- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-25
- Bylos Nr.
- 1-306-927/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01680-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Nukentėjusysis
- A. D., A. B., R. B.
- Kaltinamasis
- P. K., M. K., A. T.
- Kategorijos
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.7Kiti su civiliniu ieškiniu susiję klausimai
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nesimokantis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2010-06-02 vadovaujantis BK 93 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d., neteistas, administracine tvarka baustas,
M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nesimokantis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas,
A. T. (A. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nesimokantis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2010-06-02 vadovaujantis BK 93 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d., neteistas, administracine tvarka baustas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. rugpjūčio 29 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), kelyje, viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams tuo, kad P. K. sudavė dešinės rankos kumščiu A. B. (A. B.) į veidą, tada abiem rankom pastūmė jį į krūtinę, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, tuomet jį apžergė ir sudavė kumščiais daugybinius smūgius į galvą, šonus, o A. T. sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis gulinčiam A. B. į galvą, tuo padarė jam kraujosruvas veide, viršutinio 1-o dešinio danties nuskėlimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, tęsdami nusikalstamus veiksmus 2012 m. rugpjūčio 29 d. 21.30 val. (duomenys neskelbtini), namo, priklausančio A. D. (A. D.), lauko terasoje, be jokios priežasties, A. D. atidarius duris, P. K. sugriebė pastarąjį už drabužių, tempė iš terasos, A. D. mėginant uždaryti duris, jas laikydamas, sudavė vieną kartą kumščiu jam į veidą, A. D. mėginant atidaryti kambario duris, jas laikydamas koja ir neleisdamas A. D. to padaryti, užrėmė šalia esančios patalpos duris, o M. K. ir A. T. sudavė A. D. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuomet P. K. sudavė daugybinius smūgius A. D. kumščiu į veidą, kojos keliu į dešinę alkūnę, į veidą, kumščiu į nugarą, taip visi bendrais veiksmais, mažiausiai 16 trauminių poveikių padarė nukentėjusiajam A. D. kraujosruvas bei nubrozdinimus veide, kaklo srityje, krūtinės ir nugaros srityse, rankose, pilvo sienoje, kairio klubo sąnario srityje, dešinėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, o tęsdamas nusikalstamus veiksmus M. K. mesdamas akmenį, išdaužė nukentėjusiojo A. D. namo lango stiklą, bei muštynių metu buvo apgadintos durys, taip sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
P. K. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką iš esmės prisipažino, teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1 b. l. 155-156) ir paaiškino, kad ne visas aplinkybes atsimena, pripažįsta, kad sumušė nukentėjusiuosius, tik ne tiek daug smūgių sudavė. Prašė remtis jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nurodė, kad 2012-08-29, kartu su broliu M. K., draugais A. T. ir Artūru, pavardės nežino, pravarde (duomenys neskelbtini), važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo M. K.. Visi buvo vartoję alkoholį. Pamatė keliu einantį A. B. ir A. M.. Paprašė, kad brolis sustabdytų automobilį, norėjo pašnekėti su A. B. ir išsiaiškinti nesutarimus, kurie buvo kilę anksčiau. Sustojo (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš automobilio, priėjo prie A. B. ir pradėjo aiškintis, kodėl jis apie patį kaime šneka netiesą, jis tai neigė tada trenkė jam vieną kartą dešine ranką į veidą ir kitą kartą abiem rankom pastūmė į krūtinę taip, kad šis griuvo ant žolės. Jį gulintį apžergė, bet ant jo neatsisėdo ir, pasilenkęs, laikydamas už drabužių krūtinės srityje, dešinės rankos