Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vyto Miliaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-152-524/2010 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“, tretiesiems asmenims M. M. , A. Č. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos sprendimo esmė

Teismo teigimu, nors ieškovė nurodo, jog remiasi visomis ekspertų ir specialistų išvadomis, tačiau šie įrodymai neįrodė šioje byloje esminio ginčo klausimo – kiek mirusiojo gyvenimas būtų pratęstas ir ar jis galėjo būti pratęstas, jeigu jo sveikatos tikrinimo metu būtų diagnozuotas susirgimas. Teismas nurodė, kad įvertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, spręsdamas klausimą dėl gautų faktinių duomenų tikrumo, leistinumo, jų tarpusavio ryšio bei pakankamumo. Teismas pažymėjo, kad įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl to teismas konstatavo, kad įvertinus įrodymus negalima padaryti neginčijamos išvados, jog atsakovo veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kapitono J. S. mirtimi.

Teismo teigimu, iš bylos medžiagos darytina išvada, jog nėra įrodyta atsakovo neteisėta veika ieškovei, nes, visų pirma, mirusysis iki pat mirties buvo kapitonas laive. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statuto nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai. Teismas nurodė, kad minėto statuto 40 straipsnis įtvirtina, kad laivo kapitonas – tai laivo savininko patikėtinis, laivo įgulos vadovas, kuris atsako už keleivių ir įgulos saugumą, laivo ir vežamo krovinio išsaugojimą, jis atstovauja Lietuvos Respublikai ir laivo savininkui, kad statuto 41 straipsnis nustato, kad kapitonas laivą valdo vienvaldiškumo principo pagrindu, kad visi nurodymai dėl laivo veiklos perduodami tik kapitonui, kuris atsako už jų vykdymą. Teismo teigimu, bylos medžiaga įrodo, kad laivo savininkas nebuvo priėmęs įsakymo ar kito patvarkymo dėl skyrimo laivo kapitonu 2 kapitono padėjėją A. Č. ar vyresniąją kapitono padėjėją M. M. nuo 2005 m. liepos 26 d. iki 2005 m. liepos 29 d., todėl minėtos nuostatos leidžia padaryti išvadą, kad pats mirusysis buvo atsakovo atstovu laive. Teismas nurodė, kad iš liudytojo A. S. parodymų nustatyta, kad be įsakymo pareigos perimamos tik kapitonui mirus. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad M. M. vykdė laive kapitono pareigas nuo 2005 m. liepos 25 d. iki 2005 m. liepos 29 d. Teismas pažymėjo, kad šis argumentas neįrodytas bylos medžiaga ir svarbiausiu laivo dokumentu – laivo žurnalu. Teismas nurodė, kad minėto žurnalo 78 puslapis (jo vertimas) įrodo, kad tik po kapitono mirties laivo vadu tapo tretysis asmuo M. M. , todėl šiuo atveju sistemiškai aiškinant statuto normas darytina išvada, kad pagal statuto 72 straipsnį vyresnysis kapitono padėjėjas nesant kapitono savarankiškai gali atlikti laivo prišvartavimus bei pastatymus uosto akvatorijoje bei iškviesti locmanų ir vilkikus, o pagal 78 straipsnį net avarinėse situacijose tik kapitono nurodymu vadovauja įgulos veiksmams. Teismo nuomone, šis statutas, liudytojo A. S. parodymai patvirtina ir jūrinėje praktikoje įtvirtintą laivo kapitono vienvaldiškumo taisyklę. Dėl to, teismo teigimu, šiuo atveju tiek objektyviąja, tiek subjektyviąja prasme įvertinus trečiojo asmens galimybes suteikti kvalifikuotą medicininę pagalbą kapitonui be jo nurodymo, darytina išvada, kad jos veiksmai buvo teisėti, nes bylos medžiaga įrodo, kad mirusysis pats atsisakė gydytojų pagalbos, nesutiko palikti laivo, o byloje nėra įrodymų, kad tretieji asmenys pagal statutą galėjo jam įsakyti. Teismas pažymėjo, kad teisės normos nenustato pagrindų, kuriais kiti įgulos nariai gali duoti kapitonui privalomus vykdyti patvarkymus ir šias aplinkybes patvirtina baudžiamoji byla, kurioje nustatyta, kad nuo 2005 m. liepos 25 d. 21 val. iki 2005 m. liepos 26 d. 15 val. laivas „Algirdas“ buvo Munksundo uoste Švedijoje, kur buvo pakeista įgula, tačiau mirusysis liko įguloje antram reisui. Teismo teigimu, šie įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad pats kapitonas, jau jausdamasis blogai, turėjo galimybę pats kreiptis kvalifikuotos medicininės pagalbos uoste. