Kauno apygardos teismo nutartis

2010-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-474-138-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-02
Bylos Nr.
1A-474-138-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Stankus (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
L. N.
Nukentėjusysis
R. V., K. E.
Advokatai
Eugenijus Senovaitis
Kategorijos

Nr.1A -474-138/2010 Proceso numeris:20-1-01205-08 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) Pranešėjas Arvydas Stankus

Teisėja Aurelija Naujokienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nuteistajam L. N. , nukentėjusiems R. V. , K. E. , civilinio atsakovo atstovui Valentinui Anzelmui Kebliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-20 nuosprendžio, kuriuo L. N. nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt) bauda.

Įpareigotas L. N. paskirtą baudą per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 6801), nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Priteista iš L. N. :

R. V. naudai – 8000 Lt (aštuoni tūkstančiais litų) neturtinei žalai atlyginti ir 1200 Lt (tūkstantis du šimtai litų) proceso išlaidų;

K. G. naudai – 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti ir 600 Lt (šeši šimtai litų) proceso išlaidų; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. N. nuteistas už tai, kad jis 2008m. lapkričio 30d. apie 18 val. 40 min. Vaidoto g., Kaune, vairuodamas automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , važiuodamas nuo Upės g. link Malūno g., ties nereguliuojama sankryža su gatve Mažoji, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 106 ir 113 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, prieš sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nesuko taip, kad prieš įvažiuojant į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuojant iš jos neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje, ko pasekoje susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir jį lenkusiu motociklu BMW F650, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. V. , tuo nesunkiai sutrikdydamas motociklo vairuotojo R. V. ir keleivės K. G. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu L. N. prašo panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2010-04-20 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas priėmė neteisingą nuosprendį, kadangi Kelių eismo taisyklių privalo laikytis visi vairuotojai, taigi ir motociklo vairuotojas, kuris jų nesilaikė. Lenkiančios transporto priemonės vairuotojas įpareigojamas būti atsargiu. Nors automobilio vairuotojas lenkdamas posūkio signalą įjungė ne mažiau kaip likus 30 metrų iki sankryžos, tačiau motociklo vairuotojas buvo neatidus, jis važiavo viršydamas leistiną greitį, manydamas, kad suspės manevruodamas aplenkti sukantį kairėn automobilį. Motociklo vairuotojas neįvertino tos aplinkybės, kad jis suka sankryžoje. Apelianto nuomone, motociklo vairuotojas pažeidė KET 141, 142, 145.1 punktų reikalavimus. Nei ikiteisminio tyrimo tyrėjas, nei teismas nesugebėjo nustatyti lenkimo mechanizmo, kada kuri transporto priemonė įjungė posūkio signalą, kada pradėjo manevrą. Nuteistasis šioje kelio situacijoje elgėsi pagal KET 142 p., ne mažiau kaip 30 metrų atstumu įjungė kairio posūkio signalą ir rikiavosi į kitą eismo juostą. Tuo atveju motociklo vairuotojas turėjo elgtis pagal KET 142 p., kur parašyta, kad jei priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą, ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę, važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Teismas turėjo motociklo vairuotojo R. V. ir motociklo keleivės K. G. parodymus vertinti kritiškai, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi. Nešališkų liudytojų šioje byloje nėra. Dėl to nuosprendis yra paremtas suinteresuotų asmenų parodymais, o ne objektyviu tyrimu. Automobilio keleivės R. N. parodymai paneigia motociklo vairuotojo R. V. ir motociklo keleivės K. G. parodymus, todėl teismas neturėjo pagrindo besąlygiškai jais tikėti. Byloje yra pateiktos dvi to paties ekspertizių centro specialisto išvados Nr. 11-574(09) ir Nr. 11-2228(09), kurios prieštarauja viena kitai. Pirmajame specialisto akte Nr. 11-574(09) išvados Nr.3 antrojoje pastraipoje įrašyta, kad „prieš pradėdamas lenkti motociklo BMW, valst. Nr. 734 SJ, vairuotojas R. V. privalėjo įsitikinti, kad priekyje važiuojančio automobilio Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas neparodė kairiojo posūkio signalo, jei taip, R. V. privalėjo automobilį Renault Megane Scenic, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) , apvažiuoti iš dešinės pusės". Šita išvada atitinka KET 142 punktą. Nuteistasis ir jo advokatas buvo pareiškę prašymą bylą nutraukti. Nei tyrėjas, nei prokurorė nutarimo dėl šio prašymo nepriėmė, o paskyrė tam pačiam specialistui kitą ekspertizę. Kitame akte Nr. 11-2228(09) tas pats ekspertas priėjo prie išvadų, kad dėl autoįvykio yra kaltas L. N. . Teismas šių išvadų prieštaringumo neaptarė ir prieštaravimų nepašalino, o pašalinti privalėjo. Dabar neaišku, kodėl specialistas priėjo prie nevienodų išvadų, nors bylos medžiaga buvo ta pati. Teismas specialisto į teismo posėdį nepakvietė, o privalėjo pakviesti. Specialisto klaida yra ta, kad jis rėmėsi suinteresuoto asmens motociklininko R. V. parodymais ir pagal juos atliko visas skaičiuotes, todėl neteisingai nustatė motociklo greitį ir atstumus. Specialistas turėjo pareikalauti, kad tyrėjas pateiktų objektyvią tyrimo medžiagą su nepriklausomų liudytojų parodymais. Be to, specialistas neaptarė tos aplinkybės, kad motociklininkas lenkė sankryžoje ir tuo pažeidė KET 145.1 punktą. Be to, nuteistasis nepagrįstai apkaltintas pažeidęs KET 53 straipsnį.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, nuteistasis ir nuteistojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai L. N. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą ) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir padarinių. Kadangi priežastinis ryšys yra BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus. Šios teisės normos dispozicija blanketinė. Jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės.

