- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-28
- Bylos Nr.
- 2-909-122/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12609-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- N. Ž.
- Atsakovas
- M. T.
- Trečiasis asmuo
- D. R., D. G.
- Advokatai
- Rimantas Tumėnas, Asta Mačernytė
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovei N. Ž., ieškovės atstovui advokatui Rimantui Tumėnui, atsakovo M. T. atstovei advokatei Astai Mačernytei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui M. T., tretiesiems asmenims D. R., D. G. dėl įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 10600,00 Lt įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su atsakovu 2009-12-08 sudarė rašytinę sutartį, kurios pagrindu ieškovė perdavė atsakovui 10600,00 Lt sumą automobilio pirkimui, o atsakovas įsipareigojo sutvarkyti sutartyje įvardinto automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus, automobilį įregistruoti ieškovės vardu arba grąžinti ieškovės perduotus pinigus ir automobilį pasilikti savo naudojimui. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė, 10600,00 Lt ieškovės perduotos sumos negrąžino, todėl ieškovė kreipėsi teisminės gynybos. Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus palaikė. Teigė, kad atsakovas buvo jos sūnaus trečiojo asmens D. G. kaimynas ir draugas, kurio buvo paprašyta padėti surasti automobilį pirkimui ir sutvarkyti dokumentus. Ieškovė norėjo pirkti transporto priemonę sūnui, kadangi jam, išvažiavus į užsienį, reikėjo tolimą kelią į darbą eiti pėsčiomis. Pažymėjo, jog atsakovas iš ieškovės paėmė 4200,00 Lt, nors surastas automobilis kainavo 3800,00 Lt. Automobilį reikėjo remontuoti, tad ieškovė atsakovui davė 2600,00 Lt tvarkymui, 2800,00 Lt dujų įrangos įmontavimui, 2500,00 Lt remontui, taip pat buvo duotos piniginės lėšos padangoms bei navigacijai, iš viso susidarė apie 12700,00 Lt suma, kurią ieškovė perdavė atsakovui. Pažymėjo, jog pinigines lėšas duodavo atsakovui grynaisiais pinigais be jokių raštelių, kadangi pasitikėjo atsakovu. Nurodė, kad, pradėjus tvarkyti mašinos dokumentus, paaiškėjo, kad automobilio savininkas yra užsienyje, tad reikėjo laukti jo parvykstančio. Ieškovė per tą laikotarpį išsiaiškino, jog automobilis yra areštuotas. Atsakovas jai žadėjo, jog ilgainiui viskas bus sutvarkyta, ir siūlė automobilį gabenti į Škotiją sūnui, kad nebūtų gaištamas laikas, pažadėdamas, kad jei dokumentų nepavyks sutvarkyti, atsakovas grąžins pinigus ieškovei, o automobilį pasiims savo reikmėms. Pažymėjo, jog atsakovas pats pasiūlė pas notarą sudaryti sutartį dėl automobilio pirkimo, paskaičiavo, jog gegužės mėnesį galėtų grąžinti pinigus. Ieškovė, sužinojusi, jog automobilis yra areštuotas penkis ar šešis kartus, suvokė, kad dokumentai niekuomet nebus tinkamai sutvarkyti, todėl pradėjo raginti atsakovą grąžinti pinigus. Tačiau atsakovas pradėjo išsisukinėti. Paminėjo, kad sūnus automobiliu nesinaudoja, kadangi jis yra registruotas Lietuvos Respublikoje, nėra galimybės sutvarkyti jo draudimą ir t.t. Ieškovė ir jos atstovas prašė patikslinto ieškinio reikalavimus kaip pagrįstus visiškai tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog ieškovės nurodyta tarp šalių sudaryta sutartis nėra paskolos sutartis. Teigė, kad ieškovė sąmoningai nutylėjo aplinkybes, kodėl ir kaip buvo pasirašoma minėta sutartis. Paaiškino, jog šalių sutartis buvo apsimestinė, todėl yra niekinė ir negaliojanti – pinigų perdavimo fakto, pasirašant sutartį, nebuvo, atsakovas buvo tik tarpininkas, padėję ieškovei rasti bei įsigyti automobilį. Pažymėjo, kad, prieš perkant automobilį, buvo duota 4000,00 Lt suma, kurią gavo automobilio turėtojas. Kadangi automobilio savininkas tretysis asmuo D. R. nutylėjo arba nežinojo, jog transporto priemonė yra areštuota, nebuvo galimybės jį išregistruoti ir įregistruoti ieškovės vardu, todėl dokumentai ir nebuvo visiškai sutvarkyti. Pažymėjo, jog atsakovas dėl susidariusios padėties nėra atsakingas. Taip pat nurodė, kad sutartis yra negaliojanti, kadangi joje nurodytas neteisingas įvykdymo terminas – sutartis pasirašoma 2009 m. gruodžio mėnesį, o skolą grąžinti įsipareigojama tų metų rugpjūčio mėnesį. Paaiškino, jog šalys bendradarbiavo, įgyjant automobilį ieškovės sūnui trečiajam asmeniui D. G., kurį jis išsigabeno į Škotiją. Pažymėjo, kad jis automobilį, kurį naudoja