- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-10-27
- Bylos Nr.
- II-1081-662/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 27 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
2008 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato IV-ojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P171170 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Protokole nurodoma, kad 2008 m. kovo 6 d., apie 10.20 val., buvo nustatyta, jog A. S., pastačiusi suoliuką ir paguldžiusi paletę skersai kelio, užtvėrė pravažiavimą, be to, iškasė dvi duobes (apytikriai 30x30x50 cm).
Žemesnės instancijos teismas
Institucija, atsižvelgusi į ATPK 31 straipsnio 2 punktą, 2008 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. N051756 (toliau – ir Nutarimas) A. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą.
Šalies argumentai
A. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama Nutarimą panaikinti.
Skunde teigė, kad jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Nurodė, jog tą aplinkybę, kad ji Protokole nurodytų duobių nekasė, gali paliudyti jos sutuoktinis I. S. ir kiti šeimos nariai. Minėtas duobes išvažinėjo automobiliai. Be to, suoliukas buvo pastatytas šeimininko J. O. (J. O.) namo teritorijoje, ką gali paliudyti jis pats bei jo sutuoktinė G. O. Pabrėžė, kad toje vietoje kelio nėra. Akcentavo, kad Protokolas buvo surašytas jai nežinant.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 27 d. nutartimi A. S. skundą atmetė ir Nutarimą paliko nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji M. R. paaiškino, jog toje vietoje yra kelias ir visi gyventojai juo vaikšto bei važinėja. Be to, jis yra gerai žinomas tiek policijai, tiek ir greitajai medicininei pagalbai. Liudytoju apklaustas G. L. teismo posėdžio metu parodė, kad toje vietoje yra pravažiavimas be specialios dangos, kuris, dirbtinai iškasus 30 cm duobes, buvo sugadintas. Analogiškus parodymus davė ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. Ž., kuris papildomai nurodė, jog toje vietoje yra valstybinė žemė. Liudytoju apklaustas I. S. parodė, kad toje vietoje kelio nėra: buvo iškastas kanalas, kad nesikauptų vanduo, kuris atsirado dėl pravažiuojančių automobilių. Liudytoja G. O. parodė, jog toje vietoje yra nesuformuotas kelias, kuriuo važinėja kitų namų gyventojai. J. O., apklaustas liudytoju, paaiškino, kad kelias nebuvo užtvertas, o tik buvo iškasti grioveliai vandeniui surinkti, idant nepatvintų namas. Be to, jis nurodė, kad toje vietoje kelio neturėtų būti, nes jos plotis – tik 2 m, o turėtų būti 4 m. Liudytojos J. K. ir G. K. teigė, kad toje vietoje yra kelias, kuriuo jos visą laiką vaikšto ir važinėja.
Rėmėsi ATPK 20 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Nurodė, kad, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento duomenimis, Verbų g. dalyje, kurioje yra gyvenamieji namai Nr. (duomenys neskelbtini), yra pravažiavimas, kuris turi vietinės reikšmės vidaus kelio statusą. Atkreipė dėmesį į tai, kad tą aplinkybę, jog tarp Verbų g. namų Nr. (duomenys neskelbtini) yra pravažiavimas, taip pat patvirtina ir namų valdos techninėse apskaitos bylose esantys pastatų išdėstymo žemės sklypuose planai. Nukreipė į Kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalį. Vertino, jog A. S. veika pagal ATPK 145 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai, jos kaltė padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą buvo įrodyta byloje surinkta medžiaga. Liudytojais apklaustų asmenų I. S. (A. S. sutuoktinis), G. O. ir J. O. duotus parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, kaip siekį padėti A. S. išvengti administracinės atsakomybės. Laikėsi pozicijos, kad administracinė nuobauda A. S. buvo paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.
III.
A. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir ją išteisinti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltinimas jai buvo suformuluotas remiantis melagingais M. R., J. K. ir G. K. parodymais. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė dalies liudytojų. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Infrastruktūros projektų skyrius išdavė pažymą, jog toje atkarpoje kelias nėra suformuotas.
Kiti A. S. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški jos skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, bylą išnagrinėjo objektyviai.
Nukentėjusioji M. R. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti.
Atsiliepime akcentuoja, jog toje vietoje pravažiavimas buvo visą laiką, jis yra pažymėtas miesto plane, juo naudojasi visi aplinkiniai gyventojai ir atvažiuojantys. Teigia, kad duobės buvo iškastos ne vandeniui nutekėti, ir pateikia tai, jos manymu, patvirtinančias fotonuotraukas. Atkreipia dėmesį į tai, jog A. S. ir jos sukviesti liudytojai neneigia, kad duobės buvo iškastos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
A. S. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 145 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas, važiavimas asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių kelių eismui sudarymas, tarp jų kelio dangos užteršimas, užtraukia baudą nuo 500 iki 1 000 Lt.
Apeliantė neigia padariusi jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir prašo jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Taip pat pažymi, kad tarp Verbų g. esančių namų Nr. (duomenys neskelbtini) kelio nėra.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tarp Verbų g. namų Nr. (duomenys neskelbtini) yra pravažiavimas, ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar minėtas pravažiavimas yra laikytinas keliu, neatsižvelgė į tai, jog byloje šiuo klausimu buvo surinkti prieštaringi duomenys. Dalis duomenų patvirtina, jog toje vietoje jokio kelio nėra (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Infrastruktūros projektų skyriaus 2008 m. gegužės 9 d. raštas Nr. A51-10921 su priedu, b. l. 18–19; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus 2009 m. vasario 26 d. raštas Nr. A63-222(37660)(3.2.1-PD4), b. l. 175a), kita dalis – priešingai, t. y. jog minėtoje vietoje kelias yra (žemėlapiai, b. l. 6, 7, 20, 88, 123, 173-174).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant teisės normų aktus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, taip kad būtų suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. N12-150/2004, Nr. N3-1257/2007, Nr. N444-220/2008, Nr. N575-339/2009 ir kt.). Nagrinėjamuoju atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog daryti vienareikšmiškos išvados, ar tarp Verbų g. namų Nr. (duomenys neskelbtini) esantis pravažiavimas laikytinas keliu ar ne, negalima. Todėl spręstina, kad A. S. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta nepagrįstai. Be to, administracinių teismų praktikoje ne kartą buvo nurodyta, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tarp asmenų, gyvenančių Verbų gatvės (duomenys neskelbtini) namuose, yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas, kuris turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. S. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. S. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.