Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su ieškovo A. B. prašymu nušalinti Kauno apylinkės teismą ir Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2-11625-490/2022 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui yra perduotas spręsti ieškovo A. B. prašymas nušalinti teisėją J. D., Kauno apylinkės teismą ir Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2-11625-490/2022 nagrinėjimo, nutraukti provokacijas ir šantažą, persekiojimą už jo pateiktus ieškinius. Ieškovas nurodė, kad jo iškeltos bylos baigtis gali turėti įtakos minėtos teisėjos, Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismų teisėms ir pareigoms. Nurodyti subjektai dalyvavo priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1643-490/2012, kuriuo teisėjai J. D. ir G. K. nepagrįstai netenkino ieškovo tėvo pareiškimo dėl jo vardo, pavardės ir tautybės sugrąžinimo. Ieškovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai nuo 2020 metų organizuotai klastoja dokumentus tam, kad nebūtų panaikinta Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvada atsisakyti Gyventojų registre pakeisti netinkamai nurodytą ieškovo tautybę ir panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos suklastotus jo tėvo ir senelio gimimo liudijimus, kurių pagrindu buvo suklastota ieškovo tautybė ir pilietybė, taip pat atlyginti padarytą žalą. Prašoma nušalinti teisėja ir teismai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes šios bylos rezultatas turės įtakos vertinant byloje Nr. 2-1643-490/2012 priimto sprendimo teisėtumą ir sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, kuri regreso tvarka bus išieškoma iš bylą nagrinėjusių teisėjų.

2. Ieškovo vertinimu, teismų ir teisėjos suinteresuotumą dėl ginčo baigties rodo ir šioje byloje priimti procesiniai sprendimai, kuriais kelis kartus buvo atsisakyta priimti ieškovo pateiktą ieškinį ar atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių, buvo nustatyti terminai ieškinio trūkumams šalinti, netinkamai, išplečiant ginčo ribas išnagrinėtas jo atskirasis skundas, ieškovui paskirta bauda. Ieškovas nurodo, kad minėti veiksmai rodo atsakovės Lietuvos Respublikos per teisėją J. D. vykdomą ieškovo nusikalstamą persekiojimą dėl jo pateikto ieškinio, kuriuo jis prašo pripažinti Lietuvos Respubliką „kriminaline recidyvistine organizacija“.

Prašymą dėl teismų nušalinimo atsisakytina priimti.

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Todėl dalyvaujantis byloje asmuo, kuriam kyla abejonių dėl bylą nagrinėjančio teisėjo ar viso teismo, kuriam ši byla yra teisminga, galimybės tinkamai ir objektyviai išnagrinėti bylą, gali įstatyme nustatyta tvarka pareikšti nušalinimą. Formuluodamas prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją ar teismą, dalyvaujantis byloje turi nurodyti tokį savo prašymą pagrindžiančias aplinkybes, t. y. konkrečiu atveju egzistuojančius teisėjo ar teismo nušalinimo pagrindus. Tam, kad nuo bylos nagrinėjimo būtų nušalinti visi teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo. Siekiant nušalinti nuo bylos nagrinėjimo visą teismą, turi būti išdėstyti argumentai ir pateikti duomenys, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme. Kitaip tariant, turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

5. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad procesine teise reikšti nušalinimą konkrečiam teisėjui ar visam teismui, kuriam yra teisminga byla, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis, turi būti naudojamasi sąžiningai, nesiekiant sąmoningai vilkinti bylos nagrinėjimo ar piktnaudžiauti procesu. Teisė pareikšti nušalinimą negali būti naudojama kaip priemonė išreikšti savo neigiamą požiūrį į valstybę ar jos institucijas, sąmoningai sumenkinti valstybės ar jos institucijų autoritetą, įžeisti ar pažeminti bylą nagrinėjantį teismą ar jo teisėjus. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, žmogui yra garantuojama teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, o piliečiams taip pat yra laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą ir apskųsti jų sprendimus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnio 2 dalis). Todėl neigiamas asmens požiūris į valstybę ar jos institucijas ir pareigūnus, įskaitant ir teismus, konstruktyvi kritika ar subjektyvus, argumentais nepagrįstas nepasitenkinimas, reiškiamas šių subjektų atžvilgiu, per se (savaime) yra leidžiamas ir negali sukurti neigiamų padarinių savo įsitikinimus ar kritiką reiškiantiems asmenims, negali apriboti, suvaržyti ar paneigti jų teisių. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokia dalyvaujančio byloje asmens reiškiama kritika negali viršyti įprastos, pilietinės ir pagrįstos kritikos ribų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimas byloje Di Salvo prie Italiją, pareiškimo Nr. 16098/05). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad peticijos teise yra piktnaudžiaujama, be kita ko, tada, kai susirašinėdamas su teismu pareiškėjas vartoja itin nemalonią, įžeidžiamą, grasinamą ar provokuojamą kalbą, – nesvarbu, ar tai būtų nukreipta prieš vyriausybę atsakovę, jos atstovą, valstybės atsakovės valdžios institucijas, patį teismą, jo teisėjus, kanceliariją ar jos darbuotojus (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gegužės 18 d. sprendimas byloje ?eh?k prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 67208/01).

6. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė prašymą nušalinti nuo civilinės bylos Nr. 2-11625-490/2022 nagrinėjimo Kauno apylinkės teismą ir Kauno apygardos teismą. Grįsdamas savo prašymą, ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai „organizuotai instancine tvarka“ bylose klastoja faktus ir aplinkybes, kad teisėjai sąmoningai ir tyčia vilkina jo reikalavimų nagrinėjimą, vykdo jo atžvilgiu šantažą ir provokacijas, kad valstybė per bylą nagrinėjančią teisėją vykdo ieškovo nusikalstamą persekiojimą už jo pateiktą ieškinį, kuriame jis prašo pripažinti Lietuvos Respubliką „kriminaline recidyvistine organizacija“, kad teikdamas byloje atskirąjį skundą jis siekė įrodyti, jog Lietuvos Respublika „yra tik pseudoteisinė, pseudodemokratinė pseudovalstybė su tokiais teismais ir teisėjais“. Tokios ieškovo prašyme dėl teismų nušalinimo išdėstytos aplinkybės, jo vartojamos nepagarbios, nekorektiškos formuluotės ir posakiai akivaizdžiai viršija įprastos valstybei ar jos institucijoms reiškiamos kritikos ribas ir suponuoja išvadą, kad ieškovas pareiškė šį prašymą ne siekdamas realiai pasinaudoti nušalinimo teise, bet siekdamas išreikšti savo neigiamą požiūrį į valstybę, jos institucijas, teismus ir teisėjus, juos įžeisti ir sumenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pareiškė prašymą nušalinti Kauno apylinkės teismą ir Kauno apygardos teismą siekdamas aiškiai su nušalinimo institutu nesuderinamų tikslų, ieškovo prašymą atsisakytina priimti.

7. Ieškovui išaiškintina, kad tuo atveju, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam gali būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 69 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo A. B. prašymą nušalinti Kauno apylinkės teismą ir Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2-11625-490/2022 nagrinėjimo.