kumščiu trenkė nedaugiau 8 smūgių į veidą bei į vieną šoną nedaugiau 3 smūgių kumščiu ir kitą šoną – nedaugiau 3 smūgių kumščiu. Taip laikydamas A. B., jo drabužių nesuplėšė. M. K. gulinčio A. B. nespardė. Matė, kaip A. T. gulinčiam A. B. sudavė vieną smūgį kumščiu, daugiau jo suduodamų smūgių A. B. nematė. Liepė jam nesikišti, nes šis konfliktas buvo tik jo reikalas. Po to nukentėjusysis atsistojo. Buvo neblaivus, todėl nepamena visų detalių. Tačiau nukentėjusiojo prie automobilio netempė. Prie automobilio liepė A. B. skambinti A. D.. A. T. davė savo telefono aparatą, į kurį buvo įdėta A. B. SIM kortelė. A. B. paskambino A. D. ir paklausė, ar jis namuose. A. D. pasakė, jog namuose ir padėjo ragelį. Pats išėmė kortelę iš A. telefono aparato ir atidavė A. B.. Kodėl tai darė, nepamena. Visi įsėdo ir nuvažiavo. Kokiu reikalu – nepamena. Važiuojant automobiliu, A. B. nemušė. Pakeliui vėl panaudojęs A. B. SIM kortelę paskambino A. D. ir liepė išeiti laukan. Išlipę toliau nuo A. D. namų nuėjo jis, M. K., A. T.. Kiti liko automobilyje. Priėjęs prie durų, paskambino į duris ir iš namų išėjo A. D. į lauko verandą. Jis sugriebė nukentėjusįjį už drabužių. Tempė iš verandos į lauką, bet pastarasis priešinosi ir priešindamasis sudavė jam vieną kartą į veidą. Tada A. D. bandė uždaryti verandos duris, pats užlaikė duris ir jam trenkė vieną kartą kumščiu į veidą. Tuo momentu iš lauko įėjo M. su A., jie prieš tai buvo pasilikę kieme. Tada A. D., būdamas verandoje, bandė atidaryti kambario duris ir pasišalinti į namus, bet jis (kaltinamais) užlaikė duris, jas prirėmė koja, pamatė, kad atsidaro kitos patalpos durys, už jų girdėjosi moters šauksmas, kas ten buvo nematė. Jis prirėmė kitos patalpos duris. M. su A. pradėjo mušti A. D., smūgiuodami rankomis. Laikydamas duris vieną kartą A. D. trenkė kumščiu į veidą, vieną kartą sudavė keliu į ranką ir nedaugiau 3 kartų kumščiu per nugarą. A. D. dengėsi rankomis nuo suduodamų smūgių. Kadangi laikė tik vienas duris, A. D. pavyko atidaryti kambario duris ir jis nubėgo į kambarį. Tada pats liepė M. ir A. bėgti ir po to pabėgo pats. Pabėgo, pasislėpė krūmuose, nes pasirodė, kad kažkas vejasi. Iš tikrųjų tai buvo A. D., jis turėjo rankoje peilį ir trenkė juo pačiam vieną kartą į kairės kojos šlaunį. Jis (kaltinamasis) trenkė A. D. į veidą kumščiu vieną kartą. Einantį mašinos link, pasivijo M. ir A.. Papasakojo apie dūrį peiliu. Dėl sužalotos kojos kreipėsi į medikus ir pasakė, kad susižalojo pats, nes galvojo, jog A. D. pareiškimo nerašys. Kitą dieną namuose M. papasakojo, kad A. D. namuose sudaužė langų stiklus. Telefono aparato ir pinigų iš A. B. neėmė nei, kai mušė lauke, nei, kai važiavo automobilyje. Civilius ieškinius pripažįsta, tik mano, kad A. D. prašo per didelės neturtinės žalos, mano ją reikėtų mažinti iki 3000 Lt. Parodymų patikrinimo vietoje metu P. K. patvirtino šiuos savo parodymus (t.1, b. l. 132-138);
M. K. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką iš esmės prisipažino, teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1 b. l. 183-184) ir paaiškino, kad ne visas aplinkybes atsimena, pripažįsta, kad sumušė A. D., A. B. mušė kiti. Prašo remtis parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tuomet nurodė, kad 2012-08-29 kartu su broliu P. K., draugais A. T. ir A., pravarde (duomenys neskelbtini), važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), vairavo pats. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Visi buvo vartoję alkoholį. Pamatė keliu einantį A. B. ir A. M.. brolis paprašė sustabdyti automobilį, norėjo pašnekėti su A. B., norėjo kažką išsiaiškinti. Išlipęs iš automobilio P. K. priėjo prie A. B.. Apie ką vyko pokalbis tarp jų, nepamena. Kas kur stovėjo pasakyti negali, nepamena. Pamatė, kad P. trenkė A. B. vieną kartą, į kurią vietą- nepamena. Pats atsisuko į A. M. ir trenkė vieną kartą į galvą, o šiam pabėgus, vijosi jį. Kas vyko toliau tarp P. ir A., ką darė A. T. nematė. Kai su A. M. priėjo prie automobilio, ten pamatė stovinčius P., A. B., A. T. ir A., pravarde (duomenys neskelbtini). A. B. kažkam paskambino ir jie visi nuvažiavo, vėliau sužinojo, kad pas A. D.. Automobilį sustabdė nuošaliau nuo namų, prie vietinio vandens bokšto. Prie namo ėjo jis, P. K. ir A. T.. Eidami susitarė, kad P. užeis pas A. D., o pats su A. T. palauks prie namo. Taip ir padarė. I. P. šauksmą, ką jis šaukė nepamena, tik suprato, kad jam reikia pagalbos. Pats, įbėgęs į atidarytą namo verandą, pamatė, kad P. susikibęs su A. D., nepamena ar smūgiavo vienas kitam. Norėjo padėti broliui. Įbėgus į verandą, P. su A. tuo momentu paleido vienas kitą. Tada pats sudavė A. D. kumščiu per nugarą nedaugiau kaip 8 smūgius. Taip pat smūgiavo A. D. ir A. T., kiek kartų ir į kokias vietas nekreipė dėmesio. Matė, kad brolis laiko duris kažkokios patalpos ir už tų durų yra žmogus, nes ten esantis asmuo daužė duris. A. D. pavyko atidaryti kitos patalpos duris, kurių nelaikė P., ir pasišalinti į tą patalpą. P. surėkė „bėgam“ ir visi pabėgo. Grįžęs atgal ir, sutikęs lauke P., sužinojo iš jo, kad A. D. sužalojo jį peiliu. Supykęs nuėjo vienas prie A. D. namo, metė akmenį bėgusio asmens link, tačiau išgirdo dūžtančio stiklo garsą, todėl apsisukęs nubėgo prie savo automobilio. Kitų jau nebuvo prie automobilio. Brolį nuvežė į (duomenys neskelbtini) pas medikus. Dėl nusikaltimo gailisi. Ieškinius pripažįsta, tik prašo mažinti neturtinės žalos dydį iki 5000 Lt. Parodymų patikrinimo vietoje metu M. K. patvirtino šiuos savo parodymus, (t.1, b. l. 170-175).
A. T. kaltu prisipažino iš esmės, teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2 b. l. 9-13) ir paaiškino, kad nesudavė tiek daug smūgių, tačiau mušė abu nukentėjusiuosius. 2012-08-29 kartu su P. ir M. K., vaikinu, vardu A., pravarde (duomenys neskelbtini), važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo M. K.. Visi buvo vartoję alkoholį. Pamatė keliu einantį A. B. ir A. M.. P. K. prašymu sustojus, išlipo P. K., nes norėjo išsiaiškinti nesutarimus su A. B..
M. K. nuėjo prie nukentėjusiojo. Girdėjo pokalbį, jie aiškinosi santykius. Matė, kaip P. trenkė A. B. kumščiu, į kokią vietą nepamena. Matė, kaip M. K. nubėgo paskui A. M.. Ko jie bėgo, nežino. Kiek kartų P. trenkė A. B. nematė, prie jų priėjo, kai A. B. gulėjo ant nugaros, ant žolės, prie kelio, o P., apžergęs A. B. ir pasilenkęs mušė jį. Pats gulinčiam A. B. sudavė vieną ar du kartus, tiksliai kiek kartų nepamena, kumščiu į veidą. Gulinčio A. B. nespardė. P. K. liepė nesikišti, nes šis konfliktas buvo jo reikalas, todėl daugiau nesmūgiavo ir nuėjo prie automobilio. Po to prie automobilio priėjo P. su A. B.. Netrukus prie automobilio priėjo M. K. su A. M.. P. K. liepė A. B. skambinti (duomenys neskelbtini), kad tai - A. D., sužinojo vėliau. Sužinoję, kad A. D. namie, visi ten nuvažiavo. Atvažiavę, jis, ir abu broliai nuėjo prie nukentėjusiojo namų. Kiti liko prie automobilio. Pats kartu su M. K. atsistojo prie namo sienos, kad nesimatytų atidarius namo duris, o P. nuėjo prie durų ir jo nematė. Girdėjo, kaip P. pasibeldė į duris, šnekėjo su A. D., apie ką - nepamena. Girdėjosi, kad prasidėjo muštynės. Pats su M. užėjo į namo verandą, pamatė, kad A. D. pasilenkęs ir abu su M. pradėjo jį mušti. Pats trenkė A. D. ranka nedaugiau 6 kartų per nugarą, nespyrė nė vieno karto, tačiau kiekvieno veiksmų smulkiai pasakyti negali, nepamena. P. K. laikė kitos patalpos duris. Pats pirmas išėjo iš verandos ir nuėjo prie automobilio. Pamatė, kad eina ir M.. P. nebuvo. Su M. priėjo prie mašinos. Kitų jau nebuvo.
P. ilgai negrįžo ir M. išėjo jo ieškoti. I. M., išgirdo P. riksmą, kad jį papjovė, bet P. nematė. Liko prie automobilio. Po kažkurio laiko sugrįžo P. ir tada pamatė sužalotą jo koją. Dėl nusikaltimo gailisi. Ieškinius pripažįsta, tik prašo mažinti neturtinės žalos dydį, prašomą A. D.. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. T. patvirtino šiuos savo parodymus, (t.2, b. l. 9-13).