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad 2005 m. liepos 27 d. ryte M. M. kapitonui pasiūlė kreiptis į gydytoją, tačiau jis atsisakė. Teismas nurodė, kad byloje nesant kitų įrodymų negalima padaryti išvados, jog ji tuo metu galėjo ir turėjo perimti vadovavimą įgulai ir įsakyti kapitonui vykti į uostą ar kviesti medikus į laivą. Teismo teigimu, ekspertizės akto išvados, mirusiojo gydymosi dokumentai įrodo, kad jo ligos pobūdis ir priežastis buvo jam žinomi, todėl pagal pakankamai atidaus ir rūpestingo asmens standartą pats mirusysis elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatytas teisinis pagrindas, pagal kurį atsakovas ir tretieji asmenys būtų atsakingi už mirusiojo sveikatos būklę. Teismas nurodė, kad įvertintina tai, kad kvalifikuotos medicininės pagalbos suteikimas šiuo atveju yra susijęs su mirusiojo sveikatos būsena, t. y. subjektyviu žinojimu apie ligos eigą. Teismo teigimu, bylos medžiaga įrodo, jog mirusiajam suteikus pirmąją pagalbą, jo būklė gerėdavo, jo atsisakymas vykti į uostą įrodo, kad tretieji asmenys negalėjo žinoti išsamiai apie mirusiojo sveikatą, todėl jų veiksmuose neįrodytas subjektyvusis kriterijus. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog mirusiajam buvo suteikta pakankama pirmoji būtinoji medicinos pagalba, įrodo ekspertizės akto 4 išvada, už kurios suteikimą buvo atsakingi tretieji asmenys. Teismas pažymėjo, kad jie šias pareigas įvykdė tinkamai, tačiau civilinės atsakomybės prasme už kapitono pareigų vykdymą atsakyti negali. Teismas nurodė, kad laivo žurnalas įrodo, jog mirusysis paskutinį kartą pasirašė laivo žurnale 2005 m. liepos 9 d., tačiau ieškinyje ieškovė vertina atsakovo atstovų veiksmus nuo 2005 m. liepos 26 d. iki 2005 m. liepos 29 d. ir parašo nebuvimas pagal paminėtas teisės normas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovo atstovų veiksmų teisėtumo analize, priešingai, laivo žurnalas leidžia padaryti išvadą, kad laivo savininkas nebuvo pakeitęs kapitono iki pat jo mirties.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas sprendime rėmėsi aplinkybe, kad J. S. diagnozuota liga plaučių vėžys, nors jokiuose bylos dokumentuose ar įrodymuose tokia J. S. ligos diagnozė net neminima. Neteisingas nurodytos aplinkybės nustatymas bei nurodymas teismo sprendime galėjo turėti įtakos teismui vertinant surinktų įrodymų visumą, taikant įrodymų tikėtinumo taisyklę. Nepagrįsti teismo argumentai dėl AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ neteisėto veikimo (neveikimo), kaip civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimo. Tokie teismo argumentai prieštarauja materialinės teisės normoms bei byloje surinktiems įrodymams:Teismas, darydamas išvadas, kad vyresnioji kapitono padėjėja M. M. , kapitonui J. S. esant gyvam, neturėjo pareigos perimti kapitono pareigų vykdymą, nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. S. parodymais. Duodamas nurodomus parodymus A. S. veikė tiek kaip darbdavio AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ darbuotojas, tiek kaip asmeniškai suinteresuotas asmuo, kurio veiksmai ir sprendimai