Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Adm. byla Nr. ATP-319-134/2016Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00113-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. birželio 17 d.

Panevėžys

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiosios D. V. apeliacinį skundą dėl 2016 m. balandžio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Skundžiamu nutarimu J. B. nubaustas pagal LR administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 str. str. 2 d. - 28 Eur bauda, pagal 127 str. 1 d. - 144 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė nuobauda 144 Eur bauda.

2.J. B. nubaustas už tai, kad 2016-12-23 apie 14.01 val., (duomenys neskelbtini) , Panevėžio m., vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas automobiliu stovėjimo aikštelėje, nepaliko saugaus tarpo iš dešinio šono ir kliudė jam iš dešinės pusės šaligatviu ėjusią pėsčiąją D. V., nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, apgadinto jos rankinę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126 p., 219 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6.1 Apylinkės teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, dalyje dėl J. B. pasišalinimo iš įvykio vietos (ATPK 130 str. 1 d.), vienašališkai įvertino byloje esančius įrodymus, nes, priimdamas procesinį sprendimą šioje dalyje nutraukti prieš jį administracinę bylos teiseną, vadovavosi tik nenuosekliais ir prieštaringais J. B. parodymais, kuriuos neva patvirtino kartu važiavusi jo dukra V. A., o atmesdamas nukentėjusiosios parodymus, neįvertino jų nuoseklumo ir nesusiejo su kitais bylos duomenimis, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl ko šioje dalyje nutarimas naikintinas, priimant naują nutarimą, nustatant, kad J. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Pažymėtina, kad apylinkės teismas skundžiamo nutarimo aprašomoje ir rezoliucinėje dalyse, nurodydamas, kad J. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties ir įvykio, nepašalino šios veikos aprašymo iš nustatomosios dalies, todėl nutarimo aprašomoji ir rezoliucinės dalys prieštarauja nutarimo nustatomajai daliai. Šiuo nutarimu pakeitus procesinį sprendimą dalyje, skundžiamame nutarime nurodyta nustatomoji dalis atitinka šiuo nutarimu nurodytas aplinkybes, kad J. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., todėl pakartotinai šiame nutarime neformuluojama.

6.1 D. V. skunde nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo teisena J. B. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukta nepagrįstai ir prašo už šį pažeidimą taip pat paskirti nuobaudą. Apylinkės teismas, ištyręs bylos aplinkybes ir nustatęs, kad dėl J. B. pasišalinimo iš įvykio vietos kaltės kilo abejonės, kurias vertino jo naudai ir jo veikoje nenustatė ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties ir įvykio (ATPK 250 str. 1 p.), tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka ir, įvertinęs surinktų duomenų visumą konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų pripažinti J. B. padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

6.2 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas, pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes.