Be kaltinamųjų dalinio prisipažinimo, jų kaltę patvirtina šie įrodymai:
-nukentėjusiojo A. B. pareiškimu (t.1 b. l. 1-2) parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 26-28, 41-44, 62-65) ir teisme, kad 2012-08-29 vakare buvo pas pažįstamą A. M., vėliau vakare jis jį lydėjo namo. Einant, privažiavo automobilis (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, sustojo šalia jų, iš jo išlipo M. K., P. K. ir dar vienas vaikinas A. T.. M. K. jo nemušė. Su vaikinais ir anksčiau nesutarė. Kai iš automobilio išlipo P. K. ir priėjo prie jo, sudavė nukentėjusiajam smūgius, kiek - nepamena. Nuo suduotų smūgių pargriuvo ant žemės ir gulintį ant žemės vaikinai: P. K. ir A. T., visi kartu pradėjo spardyti į galvos sritį. Smūgių sudavė nemažai. Kai mušė, buvo užsidengęs galvą. Vaikinai kažką rėkė, bet ką- nepamena. P. atsisėdo jam gulinčiam ant pilvo, tokiu būdu apsivertė ant nugaros, laikydamas kaire ranka už drabužių apykaklės, dešine ranka smūgiavo į galvos sritį, pataikydamas į veidą, buvo suduota nemažiau 12 smūgių. Tuo metu A. spardė į galvą. Gulinčiam buvo spirta į galvą nemažiau 12 kartų. Po to jie nustojo spardyti, pakėlė nukentėjusįjį nuo žemės. Kas kėlė - nematė. Nuo suduotų smūgių mažai orientavosi aplinkoje. Pradėjo tempti automobilio link. Kas tempė - nematė. Kur visą tą laiką buvo draugas A. M., nežino. Kai atitempė iki automobilio (duomenys neskelbtini), būdamas prie automobilio pamatė, kad M. K. veda prie automobilio A. M.. Nukentėjusįjį įsodino ant galinės sėdynės už vairuotojo. Automobilis pradėjo važiuoti, jį vairavo M. K.. Kai automobilis pradėjo važiuoti, P. ir A. reikalavo paskambinti A. D.. Nuo mušimų buvo praradęs sąmonę. M. sustabdė automobilį, iš automobilio išlipo M. ir P. K., A. T.. P. pasakė, kad jį (nukentėjusįjį) saugotų. Tačiau kai šis nusisuko, pabėgo. Kieme prie namų buvo R., vaikinų nematė, tik girdėjo jų balsus lauke. Įėjęs į namus, koridoriuje sutiko A., pamatė jo sumuštą veidą, pamatė, kad jis be marškinių. Tada išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Pats tuo momentu stovėjo koridoriuke, A. atidarė duris į lauką ir pamatė prie namų verandos stovintį M. K., jis į namą metė akmenį. Nežino, ar piniginę su pinigais pametė, ar ne. Telefoną vėliau rado, kur buvo mušamas žolėje. Dantis iki sumušimo nuskeltas nebuvo. 2012-08-31 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką, ten apžiūrėjo. 2012-08-29 Greitoji pagalba pristatė apžiūrai į Santariškių vaikų kliniką, po apžiūros paleido į namus. Po įvykio pastebėjo, kad suplėšyti drabužiai: balti trikotažiniai marškiniai trumpomis rankovėmis, džemperis juodai žaliomis juostomis. Buvo suplėšyti rūbai, juos pirko globėja. Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. 1. 34-40).