netiesiogiai, M. M. netinkamai vykdant teisės aktais nustatytas pareigas, galėjo turėti įtakos šioje byloje nagrinėjamoms pasekmėms.Statuto 71 punktas bei Prekybinės laivybos įstatymo 13 straipsnio 12 dalis paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas ir argumentus, nurodančius, kad nėra įrodymų, kad vyresnioji kapitono padėjėja M. M. galėjo ar turėjo perimti vadovavimą įgulai ir be laivo savininko įsakymo perimti kapitono pareigų vykdymą, įsakyti kapitonui vykti į uostą ar kviesti medikus. J. S. dėl sveikatos būklės nebegalint eiti kapitono pareigų vyresnioji kapitono padėjėja M. M. turėjo pareigą perimti kapitono pareigų vykdymą turėjo teisę ir pareigą vadovauti laivui ir įgulai vadovaujantis statuto 41 punkte įtvirtintu vienvaldiškumo principu.Atsižvelgiant į vyresniosios kapitono padėjėjos M. M. 2005 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinio pranešimo duomenis, jos bei 2 kapitono padėjėjo A. Č. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nepagrįsti teismo argumentai, kad nurodomos sveikatos būklės J. S. privalėjo savarankiškai, vienvaldiškai priimti sprendimus, įtakojančius laivo „Algirdas“ valdymą, laivo maršrutą, o vyresnioji kapitono padėjėja M. M. tokios teisės neturėjo.Byloje surinkti įrodymai ir pačios M. M. paaiškinimai patvirtina, kad faktiškai nuo 2005 m. liepos 27 d. M. M. buvo perėmusi kapitono pareigų vykdymą, priiminėjo vienvaldiškus, laivo „Algirdas“ valdymą ir maršrutą, įtakojančius sprendimus, t. y. faktiškai vadovavo laivui ir įgulai.Teismas, vertindamas atsakovo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (jos atstovų) pareigą veikti nustatytu būdu užtikrinant kvalifikuotos medicinos pagalbos suteikimą asmeniui, kuriam tokia pagalba yra būtina, ir pagrindą, pagal kurį atsakovas ir tretieji asmenys būtų atsakingi už mirusiojo sveikatos būklę, nepagrįstai vadovavosi vien tik minėtu statutu. Nors ir šiame teisės akte yra įtvirtinama tiek atsakovės, tiek jos atstovų, trečiųjų asmenų pareiga elgtis nustatytu būdu, į pirmąją vietą iškeliant pagrindinį tikslą - asmens gyvybės jūroje išsaugojimą, tačiau atsakovo (jo atstovų) pareiga veikti nustatytu būdu užtikrinant kvalifikuotos medicinos pagalbos suteikimą asmeniui yra nustatoma ir tarptautinės teisės normomis.Teismas nepagrįstai nurodė, kad vyresnioji kapitono padėjėja M. M. ir 2 kapitono padėjėjas A. Č. negalėjo žinoti apie J. S. sveikatos būklę, todėl jie neturėjo pareigos imtis skubių veiksmų užtikrinančių J. S. gyvybės išsaugojimą, taip pat nepagrįstai nurodė, kad tiek M. M. , tiek A. Č. suteikė J. S. visą galimą būtinąją medicinos pagalbą. Be to, nepagrįsta teismo sprendimo išvada, pripažįstanti, kad laive „Algirdas“ J. S. buvo suteikta pakankama pirmoji būtinoji medicinos pagalba, nes J. S. suleidus vaistų, jo būklė gerėdavo.Tokias teismo išvadas paneigia į bylą pateikti įrodymai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, tarp AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ veikimo (neveikimo) ir kilusių pasekmių – J. S. mirties.Teismas, nurodydamas, kad eksperto D. V. paaiškinimas patvirtina ekspertizės akto 5 išvadą ir paneigia jo privataus pobūdžio rašytą raštą, akivaizdžiai iškraipė eksperto D. V. byloje duotus paaiškinimus ir juos interpretavo priešingai. Teismas privalėjo vertinti byloje apklausto eksperto D. V. duotus paaiškinimus bei 2005 m. lapkričio 28 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus rašte Nr. 578-A suformuluotą išvadą, kuriais buvo patvirtinta, kad laiku suteikus kvalifikuotą medicinos pagalbą, būtų buvę galima išgelbėti J. S. gyvybę, ir pagrįsti, kodėl šie įrodymai atmetami.

