad likusi bausmės dalis yra pakankamai didelė, yra pagrįstas ir įvertintas visų aplinkybių kontekste, todėl atsižvelgus į nuteistojo elgesį ne tik pataisos namuose, bet ir iki kalinimo, nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą ir konstatuoti nutarties neteisėtumą.
Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teisme visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir jos nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai D. S. atžvilgiu jau yra pasiekti. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl nėra teisinio pagrindo ją naikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.