-nukentėjusiosios R. B. paaiškinimu teisme ir parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 95-96, 98-99, 102), kad globotinis A. B. išėjo pas savo draugą. Apie 21.30 val. sugyventiniui A. D. kažkas paskambino į telefoną ir pasakė išeiti į lauką. Šis išėjo, bet lauke nieko nebuvo. Tada jis grįžo į namus, o pati nuėjo į vonią ir išgirdo labai stiprų beldimą į duris. Tada iš karto išgirdo stiprų triukšmą ir suprato, kad vyksta muštynės. Pradėjo rėkti vaikai. Girdėjo sugyventinio balsą „vaikai, vaikai“. Norėjo išeiti, bet kažkas iš kitos pusės laikė vonios duris ir neleido išeiti. Suprato, kad atėję asmenys mušė sugyventinį. Aprimus, išėjo, lauke pamatė namų link bėgantį A. B., o jį vijosi nepažįstamas vaikinas. A. įbėgo į namus, pati iš paskos ir užrakino namų duris. Tada išgirdo, kad koridoriuje sudužo langas, krito stiklai. Pati pradėjo rėkti, kad tie, kurie yra už durų, eitų į namus ir tuo momentu kvietė policiją. Tada pamatė, kad sugyventinis A. išėjo iš kambario, jis buvo sumuštas, veide matėsi nubrozdinimai, po akim mėlynė, kaklas raudonas, kaktoje guzas. T. A. papasakojo, kad trys vaikinai kelyje privažiavo automobiliu ir jį sumušė. Tada nutempė į savo automobilį, mušė jį, nuo suduotų smūgių jis buvo praradęs sąmonę ir liepė jam skambinti jos sugyventiniui A.. A. B. šviesiai pilkus trikotažinius marškinėlius ir medžiaginį džemperį, dryžuotą juodomis, žaliomis ir pilkomis juostomis pirko pati. Materialinė žala dėl drabužių suplėšymo padaryta jai. Trikotažinių marškinėlių vertė 30 Lt., džemperio vertė 60 Lt. Durys nepataisytos ir sudužęs stiklas nepakeistas. Dėl šio įvykio padaryta ir moralinė žala, nes per šį įvykį labai išsigando, verkė vaikai. Tačiau dėl neturtinės žalos ieškinio nereiškia;
--nukentėjusiojo A. D. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 66-67, 72-74, 89-91, 94) ir teisme, kad 2012-08-29 buvo namuose su savo sugyventine R. B. ir jos vaikais. R. globoja A. B., kuris gyvena kartu. A. B. namuose nebuvo, jis buvo pas savo pažįstamą. Apie 22.00 val. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepažįstamas numeris. Pakėlęs ragelį, kalbėjo su vaikinu, kurio balso neatpažino. Vaikinas pasakė išeiti į lauką. Daugiau nieko nesakė. Padėjęs ragelį, išėjo į lauką. Išėjęs į lauką apsižvalgė, tačiau nieko nebuvo ir grįžo atgal į namus. Netrukus išgirdo, kad į duris kažkas stuksena. Priėjęs prie durų, jas atidarė. Prie durų stovėjo iš matymo pažįstamas vaikinas, vardu M., pavardės nežino, tamsiais plaukais. M. pasakė tokius žodžius „kaip šnekėsimės“. Į tai jam atsakė ,,apie ką?“. T. M. pasakė tokius žodžius „apie tai, kai vijaisi“. Atsakė, kad nesupranta, apie ką jis kalba. T. M. norėjo suduoti smūgį, tačiau smūgio išvengė ir sudavė M. vieną kartą į pilvo sritį. Viska tai vyko namuose, koridoriuje. Po šito suduoto smūgio iš karto pamatė, kad iš už kampo atėjo A.. Tada jis pats bandė iš namų išstumti M. ir A., ir uždaryti duris, bet nepavyko, kadangi jie dviese pradėjo jį mušti. Mušė į galvos ir veido sritį. Kiek tiksliai M. ir A. sudavė smūgių, pasakyti negali, bet maždaug iki 20 smūgių. Kaip prisimena, vienas jį laikė už rankos, o kita ranka pats jis užsidengti galvą. Nuo suduotų smūgių pargriuvo ant grindų. Jautė daug smūgių rankomis į įvairias kūno vietas. Taip pat kojomis spardė į įvairias kūno vietas. Vėliau atėjo dar ir trečias vaikinas. Pavyko pasiekti durų rankeną, pasikelti ir pasitraukti nuo jų, atidaryti duris. Tada kažkas iš vaikinų traukė už marškinių, kurie nuo to traukimo plyšo. Tokiu būdu įslinko į namus. Įėjęs į namus, uždarė duris ir laikė, kad vaikinai neįeitų į namus. I. R. balsą ir suprato, kad vaikinai išėjo. Tada išėjo iš namų į koridorių ir pamatė prie namų A.. Kieme netoli namų, ėjo link namų durų M., kuris vieną ranką laikė už nugaros ir kvietė jį išeiti į lauką. Neišėjo. Nuėjo į namus, uždarė duris. Išgirdęs dūžtantį stiklą, atidarė duris iš koridoriaus į verandą ir pamatė kaip M. meta akmenį, kuris įskrido į namus, atsitrenkė į duris. Uždarė duris. Po kelių minučių išgirdo, kad užsivedė automobilio variklis ir vaikinai išvažiavo. Atvyko pareigūnai. Greitoji jį nuvežė apžiūrai į greitosios pagalbos ligoninę Lazdynuose. Po apžiūros buvo išleistas į namus. Sekančią dieną nuvyko apžiūrai pagal policijos nukreipimą. Muštynių metu buvo suplėšyti juodos spalvos marškiniai 20 Lt. vertės. Juos išsaugojo. Naudojimui jie jau netinkami. Išdaužto stiklo vertė 80 Lt. Stiklo dydis – 60 cm x 1,60 m. Bendra žala 100 Lt. Akmuo sugadino duris, sugadinimo pataisymas 250 Lt. Bendra žala 350 Lt. Taip pat patyrė moralinę žalą, nes buvo užpultas netikėtai, išsigando ne tik jis ir sugyventinė, bet ir vaikai. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. D. patvirtino parodymus (t.1, b. l. 75-80);
-liudytojo A. M. (A. M.) paaiškinimu teisme, kad patvirtina parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 115-117, 118), kuomet nurodė, kad 2012-08-29 vakare lydėjo A. B. namo. Jie buvo išgėrę abu alaus, bet nedaug. Kai praėjo beveik pusę atstumo, keliu važiavo automobilis (duomenys neskelbtini), kuris priklauso M. K.. Pavažiavęs į priekį, automobilis sustojo. Iš automobilio išlipo M. ir P. K., A. T.. Po įvykio praėjo ilgas laiko tarpas, todėl daug ko nepamena. Minėti vaikinai išlipę priėjo prie jų. Kas priėjo pirmas, kas pasakė, nepamena, tik pamena, kad M. prieš jį mosikavo, todėl jis pradėjo bėgti. Liudytoją pasivijo M. K.. Abu šnekėjosi dėl nesutarimų, buvusių tarp jų anksčiau. M. pasiūlė eiti prie automobilio, o jis tam neprieštaravo. Kas vyko per tą laiką tarp A. ir kitų vaikinų, nematė. Priėjęs prie automobilio pamatė dar vieną vaikiną, vardu A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, prie automobilio stovėjo ir A. B.. Visi įsėdo į automobilį. Kažkas iš vaikinų, pasakė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) pas A., kurio namuose gyvena A.. Automobilį vairavo M. K.. Kažkuris vaikinas pasakė A., kad paskambintų A.. Apie ką šnekėjo nepamena. Automobilis sustojo prie vandens bokšto, esančio netoli A. namų. M. ir P. K. ir A. T. išėjo iš automobilio ir per lauką nuėjo namų link. Jis (liudytojas) liko prie automobilio, išlipę iš automobilio šnekėjosi. Tada jis nuėjo namo;
-liudytojo A. L. paaiškinimu teisme, kad patvirtina parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 121), kuomet nurodė, kad jo pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“. 2012 m. vasarą, tikslios datos nepamena, kartu su kaimynu A. T., M. ir P., važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį vairavo M.. Važiavo keliu, kuris vedė per lauką. Koks tai kaimas, nežino. Vienoje kelio atkarpoje automobilis sustojo. M., P. ir A. išėjo iš automobilio, nes pamatė keliu einančius du vaikinus: A. M. ir A.. Kas vyko nuo pradžių, jiems nuėjus prie tų vaikinų, nematė, nes sėdėjo automobilyje. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad M. su A. M. vienoje pusėje, o P. ir A. - prie A., kitoje pusėje. Matė kaip A. gulėjo ant žemės, o P. jam smūgiavo kumščiais, kiek smūgių ir į kokias kūno vietas sudavė nežino. Po to vaikinai grįžo prie automobilio. A. lūpa buvo kraujuota, stiprių sumušimo žymių nesimatė. Visi susėdo į automobilį. Automobilį vairavo M.. Važiuojant kažkas kažkur skambino, bet kur nežino, iš kokio telefono aparato skambino nežino. Automobilis sustojo kelyje, lauke. M., P. ir A. išlipo ir pasakė pasaugoti vaikinus, kad jie nepabėgtų. Kur nuėjo M., P. ir A. nežino. A. ir A. M. pasidomėjo, kur galima nusipirkti cigarečių, jie susiruošė parodyti, bet abu pabėgo: vienas į vieną pusę, kitas - į kitą. Iš paskos nei vienam, nei kitam nebėgo, jų nesivijo. Pats nuėjo, nusipirko cigarečių ir, kai grįžo į tą vietą, kur buvo paliktas automobilis, ten nieko nebuvo: nei vaikinų, nei automobilio;
-įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuose užfiksuota nusikaltimo vieta – kelias (duomenys neskelbtini), ir teritorija šalia namo (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 24-25);
-specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyta, kad A. B. padaryta kraujosruvos veide, viršutinio I-o dešinio danties nuskėlimas galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-08-29), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti 4 trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1 b. 1. 32-33); kad A. D. padarytos kraujosruvos bei nubrozdinimai veide, kaklo srityje, krūtinės ir nugaros srityse, rankose, pilvo sienoje, kairio klubo sąnario srityje, dešinėje blauzdoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-08-29), paveikus kietais bukais bei ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 16 trauminių poveikių. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b. l. 70-71);
-daiktų dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolais, nuotraukomis, kad A. B. pateikė sumušimo metu vilkėtus drabužius: pilkus trikotažinius marškinėlius ir dryžuotą džemperį, kuriuose matyti įplėšimai (t. 1 b. l. 45-51), o A. D. sumušimo metu suplėšytus juodos spalvos trikotažinius marškinėlius ir akmenį, sudaužiusį lango stiklą (t. 1 b. l. 81-86); R. B. – įsakymą dėl vaiko laikinosios globos (t. 1 b. l. 100, 101);
-gydymo paslaugų apskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad A. B. ir A. D. gydymas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje kainavo 375,55 Lt (t. 1 b. l. 110-111);
-akistatų tarp nukentėjusiųjų A. B., A. D. ir kaltinamųjų P. K., M. K. ir A. T. protokolais, kuriuose užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotiems parodymams atitinkantys parodymai (t. 1 b. l. 140-143, 177-178, t. 2 b. l. 15-17);
-tarnybiniu pranešimu, kuriuo užfiksuota, kad centro ligoninės slaugytoja pranešė, jog 2012-08-29 apie 22.50 val. iš ligoninės buvo išleistas P. K., jam buvo suteikta pagalba dėl durtinės žaizdos (t. 1 b. l. 144);
-Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimu, kad civilinį ieškinį (375,55 Lt, t. 1, b.l. 114) palaiko ir prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.
Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti esminį viešosios tvarkos pažeidimo požymį (padarinius) - sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, grasinimai, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kvalifikuojant veiką ypač svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan.
Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. veikos padarymo motyvai neturi reikšmės– jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko (kasacinė byla Nr. 2K-454/2011).
Teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji P. K., M. K. ir A. T. ir nukentėjusysis A. B. kaltinime nurodytu metu buvo (duomenys neskelbtini), kelyje. Vėliau kaltinamieji nuvyko prie A. D. namų. Kelias yra vieša vieta, joje nors ir nebuvo kitų žmonių, išskyrus nukentėjusįjį ir kaltinamuosius, tačiau turi teisę bei gali lankytis bet kurie kiti asmenys. A. D. buvo mušamas terasoje. Tiek visi trys kaltinamieji, tiek nukentėjusysis A. B. patvirtino, kad tarp P. K. ir A. B. buvo susiklostę nepalankūs santykiai praeityje ir šio įvykio metu buvo aiškintasi dėl to. A. D. nurodė, kad jis buvo sumuštas be jokios priežasties. Kodėl kaltinamieji sumušė A. D. – teisme jie paaiškinti negalėjo. Teismas laiko, kad kaltinamieji pasirinko būtent viešąją vietą savo santykiams aiškintis, o pasirinktas būdas – sumušimas A. B. kelyje, bei A. D. užpuolimas be jokios priežasties, veiksmų stichinė tėkmė, rodo kaltinamųjų veiksmų demonstratyvumą, akivaizdų savęs priešpriešinimą, aiškios motyvacijos nebuvimą ir siekį pažeisti viešąją tvarką bei norą taip elgtis. Teismas pripažįsta, kad kaltinamieji veikė konkrečiai nesuvokdami, kokį poveikį visuomenei galėjo turėti jų atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatė, kad visuomenės tvarka bus sutrikdyta, todėl veikė esant neapibrėžtai tyčiai.
Kaltinamasis M. K. pripažino, kad po muštynių sužinojęs apie brolio sužalojimą dar nubėgęs prie A. D. namų metė akmenį ir išdaužė langą. Nukentėjusieji A. D. ir R. B. patvirtino, kad jiems į duris buvo stipriai daužoma, muštynės vyko, laikant stipriai duris, dėl ko jos buvo apgadintos. Turto sužalojimo kaltinamieji neginčijo, todėl ši aplinkybė tikslinta kaltinime.
Įvertinęs pareikšto kaltinimo pagrįstumą teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji viešąją tvarką pažeidė per poveikį papildomiems objektams, t. y. žmonių sveikatai ir turtui bei demonstruodami įžūlų elgesį.