IV. Apeliacinės instancijos teismo konstatavimas

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

V. Byloje nustatytos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad ieškovės I. S. sutuoktinis J. S. nuo 1973 metų dirbo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (nuo 1973 m. balandžio 4 d. – jūreiviu, 1976-1979 metais – trečiuoju kapitono padėjėju, 1979-1985 metais – antruoju kapitono padėjėju, 1985-1995 metais – vyresniuoju kapitono padėjėju). Susisiekimo ministro 1995 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 85-k J. S. buvo paskirtas AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ kapitonu. Šiose pareigose J. S. dirbo iki pat mirties.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. liepos mėnesį J. S. dirbo atsakovui AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ priklausančiame laive „Algirdas“. Būdamas laivo „Algirdas“ kapitonu laivui esant Švedijos teritoriniuose vandenyse 2005 m. liepos 26 d. J. S. pasijuto blogai, tačiau laivo „Algirdas“ vyresniajai kapitono padėjėjai M. M. suleidus vaistų „Nospa“ ir vaistų „Atropin“ ( 2005 m. rugpjūčio 31 d. M. M. tarnybinis pranešimas, t. 1, b.l. 38; įrašas laivo medicininiame žurnale, t. 1, b.l. 39) J. S. būklė trumpam stabilizavosi, bet būklei negerėjant jis paprašė pakeičiamas jo vakarinio budėjimo metu. 2005 m. liepos 27 d. J. S. būklė negerėjo, todėl kadangi 2 kapitono padėjėjas A. Č. , paskirtas atsakingu už medicininę slaugą ir pirmosios medicininės pagalbos suteikimą, dirbo, vyresnioji kapitono padėjėja M. M. vėl J. S. suleido vaistų „Atropin“ bei davė išgerti vaistų „Nospa“ tabletę (2006 m. kovo 3 d. liudytojos M. M. apklausos protokolas prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-026-06, b.l. 74; įrašas laivo medicininiame žurnale, t. 1, b.l. 39). 2005 m. liepos 28 d. kapitono J. S. būklė pablogėjo, J. S. pakilo temperatūra, jis nebegalėjo savarankiškai eiti, judėti, sutriko sąmonė, nebegalėjo adekvačiai reaguoti į aplinką, nebegalėjo priimti adekvačių sprendimų (2006 m. kovo 3 d. liudytojos M. M. apklausos protokolas prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-026-06, b.l. 74; 2006 m. gegužės 17 d. liudytojo A. Č. apklausos protokolas prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-026-06, b.l. 77), tačiau pagal įrašus laivo medicininiame žurnale medicinos pagalba 2005 m. liepos 28 d. J. S. teikiama nebuvo. Vyresniosios kapitono padėjėjos M. M. nurodymu J. S. buvo paguldytas kajutėje, M. M. nurodymu buvo paskirtas budėjimas prie J. S. kajutės, tačiau medicininė pagalba J. S. teikta nebebuvo (įrašai laivo medicininiame žurnale, t. 1, b. l. 39). Nebuvo niekur kreiptasi dėl medicininės pagalbos J. S. suteikimo. Vyresnioji kapitono padėjėja M. M. , susisiekusi su laivo „Algirdas“ savininko atstovu personalo inspektoriumi A. S. , nutarė laivo kurso nekeisti ir tęsti nepertraukiamą laivo plaukimą į paskirties uostą Frederiksvaerk Danijoje (2005 m. rugpjūčio 31 d. vyresniosios kapitono padėjėjos M. M. tarnybinis pranešimas, t. 1, b.l. 38). 2005 m. liepos 29 d. rytą laivo bocmanas A. P. užėjęs į kapitono J. S. kajutę rado J. S. mirusį.

