- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-14
- Bylos Nr.
- 1A-74-332-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Birutė Simonaitienė, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- Ž. N.
- Kategorijos
Pranešėjas Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-332/2008
Teisėjas Žanas Kubeckas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.;
1.2.23.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. kovo 14 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-11-14 nuosprendžio, kuriuo Ž. N. nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. N. nuteistas už tai, kad 2006-11-17 apie 14 val. prie Šiaulių tardymo izoliatoriaus, esančio Trakų g. 10, Šiauliuose, iš nenustatyto asmens įgijo narkotinės medžiagos – 3,48 g kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslą ją platinti; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo įgijimo momento neteisėtai laikė ir gabeno iki Šiaulių tardymo izoliatoriaus, esančio Trakų g. 10, Šiauliuose, minėtą narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją platinti; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2006-11-17 apie 15.10 val. Šiaulių tardymo izoliatoriaus siuntinių perdavimo, banderolių priėmimo ir išdavimo biure perdavė narkotinę medžiagą – 3,48 g kanapių (ir jų dalių) iš anksto įdėjęs jas į bandeles kartu su maisto siuntiniu, adresuotu kaltinamajam M. B..
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. N. nurodė, kad savo kaltę jis pripažįsta iš dalies, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, nes ji aiškiai prieštarauja teisingumo principui.. Teismas, skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę ir neindividualizuodamas konkretaus atvejo, pasielgė formaliai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad teistumas jam yra išnykęs, jis dirba, išlaiko nepilnametį vaiką, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, gyvenamojoje ir darbo vietose charakterizuojamas teigiamai, po paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo jokių nusikalstamų veikų nebuvo padaręs. Prašo Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-11-14 nuosprendį pakeisti – paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Teismo posėdyje nuteistasis Ž. N. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skirdamas nuteistajam Ž. N. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas sunkus nusikaltimas, apelianto asmenybę – teistumas išnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų, atsižvelgta į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes – gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai, dirba, išlaiko mažametį vaiką, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi.
Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų LR BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais, numatytais LR BK 54 str. 3 d. ir LR BK 62 str., teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės sankcijos ribų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į LR BK 54 str. 3 d. bei LR BK 62 str. nuostatas ir pagrįstai nustatė, kad jas taikyti nėra pagrindo. Apylinkės teismo nuosprendyje išdėstyti išsamūs bausmės Ž. N. paskyrimo motyvai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas laiko teisingais. Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti Ž. N. paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, yra teisinga. Apeliantui paskirta minimali LR BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurią sumažinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ž. N. apeliacinį skundą atmesti.