Kaltinamieji neneigė konflikto su nukentėjusiaisiais, visi trys pripažino mušę tiek A. D., o P. K. ir A. T. – A. B., tačiau visi teisme nurodė, kad nėra sudavę tiek daug smūgių nukentėjusiesiems. Tačiau teismas laiko, tai kaltinamųjų gynybine pozicija, kuri neatitinka aukščiau aptartiems įrodymams. Nors nukentėjusieji A. B. ir A. D. negalėjo konkrečiai įvardinti tikslaus kiekvieno kaltinamojo jiems suduotų smūgių skaičiaus ir pobūdžio, tačiau patys kaltinamieji nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivūs ir nepamena tiksliai visų aplinkybių. Specialisto išvados tiek dėl A. B., tiek dėl A. D. padarytų sužalojimų patvirtina, kad abiems nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai buvo padaryti ne vieno, o daugiau trauminių poveikių pasekoje – A. B. keturių, o A. D. - šešiolikos. Kaltinamieji pripažino sudavę ne po vieną smūgį nukentėjusiesiems, todėl kaltinime nurodytas smūgių skaičius ir kiekvieno iš nukentėjusiųjų sumušimo mechanizmas atitinka aukščiau aptartus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad P. K., M. K. ir A. T., veikdami neapibrėžta tyčia padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o ją sunkina, kad nusikalto veikdami grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), į nesvarbų nusikaltimo motyvą (norą išsiaiškinti senus santykius dėl apkalbų), į kaltės formą - tiesioginę tyčią ir tai, kad į nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų sunkumą ir jų liekamąsias pasekmes, į kaltinamųjų asmenybes, kad visi tris yra neteisti, P. K. ir A. T. praeityje buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str., abu bausti administracine tvarka, o M. K. – nebaustas, visi trys dirba, charakterizuojami teigiamai, kad kaltinamieji jauno amžiaus, todėl esant jų atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir esant dviem sunkinančioms, jiems skirtinos mažesnės nei vidutinės sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – laisvės apribojimo bausmės.
Valstybinės ligonių kasos 375,55 Lt civilinis ieškinys nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms atlyginti įrodytas rašytiniais įrodymais ir pripažintas kaltinamųjų, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).
Nukentėjusioji R. B. pareiškė 90 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Jis įrodytas ir pripažintas kaltinamųjų R. K. ir A. T., todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).
Nukentėjusysis A. D. pareiškė civilinį ieškinį 350 Lt turtinei ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas ir motyvuotas, nėra aiškiai per didelis, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).
Nukentėjusysis A. D. nurodė, kad dėl sumušimo be priežasties ir sugadinto turto patyrė ne tik turtinį nuostolį, bet ir moralinę nuoskaudą, išgyveno emocinį sukrėtimą, buvo užpultas netikėtai, be priežasties, kas išgąsdino ne tik jį, bet ir namie buvusius vaikus, todėl prašo iš kaltinamųjų be padarytos turtinės žalos priteisti ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltininkas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.
Neginčytinai įrodyta, kad dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis A. D. (taip pat ir jo sugyventinė) patyrė ne tik nepatogumus (buvo sugadintas jų turtas, kuris iki šiol neatstatytas) bet ir dvasinius ir emocinius išgyvenimus. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgta į nukentėjusiųjų patirtus dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, turėtus nepatogumus, susijusius su nusikalstamos veikos aiškinimusi ir dėl to sugaišto laiko, A. D. sumušimo sunkumą ir to liekamąsias pasekmes, sugadinto turto vertę ir tai, kad jis iki šiol nepataisytas, o žala neatlyginta. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasekmes ir įvertino ne tik į žalą padariusių asmenų kaltę, į kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų turtinę padėtį ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, bei teismų praktika, kurioje tokio pobūdžio bylose priteistinas neturtinės žalos atlyginimas, pripažįsta, kad A. D. priteistinas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (BPK 115 str. 1 d.).
Daiktiniai įrodymai (t. 1, b. l. 52, 87), nuosprendžiui įsiteisėjus – dveji marškinėliai, džemperis grąžintini nukentėjusiesiems R. B. ir A. D., o akmenys – sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4, 5 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems), įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems ir Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą.
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems ir Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą.
A. T. (A. T.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems ir Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti visiems trims kaltinamiesiems iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš P. K., M. K. ir A. T. 254,15 Lt nukentėjusiojo A. D. gydymo išlaidoms atlyginti, ir solidariai iš P. K. ir A. T. - 121,40 Lt nukentėjusiojo A. B. gydymo išlaidoms atlyginti.
Nukentėjusiosios R. B. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš P. K. ir A. T. 90 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo A. D. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti solidariai iš P. K., M. K. ir A. T. 350 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus – marškinėlius ir džemperį grąžinti R. B., juodus marškinėlius - A. D., o 2 akmenis – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.