Danijos teismo medicinos instituto išduotame mirties liudijime nurodyta, kad tiksli J. S. mirties priežastis nebuvo nustatyta, kad pastebėti ekstriniai ir chroniški kasos uždegimo sukelti pakitimai galėjo būti viena iš mirtį sąlygojusių priežasčių.

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus prašymu pateiktame 2005 m. rugsėjo 13 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus pranešime dėl J. S. mirties nurodyta, kad jokių sužalojimų, traumos požymių nekonstatuota bei iš visko sprendžiant J. S. mirė dėl ligos.

Kopenhagos universiteto Teismo medicinos instituto 2005 m. rugsėjo 27 d. pranešime Nr. OK485-2005 LP/nb nurodyta, kad remiantis J. S. skrodimo rezultatais ir papildomais tyrimais J. S. organizme buvo nustatyta didesnė už normalią ketonų koncentracija kraujyje bei nustatytas kasos uždegimas ir kad remiantis skrodimo rezultatais nustatyta mirties priežastis – toksinis rūgštingumas dėl nepakankamos kepenų veiklos sukeltų ketonų, o kasos uždegimas galėjo būti papildomu faktoriumi.

Remiantis Kopenhagos universiteto teismo medicinos instituto pateiktais pomirtinio J. S. kūno tyrimo dokumentais, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyrius 2005 m. lapkričio 28 d. Nr. 578-A rašte (t. 1, b.l. 57) nurodė, kad kvalifikuota medicininė pagalba J. S. nebuvo suteikta, kad laiku suteikus kvalifikuotą medicininę pagalbą būtų galima išgelbėti J. S. gyvybę.

Byloje atlikus teismo deontologinę ekspertizę ekspertai ekspertizės išvadose nurodė, kad J. S. mirties priežastimi buvo ūminis kepenų nepakankamumas, išsivystęs dėl kepenų riebalinės distrofijos, ketoacidozės fone (ekspertizės akto 1-2 išvados). Ekspertai taip pat padarė išvadą, kad J. S. esant laive, jo ligos diagnozę nustatyti nuotoliniu būdu (konsultuojantis su medicininį išsilavinimą turinčiais specialistais) nebuvo galima, pagal buvusią J. S. sveikatos būklę buvo būtinas stacionarus J. S. sveikatos būklės ištyrimas (ekspertizės akto 3 išvada). Ekspertai taip pat nustatė, kad laive „Algirdas“ buvusių medikamentų pagalba J. S. buvo suteikta pakankama pirmoji medicinos pagalba, tačiau negavus pirmos pagalbos užtikrinto efekto, buvo tikslinga kreiptis dėl kvalifikuotos medicinos pagalbos suteikimo (ekspertizės akto 4 išvada). Pasisakydami ekspertizės akte dėl galimybės užkirsti kelią J. S. mirčiai suteikiant jam skubią kvalifikuotą medicinos pagalbą teismo ekspertai negalėjo duoti vienareikšmiško atsakymo ar skubios kvalifikuotos medicinos pagalbos suteikimas galėjo užtikrinti J. S. gyvybės išsaugojimą ar bent sumažinti mirties tikimybę (ekspertizės akto 5 išvada).

Byloje nustatyta, kad draudėjas AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir draudikas DUAB „Baltik garant“ 2005 m. sausio 31 d. sudarė laivų savininkų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią draudimo objektas – laivų savininko civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis, kylanti naudojant laivus, įskaitant laivą „Algirdas“ 3972 BT, draudimo laikotarpis – nuo 2005 m. vasario 1 d. 00.00 val. iki 2006 m. sausio 31 d. 24.00 val. Sutartimi buvo apdraustas rizikos, įskaitant atsakomybę tretiems asmenims, ne jūreiviams, atsakomybę jūrininkų sužalojimo ir mirties atveju, atsakomybę jūrininkų ligos ir mirties atveju.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2006 m. lapkričio 7 d. nutarimu nutarė atmesti J. S. skundą.