6.3 LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 punktas nustato, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nustatyta, kad J. B., vairuodamas automobilį, automobilių stovėjimo aikštelėje, nepaliko saugaus tarpo iš dešinio šono ir užvažiavęs ant šaligatvio, kliudė jam iš dešinės pusės šaligatviu ėjusią pėsčiąją D. V., pervažiuodamas jai 4 ir 5 kairės kojos pirštus ir tokiu būdu ją sužalodamas, o jai, įvykio metu nuo stūmimo pasisukus, maišeliu, kurį turėjo dešinėje rankoje, atsitrenkė į automobilio priekinį stiklą. Šių aplinkybių neginčija ir J. B., tik jis nurodo, kad jis užvažiuodamas ant šaligatvio, nematė pėsčiosios, nejuto, kad pervažiavo pėsčiajai kojos pirštus, manė, kad ji maišeliu per automobilio langą trenkė specialiai, per veidrodėlį matė, kad ji nuėjo nešlubuodama prekybos centro „M.“ įėjimo link, todėl trumpam stabtelėjęs, nuvažiavo, nes suprato, kad pėsčioji jam jokių pretenzijų neturi. Analogiškai įvykio aplinkybes aiškino ir kartu su J. B. jo automobiliu važiavusi dukra liudytoja V. A., ji tik nurodė, kad po įvykio D. V. nuėjo kita kryptimi nei nurodė J. B. - mačiusi, kad ji nuėjo link šviesoforo ir jiems pravažiuojant pro šviesoforą K. – K. gatvių sankryžoje, ji stovėjo prie šviesoforo, nes jai degė raudonas šviesoforo signalas. D. V. paaiškino, kad tuo metu, kai J. B. vairuojamas automobilis užvažiavo jai ant kairės kojos pėdos, ji, pajutusi skausmą garsiai suriko ir norėdama išlaikyti pusiausvyrą, besisukant maišeliu atsitrenkė į priekinį keleivio pusės langą. J. B., nesustojęs nuvažiavo, ji iš įvykio vietos nepasišalino, o užsirašiusi jo automobilio valstybinį numerį, apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, kurių įvykio vietoje laukė apie 40 minučių ir šie jos parodymai yra analogiški su jos paaiškinime nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Tai, kad D. V. po įvykio liko įvykio vietoje ir laukė atvažiuojančių policijos pareigūnų, patvirtino ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, apklausti teismo posėdyje liudytojai S. P. ir P. M. bei nukentėjusiosios dukra liudytoja M. V., kuri patvirtino, kad po eismo įvykio buvo atvykusi į įvykio vietą ir kartu su mama laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Liudytoja J. A., atlikusi eismo įvykio tyrimą patvirtino, kad po įvykio nustačius automobilio vairuotoją, dalyvavusį eismo įvykyje, pradžioje su juo kalbėjosi žodžiu. Jis neigė, kad buvo kontaktas su moterimi, o kai pajuto smūgį į automobilio stiklą, jis pro atidarytą automobilio langą kalbėjosi su moterimi, tačiau rašant paaiškinimą, jis jau to nesakė. Nors J. B. teigia, kad iš įvykio vietos nuvažiavo, nes nukentėjusioji po įvykio nereiškė pretenzijų ir iš karto nešlubuodama nuėjo iš įvykio vietos, tačiau nukentėjusiosios D. V., M. V., S. P., P. M. parodymai paneigia jo nurodytas aplinkybes ir patvirtina, kad nukentėjusioji po įvykio liko įvykio vietoje, užsirašė J. B. automobilio valstybinį numerį (ir tik dėl to buvo nustatyta, kad automobilį vairavo J. B.), apie įvykį pranešė policijos pareigūnams ir buvo įvykio vietoje, kol atvyko pareigūnai. Be to, J. B. parodymai, kad nukentėjusioji D. V. po įvykio nuėjo prekybos centro “M.“ įėjimo link, prieštarauja jo dukros V. A. parodymams, kad po įvykio ji matė D. V. prieš šviesoforo K.- K. gatvių sankryžoje, t.y. abu nurodė skirtingas, priešingas kryptis, kur nuėjo po įvykio nukentėjusioji, tai rodo, kad šios jų nurodytos aplinkybė neatitinka tikrovės. Tuo jie siekia paneigti nukentėjusiosios parodymus, kad po įvykio ji liko įvykio vietoje, o jis pasišalino iš įvykio, nes buvo įsitikinęs, kad įvykio metu nesukėlė nukentėjusiajai jokių padarinių, siekiant, kad išvengti atsakomybės už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Neabejotina, kad J. B., kaip vairuotojas, būdamas atidus ir rūpestingas, kaip to reikalauja KET, išgirdęs šalia savo automobilio nukentėjusiosios riksmą dėl patirto skausmo, pervažiavus automobiliu jos kojos pirštus bei matydamas, kad ji, besisukdama, maišeliu atsitrenkė į automobilio priekinį langą, turėjo suvokti, kad jis padarė KET pažeidimą, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji. KET 219 straipsnis įpareigoja vairuotoją po įvykio, nedelsiant sustoti, saugoti eismo įvykio pėdsakus, jeigu įvykio metu sužalotas žmogus, apie tai pranešti policijai ir laukti, kol ji atvyks, suteikti pagalbą nukentėjusiajam, tačiau J. B. nevykdė šių pareigų, net nesustojęs pasišalino iš įvykio vietos, todėl tokie jo veiksmai pripažįstami tyčiniais, siekiant išvengti atsakomybės už KET pažeidimus, o apylinkės teismo išvada, kad J. B. nepajuto, kad užvažiavo nukentėjusiajai ant kojos, sąžiningai manė, jog pati nukentėjusioji pasišalino iš įvykio vietos nešlubuodama, yra neteisinga, prieštarauja bylos įrodymams. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad J. B. automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl jam nebuvo jokio tikslo ar motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau tai neturi jokios reikšmės vertinant J. B. veiksmus dėl jo pasišalinimo iš įvykio vietos. J. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą abejoja nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pagrįstumu, tačiau šiuos jo teiginius paneigia byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1587/15(05) (b.l. 17), kurioje kvalifikuotas nukentėjusiajai nežymus sveikatos sutrikdymas, kilęs nagrinėjamomis bylos aplinkybėmis bei nuoseklūs nukentėjusios parodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo. Remiantis išdėstytu, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas dalyje dėl bylos pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukimo naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas nutarimas – J. B. pripažįstamas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir jam skirtina administracinė nuobauda.