ieškovės sūnus, pagerino, įmontuodamas dujų įrangą už 2200,00 Lt bei atlikdamas jo remontą už 2800,00 Lt. Teigė, kad ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti, nutylėdama apie tai, jog jos sūnus pagerintą bei suremontuotą automobilį naudoja. Aiškino, jog ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi jis nėra atsakingas už transporto priemonės areštą. Mano, kad tarp jų buvo sudarytas apsimestinis sandoris, kadangi pinigai jo pasirašymo metu atsakovui nebuvo perduoti. Paaiškino, jog atsakovas automobilį sutvarkė, suremontavo, ieškovės sūnus juo naudojosi, o arešto mašinai panaikinimas yra ne atsakovo galioje. Prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis asmuo D. G. 2011-05-15 atsiųstame pranešime nurodė, jog 2011 m. lapkričio mėnesį paprašė savo draugo M. T. padėti jo motinai N. Ž. surasti automobilį, jį patikrinti bei sutvarkyti visus reikalingus dokumentus. Sužinojęs, jog rastas automobilis yra areštuotas, sutiko jį paimti su ta sąlyga, jog dokumentai bus sutvarkyti, o, priešingu atveju, jį pasiims atsakovas M. T. ir grąžins už automobilį sumokėtus pinigus. Atsakovui garantavus, jog dokumentai bus sutvarkyti, automobilis buvo išgabentas į Škotiją. Tačiau atsakovui dokumentų nesutvarkius ir automobiliui esant registruotam kito asmens vardu, nebuvo galimybės juo tinkamai naudotis, tvarkyti draudimo reikalų ir pan., tad teko skolintis pinigines lėšas bei pirkti kitą automobilį. Nurodė, jog, pasibaigus sutartam automobilio dokumentų sutvarkymo terminui, atsakovas ėmė išsisukinėti, teigti, kad bylos šalių sudaryta sutartis yra niekinė. Pažymėjo, jog po bylos iškėlimo teisme atsakovas tiek ieškovei, tiek jam siūlė tartis draugiškai, siūlė pinigų sumą mainais į automobilį. Atsakovui paaiškino, kad jam perduoti pinigai yra ieškovės ir kad tartis reikia su ja. Apie teismo posėdžio vietą bei laiką trečiajam asmeniui buvo pranešta tinkamai, teismo posėdyje jis nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi pagal kontraktą dirba Škotijoje ir nėra galimybės atvykti į teismo posėdį.
Tretysis asmuo D. R. apie ieškovės reikalavimus bei teismo posėdžio datą ir vietą buvo informuotas tinkamai, tačiau atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežasčių nenurodė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2009-12-08 ieškovė N. Ž. ir atsakovas M. T. sudarė sutartį, kurioje atsakovas nurodė, kad gavo iš ieškovės 10600,00 Lt automobilio pirkimui, remontui ir gabenimui į Škotiją, pažymėdamas, jog, kadangi automobilis nenuimtas nuo įskaitos ir nėra pirkimo-pardavimo dokumentų, įsipareigoja grąžinti pinigus ieškovei iki š. m. rugpjūčio mėn. 1 d., pasilikdamas automobilį Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savo naudojimui arba sutvarkyti minėto automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus ir automobilį Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruoti N. Ž. vardu (b. l. 4). Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, mėlynos spalvos automobilis Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1999 m. gamybos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas trečiojo asmens D. R. vardu; automobilis yra areštuotas nuo 2009-11-19.
Pažymėtina, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Remdamasis šia norma ir spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tarp ieškovės N. Ž. ir atsakovo M. T. 2009-12-08 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis (Civilinio kodekso 6.716 str.). Paslaugų teikimo sutarties dalykas – tai nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus daikto sukūrimu, teikimas (Civilinio kodekso 6.716 str. 1 d.). Analizuojant šalių sudarytos sutarties turinį, nustatyta, jog atsakovas M. T. įsipareigojo ieškovei suteikti paslaugas, t. y. surasti, nupirkti automobilį, jį suremontuoti bei išgabenti į Škotiją (b. l. 4). Kadangi šalims buvo žinoma, jog nusižiūrėtas automobilis Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra areštuotas, atsakovas sutartyje įsipareigojo grąžinti ieškovei pinigus 10600,00 Lt sumoje, kuriuos iš jos buvo paėmęs paslaugų atlikimui, pasiliekant automobilį savo reikmėms, arba įsipareigojo sutvarkyti nusižiūrėto automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus (kad būtų panaikinti transporto priemonės areštai ir t.t.) ir įregistruoti automobilį ieškovės vardu (b. l. 4).