Nutarime nurodyta, kad 2005 m. spalio 9 d. Klaipėdos m. VPK Jūrų uosto policijos skyriuje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl laivo „Algirdas“ kapitono J. S. mirties, įvykusios 2005 m. liepos 29 d.

Nutarime nurodyta, kad 2006 m. sausio 18 d. Klaipėdos m. apylinkės prokuratūroje priimtas nutarimas atmesti I. S. , t. y. J. S. žmonos, skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

Nutarime nurodyta, kad 2006 m. vasario l d. Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėjas R. G. nutartimi panaikino abu minėtus nutarimus ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-0126-06 pagal BK 144 straipsnį.

Nutarime nurodyta, kad 2006 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras J. S. , vadovaudamasis BPK 3 straipsnio l dalies l punktu, BPK 212 straipsnio l punktu, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Nutarime pažymėta, kad 2006 m. spalio 25 d. gautas I. S. skundas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo; I. S. nurodo, kad laivo „Algirdas“ kapitono vyresnioji padėjėja M. M. turėjo pareigą ir galimybę tinkamai rūpintis susirgusio kapitono sveikata ir privalėjo iškviesti gydytoją į laivą, tačiau to nepadarė, ko pasėkoje kapitonas mirė, ir mano, kad M. M. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje, požymiai.

Nutarime konstatuota, kad skundas atmestinas, kad ikiteisminiu tyrimu nustatyta, kad 2005 m. liepos 26 d. apie 20 val. kapitonas J. S. kartu su įgula įlipo į laivą „Algirdas“ Švedijos Munksund uoste; 2005 m. liepos 27d. ryte vyresnioji kapitono padėjėja M. M. , pamačiusi, kad kapitono savijauta prasta, pasiūliusi kreiptis į gydytoją, tačiau kapitonas atsisakęs bei paaiškinęs, kad tai ne pirmas kartas ir suleidus nuskausminamųjų vaistų bei pagulėjus savijauta pagerės; po kurio laiko išplaukus į reisą M. M. nurodžiusi, kad virėjas V. S. pagamintų buljono, taip pat dėl neaiškios kapitono sveikatos būklės nurodžiusi jūreiviams budėti prie kapitono kajutės; kapitonui J. S. paprašius M. M. suleido nuskausminamųjų vaistų „Nospa“; 2005 m. liepos 28 d. apie 6 val. kapitonas J. S. atėjo ant tiltelio, su M. M. aptarė laivo reikalus, kapitonas minėjęs, kad sveikata pagerėjo ir ruošėsi vakare budėti laive; vakare apie 17 val. M. M. sutikusi kapitoną J. S. pokalbio metu suprato, kad jo sveikatos būklė netinkama perimti budėjimui, todėl liepusi įgulos nariams palydėti J. S. į kajutę bei budėti ir informuoti apie J. S. savijautą.

Nutarime konstatuota, kad sekančią dieną, t.y. 2005 m. liepos 29 d., apie 8 val. pasiųstas pažiūrėti kaip kapitonas jaučiasi A. P. rado jį mirusį; šiuos M. M. parodymus patvirtino ir antrasis kapitono padėjėjas A. Č. , laivo virėjas V. S. , jūreivis V. S. .

Nutarime nurodyta, kad laivo „Algirdas“ ambulatoriniame žurnale yra įrašai, kad kapitonas J. S. jau nuo 2003m. pradžios skundėsi skrandžio skausmais, be to, šiame žurnale yra ir 2005 m. liepos 26-27 d. suteiktos medicininės pagalbos kapitonui įrašai, J. S. paskutinis privalomasis sveikatos patikrinimas buvo darytas 2004 m. liepos 23 d. ir baigėsi 2005 m. liepos 23 d., todėl prokuroras J. S. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstai konstatavo, kad kapitonas J. S. žinojo apie savo ligos lėtinį pobūdį.