Kelių eismo taisyklių 53 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio, teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, įvykio vietos ap­žiū­ros re­zul­tatus, teismo medicinos specialisto išvadą, eismo įvykio specialistų išvadas ir kitus įrodymus nusprendė, kad L. N. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus ir dėl to, be kitų pasekmių, buvo nesunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Teismas nustatė, kad L. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 106 ir 113 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, prieš sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nesuko taip, kad prieš įvažiuojant į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuojant iš jos neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje, ko pasekoje susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir jį lenkusiu motociklu, dėl ko jo kaltė yra įrodyta, tai yra L. N. pa­darytus Kelių eismo taisyklių pažei­di­mus teismas pripažino tais, kurie buvo pagrindinė ir tiesioginė au­toįvykio priežastis.

Apelianto argumentas, jog teismas nuosprendį grindė vien nukentėjusių parodymais, atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad apylinkės teismas nesivadovavo vien nukentėjusiųjų parodymais, o rėmėsi specialistų išvadomis Nr. 11-574(09) ir Nr. 11-2228(09). Kadangi iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-04-27 specialisto išvados Nr. 11-574(09) liko neaišku, kurio iš eismo dalyvių veiksmai susidariusioje kelios situacijoje turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (išvados 3 punktas), tikslu išsiaiškinti visas aplinkybes byloje buvo paskirta autotechninė ekspertizė, pavedant ją atlikti LTEC Eismo įvykių tyrimo skyriui. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-11-20 ekspertizės akto Nr. 11-2228(09) išvadoje 5 punkte yra aiškiai pasakyta, kad automobilio Renault Megane Scenic valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo L. N. veiksmai, - tai, kad jis keisdamas judėjimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir užtvėrė kelią lenkusiam motociklui BMW F 650 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. V. , atstumu, kuriame motociklo vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti atsitrenkimo, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t. 1, b. l. 89-92). Tokiu būdu abejonės nekyla, kad šio eismo įvykio kilimo priežastis yra būtent automobilio Renault Megane Scenic valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo L. N. veiksmai.

Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas šių ekspertizės aktų išvadų neaptarė, kadangi teismui tai padaryti nebuvo pagrindo, kadangi iš paskutinės išvados yra aišku, kas buvo eismo įvykio kaltininkas. Be to, ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju, nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad esant priešingoms ekspertų ar specialistų išvadoms teismas privalo skirti trečią ekspertizę. Įrodymų teorijoje ir kriminalistikoje jau seniai suformuluotos ekspertizės akto ir specialisto išvados vertinimo taisyklės, kurios, atsižvelgiant į šių įrodymų šaltinių specifiką, turi tam tikrų ypatumų, lyginant su kitų įrodymų vertinimo taisyklėmis. Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; požymių, kuriais remdamasis ekspertas ar specialistas duoda išvadą, nustatymo teisingumas. Tikrindamas ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, teismas turi teisę skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau ją reikėtų skirti tik tuo atveju, kai byloje esantys ekspertizės aktai ar specialisto išvados kelia abejonių dėl jų nepagrįstumo. Dėl to, kad pirmąja ekspertizės akto išvada nebuvo aiškus eismo įvykio mechanizmas, atlikus autotechninį tyrimą ir gavus ekspertizės išvadą, teismui abejonių dėl ekspertizės akto Nr. 11-2228(09) išvados nekilo, todėl teismas teisingai pasielgė, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl L. N. padarytos nusikalstamos veikos pagal LR BK 281 str. 1 d.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Kolegija nustatė, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis grįstas ne vien nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, tačiau, be paminėtų įrodymų, ir specialistų išvadomis, kuriomis teismui netikėti pagrindo nėra. Nuosprendyje buvo vertinamos visos bylos aplinkybės. Bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimą nuosprendyje pirmos instancijos teismas patikrino, nepažeisdamas BPK reikalavimų. BPK reikalauja, kad teismas įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Laikyti, kad vertinant įrodymus teismas šias BPK nuostatas pažeidė, nėra pagrindo. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje visiškai neaptarti nuteistojo atsakomybę šalinantys įrodymai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir nenustatė nuteistojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, kaip ir nenustatė baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl ko priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmos instancijos teismas baudžiamojo įstatymo keliamų reikalavimų nepažeidė. Pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ištirtų įrodymų visuma, kurie patvirtina, kad nuteistasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Apylinkės teismas nuteistojo veiką kvalifikavo pagal LR BK 281 str. 1 d. teisingai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo L. N. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas StankusTeisėjai Regina CemnolonskienėKęstutis Dargužis