6.4 ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

6.5 Įvertinus J. B. padaryto pažeidimo pavojingą, sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos dydį, tai, kad jis turi ilgametį vairuotojo stažą, yra garbaus amžiaus (teisės pažeidimo metu buvo beveik sulaukęs 65 metų amžiaus), nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis turi tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą už kitokio pobūdžio KET pažeidimą, yra senatvės pensininkas ir gauna nedideles pajamas (S. duomenimis, gaunama se­nat­vės pensija yra 288,55 Eur), nukentėjusiajai atlygino padarytą turtinę žalą, pasišalinimas iš eismo įvykio nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo, todėl atsižvelgus į byloje nustatytą situaciją, kilusius padarinius, aptartus pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis, skirtina mažesnė nuobauda nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje.

Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiosios D. V. prašymą išieškoti 200 Eur proceso išlaidų, turėtų apmokėjus už teisines paslaugas advokatui, motyvuojant tuo, kad LR ATPK nenumato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam. Nors ATPK nenumato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam, tačiau kaip teisingai nurodyta nukentėjusiosios apeliaciniame skunde, ATPK 249 str. numato, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų atvejais, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovaujasi LR Baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numato, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą turi teisę išieškoti iš kaltininko nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji skundu prašo priteisti 200 eurų turėtų išlaidų, atstovo paslaugoms apmokėti, kurios buvo teikiamos viso proceso metu. Jos turėtas išlaidas patvirtina pateikti pinigų priėmimo kvitai (36,36a psl.). Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vyko keturi teismo posėdžiai, J. B. ginčijant pažeidimus, buvo kviečiami papildomi liudytojai, todėl nurodyta suma atitinka atstovės advokatės laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas, protingumo kriterijus, todėl išieškotina iš pažeidimus padariusio asmens - J. B..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-22 nutarimą dalyje dėl administracinės teisės pažeidimo bylos nutraukimo J. B. pagal ATPK 130 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutarimą: J. B. nubausti pagal ATPK 130 str. 1 d., ir pritaikius ATPK 30¹ str., skirti jam 300 (trijų šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Panaikinti 2016-04-22 Panevėžio apylinkės teismo nutarimu skirtą J. B. galutinę nuobaudą ir vadovaujantis ATPK 33 str., šiuo nutarimu pagal ATPK 130 str. 1 d. skirtą nuobauda apimant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-22 nutarimu skirtas nuobaudas pagal ATPK 127 str. 1 d., ATPK 127 str. 2 d., galutinai paskirti J. B. 300 (trijų šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Išieškoti iš J. B. nukentėjusiajai D. V. 200 Eur (du šimtus) eurų turėtų išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti.

Nutarimas neskundžiamas.