Nutarime konstatuota, kad nustatyta mirties priežastis – toksinis rūgštingumas dėl nepakankamos kepenų veiklos sukeltų ketonų; be to, kasos uždegimas galėjo būti papildomu faktoriumi mirčiai įvykti; jokių smurto pėdsakų nerasta; taip pat tyrimu nustatyta, kad kapitonas J. S. pats atsisakė keisti laivo kursą ir plaukti į krantą, kur jam būtų suteikta medicininė pagalba.

Nutarime pažymėta, kad I. S. skunde nurodo, kad, atsižvelgiant į Mykolo Romerio universiteto TMI Klaipėdos ekspertinio skyriaus vedėjo D. V. pažymą, jei J. S. būtų suteikta tinkama medicininė pagalba laive, būtų buvę galima išgelbėti jo gyvybę, tačiau laive nėra specialios medicininės įrangos, kuria būtų galima diagnozuoti ligą bei jos pavojingumo laipsnį. Nutarime pažymėta, kad kapitonas žinojo apie savo ligos lėtinį pobūdį, tačiau tinkamai nesirūpino savo sveikata – tai patvirtina ir faktas, kad medicininį patikrinimą J. S. atliko daugiau nei prieš metus laiko; skrandžio skausmais J. S. skųsdavosi periodiškai ir suleidus nuskausminamųjų vaistų skausmai po kiek laiko praeidavo; dėl šios aplinkybės M. M. neprivalėjo numatyti, kad 2005 m. liepos 26 d. prasidėję skausmai skrandžio srityje gali sukelti mirtiną pavojų J. S. gyvybei.

Nutarime nurodyta, kad BK 144 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už palikimą be pagalbos, kai kito žmogaus gyvybei gresia pavojus; šio nusikaltimo sudėties subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia - kaltininkas turi suprasti, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat suprasti, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo.

Nutarime konstatuota, kad tyrimu nustatyta, kad M. M. nesuprato ir negalėjo suprasti, kad J. S. sveikatos pablogėjimas kelia grėsmę jo gyvybei, be to, ėmėsi priemonių kartu su antruoju kapitono padėjėju A. Č. kapitono sveikatos būklei pagerinti - leido vaistus, organizavo budėjimą prie sergančio kapitono, taip pat jį pavadavo budėjimo metu, siūlė plaukti į artimiausią uostą, atliko kitus būtinus veiksmus, todėl negalima teigti, kad M. M. ar antrasis kapitono padėjėjas A. Č. sąmoningai susilaikė nuo pagalbos suteikimo, apie ligos keliamą mirtiną pavojų jie taip pat negalėjo žinoti - ligos pobūdis buvo lėtinis, kapitonas jau keletą metų skundėsi skausmais pilvo srityje, kelios dienos prieš mirtį kalbėjo, kad skausmai savaime praeis.

Nutarime konstatuota, kad esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad vyresnioji kapitono padėjėja M. M. bei antrasis kapitono padėjėjas A. Č. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnio l dalyje, todėl 2006 m. rugsėjo 29 d. prokuroro J. S. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas.

VI. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai, nors draudimo kompanijos atsakomybė yra ribota, o apdraustojo asmens – neribota (CK 6.254 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens DUAB „Baltik garant“ teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas neaiškino, ar DUAB „Baltik garant“ pagal 2005 m. sausio 31 d. laivo savininko civilinės atsakomybės draudimo sutartį turi prievolę atlyginti ieškovei I. S. žalą, jeigu tokia žala padaryta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tokiu būdu nusprendė, kad prievolės atlyginti žalą DUAB „Baltik garant“ neturi.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

