- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-20
- Bylos Nr.
- 2-3889-297/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03244-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- B. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja D. U., sekretoriaujant S. B., dalyvaujant pareiškėjui B. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas B. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad jis po sutuoktinės J. D. V., mirusios 2008 m. balandžio 23 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo ir J.D. V. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini)., vaikų jie nesusilaukė. (duomenys neskelbtini) D. V. mirė. Jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Kartu su sutuoktine pareiškėjas buvo dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), naudotojai. Šie pastatai įgyti santuokoje, todėl laikytini pareiškėjo ir sutuoktinės bendrąja jungtine nuosavybe. Taip pat palikimą sudaro ir 1,43 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį 2011 m. gruodžio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 2S-340 J. D. V. po jos mirties atkurta nuosavybės teisė į žemę. Mirus sutuoktinei, pareiškėjas nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Dar iki sutuoktinės mirties pareiškėjas kartu su sutuoktine gyveno jiems priklausančioje namo dalyje, o po jos mirties ir toliau liko gyventi tame name, nepertraukiamai naudojosi kaip savais likusiais daiktais, įgytais santuokos metu, mokėjo ir tebemoka mokesčius už elektrą. Pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad šiuo būdu jis priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties, todėl tam, kad galėtų realizuoti teisę paveldėti, būtina teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą.
Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjas prašė tenkinti pareiškimą jame nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai paaiškino, kad po sutuoktinės J. D. V. mirties jis liko gyventi name (duomenys neskelbtini), rūpinosi likusiu turtu kaip savu, prižiūrėjo ūkį, dirbo žemę. Yra baigęs tik dvi klases, todėl nesuprato kaip spręsti paveldėjimo klausimus. Jo faktinio valdymo niekas neginčijo, nes kitų įpėdinių nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Teismui pateiktame VMI atsiliepime nurodoma, kad suinteresuotas asmuo prašo nagrinėti bylą iš esmės atstovui nedalyvaujant, o pareiškėjo reikalavimams neprieštaraus, jei pareiškėjas pateiks teismui pakankamus ir leistinus įrodymus dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu (b. l. 33).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d. nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 str. 2 d., 3 d. reikalavimus įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004).
Pareiškėjo paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J.D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri iki mirties gyveno 2-3889-297/2014 (b. l. 4, 8). Alytaus rajono I notaro biuro notarės B. Z. 2014 m. rugpjūčio 6 d. liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po J. D. V. mirties neužvesta (b. l. 9). Pareiškėjas B. V. yra mirusios J. D. V. sutuoktinis, jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. savivaldybės CMS (b. l. 5). Pareiškėjas B. V. kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 str.). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Iš 2014 m. liepos 31 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašų (b. l. 10-14) matyti, kad pareiškėjas B. V. yra gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudotojas, o J. D. V. yra 1,43 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja, pastarojo įrašo pagrindas - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 2S-340, kuriuo J. D. V. po jos mirties atkurta nuosavybės teisė į 1,28 ha žemės ir 0,15 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,43 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (b. l. 25). Taigi, paveldimą turtą sudaro ½ viso aukščiau išvardinto turto. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pareiškėjo teisme duotų paaiškinimų seka, kad po J. D. V. mirties pareiškėjas iš karto perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo juo naudotis, tvarkė jį kaip savo nuosavybę, tame tarpe prižiūrėjo gyvenamojo namo dalį, kurioje liko gyventi po sutuoktinės mirties, visapusiškai rūpinosi likusiu ūkiu, mokėjo mokesčius, dirbo žemę. Nurodytas aplinkybes patvirtina teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. S. ir N. S. parodymai apie tai, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties liko gyventi savo namo dalyje Raitininkų kaime, mokėjo mokesčius, dirbo žemę ir elgėsi kaip viso likusio turto savininkas. Tai, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties gyveno ir dabar tebegyvena (duomenys neskelbtini), patvirtina (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 6 d. pažyma apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 7), taip pat AB LESTO 2014 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. 50220-4486 apie tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. už elektros energiją, suvartotą objekte (duomenys neskelbtini), sumokėta 1064,72 Lt, kas patvirtina pareiškėjo paaiškinimus, kad po sutuoktinės mirties jis naudojosi likusiu turtu, mokėjo mokesčius.
Teismas sprendžia, kad į bylą pateikti leistini ir patikimi įrodymai patvirtina, jog mirus J.D. V., jos sutuoktinis pareiškėjas B. V. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, tai rodo jo aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad perimtą turtą pareiškėjas valdo kaip savo ir laiko save šio turto savininku (CK 5.50 str. 2 d.). Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą. Minimas faktas turi juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.