Ikiteisminio tyrimo metu 2006 m. kovo 3 d. liudytojo apklausos protokole vyresnioji kapitono padėjėja M. M. nurodė, kad 2005 m. liepos 28 d. apie 17 val. kapitonas pasikėlė ant tiltelio, sveikata nesiskundė, bet jo elgesys ir kalba sukėlė įtarimą, kad kažkas negerai, jis pradėjo pasakoti, kad ryte prisišvartavo kateris, kad kažkoks žmogus atnešė 10 000 JAV dolerių, vėliau kalbėjo apie pavogtus pinigus, kad jis M. M. neklausė ir emocingai dėstė mintis, kad kai tuo metu kapitonui prasidėjo traukuliai, pasidarė silpna jį nuvedė į kajutę ir paguldė, kad tuo metu M. M. valdė laivą be jokio įsakymo, nes be jos nebuvo kam (prijungta prie civilinės bylos baudžiamoji byla Nr. 30-1-026-06, b. l. 75-76). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2005 m. liepos 28 d. 17 val. A. S. neturėjo galimybės ir negalėjo atlikti laivo kapitono pareigų. Į bylą nepateikti įrodymai, kad po 2005 m. liepos 28 d. 17 val. A. S. dėl sveikatos būklės galėjo atlikti kapitono pareigas ir tokias pareigas atliko. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nepakankamai pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad mirusysis (A. S. ) iki pat mirties buvo kapitonas laive, t. y. galėjo vykdyti ir vykdė kapitono pareigas.

Pirmosios instancijos teismas neaiškino ir nenustatė, ar po 2005 m. liepos 28 d. 17 val. A. S. dėl savo sveikatos būklės galėjo tinkamai prašyti suteikti reikiamą medicinos pagalbą ar atsisakyti tokios pagalbos. Byloje nustatyta, kad laive „Algirdas“ nebuvo gydytojo. Gydytojo nebuvimo laive pasekmės tenka laivo savininkui, kuris nesant laive gydytojui privalo imtis atitinkamų priemonių dėl tinkamos medicinos pagalbos suteikimo laive esantiems asmenims. Byloje nustatyta, kad laive esantys asmenys nenustatė A. S. susirgimo diagnozės. Nenustačius susirgimo diagnozės tinkamos bei kvalifikuotos pagalbos suteikimas susirgusiam asmeniui iš esmės yra negalimas. Į bylą nepateikti įrodymai, kad tinkamas kvalifikuotos medicinos pagalbos suteikimas nebūtų išgelbėjęs A. S. gyvybės. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad pagal bylos duomenis A. S. turėjo sveikatos problemų, nereiškia, kad skubi medicininė pagalba A. S. neteiktina. Į bylą nepateikti įrodymai, kad po 2005 m. liepos 28 d. 17 val. A. S. dėl savo sveikatos būklės galėjo tinkamai prašyti suteikti reikiamą medicinos pagalbą ar atsisakyti tokios pagalbos.

Pirmosios instancijos teismas neaiškino, kodėl po 2005 m. liepos 28 d. 17 val. nesant galimybės laive buvusiems asmenims nustatyti A. S. susirgimo diagnozės ir medicinos pagalbos suteikimo skubos bei apimties laivo savininkas, laivo savininką atstovaujantys asmenys ar laivą valdantys asmenys pagal 1979 m. Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos reikalavimus nesikreipė į atitinkamos teritorijos gelbėjimo koordinavimo centrą ar medicinos paslaugas bei konsultacijas teikiančią įstaigą dėl konsultacijos apie medicinos pagalbos suteikimo A. S. reikalingumą, skubą bei apimtį. Gavus atitinkamą konsultaciją buvo galima priimti teisingesnį bei pagrįstesnį sprendimą dėl medicinos pagalbos A. S. suteikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neaiškino ir nenustatė turinčių bylai reikšmės aplinkybių, kokia konkrečiai medicinos pagalba ir kokiu būdu turėjo būti suteikta A. S. po 2005 m. liepos 28 d. 17 val. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, neaiškindamas ir nenustatydamas nurodytų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės.

Nurodytos aplinkybės yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1, 2 p.; 329 str. 2 d. 2 p.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.