Atsakovas atsikirtimuose į ieškovės reikalavimus nurodo, jog šalių sudaryta sutartis yra niekinė ir negaliojanti, kadangi 10600,00 Lt sumos perdavimo fakto, pasirašant sutartį, nebuvo, be to, joje nurodytas neteisingas įvykdymo terminas – sutartis pasirašoma 2009 m. gruodžio mėnesį, o skolą grąžinti įsipareigojama tų pačių metų rugpjūčio mėnesį, atsakovas aiškino, jog tarp šalių buvo sudarytas apsimestinis sandoris. Tačiau nustatyta, jog 2009-12-08 tarp šalių sudaryta sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, nėra pripažinta niekine, atsakovas priešieškinio ieškovei byloje nėra pateikęs, apsimestinio sandorio sudarymo fakto neįrodinėjo, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad 2009-12-08 tarp šalių sudaryta sutartis yra galiojanti, kurios pagrindu šalys savo nuožiūra nusistatė tarpusavio teises bei pareigas (Civilinio kodekso 6.154 str.). Svarbu paminėti, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Civilinio kodekso 6.200 str.), teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 str. 1 d.). Konstatuotina, jog atsakovas savo atsikirtimų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Atsakovas šalių sudarytoje sutartyje savo parašu patvirtino, kad pinigus 10600,00 Lt sumoje iš ieškovės yra gavęs (b. l. 4), todėl, byloje nesant jokių priešpriešinių įrodymų, nesant duomenų apie sutarties nuginčijimą, atsakovui neginčijant savo sutartyje padėto parašo tikrumo, konstatuotina, jog atsakovas neįrodė, kad 10600,00 Lt piniginių lėšų iš atsakovės nėra gavęs (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atsikirtimus, konstatuoja, jog jis 2009-12-08 sutartį bei jos sudarymo aplinkybes aiškina prieštaringai. Sutartyje neteisingai nurodyta jos įvykdymo data vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida, kurios pagrindu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sutartis negali būti pripažintina negaliojančia (Civilinio kodekso 1.5 str.). Ieškovė teigė, kad sutartyje buvo turima omenyje 2010-08-01 data kaip sutarties įvykdymo laikas, atsakovas jokių priešpriešinių įrodymų nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 str.), todėl laikytina, kad sutartis turėjo būti įvykdyta 2010-08-01.
Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Iš valstybės įmonės „Regitra“ aktualaus išrašo apie transporto priemonę Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), matyti, jog automobilio areštas nėra panaikintas, automobilis yra įregistruotas trečiojo asmens D. R. vardu, taigi automobilis ieškovės N. Ž. vardu nėra įregistruotas, nepriklauso ieškovei nuosavybės teise. Vadovaujantis byloje esančia medžiaga, matyti, jog automobilis Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo išgabentas į Škotiją. Minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui D. R., nėra įregistruota nei ieškovės, nei atsakovo, nei trečiojo asmens D. G. vardu. Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, sprendžia tik šalių pateiktus reikalavimus – teismas neanalizuoja galimų automobilio nuomos ar kitokių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių tarp byloje dalyvaujančių asmenų, pabrėžiant, jog atsakovui, turinčiam trečiajam asmeniui D. G. pretenzijų dėl automobilio gabenimo ir naudojimo Škotijoje, yra suteikta teisė ginti savo interesus įstatymų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog atsakovas savo įsipareigojimų ieškovei pagal paslaugų teikimo sutartį neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas grąžinti 10600,00 Lt sumą vertintinas kaip pagrįstas bei teisėtas. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę, nes neįvykdė sutarties (praleido iš sutarties kilusios prievolės įvykdymo terminą) ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (Civilinio kodekso 6.37, 6.38 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.70-6.73, 6.200, 6.205 str.), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 10600,00 Lt suma.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys yra tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistina 318,00 Lt žyminio mokesčio, 1500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 250,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešu paskelbimu (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93 str. 1 d.).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-909-122/2011 (senasis bylos Nr. L2-14548-122/2010) taikė laikinąją apsaugos priemonę (areštą) skolininko M. T. turtui reikalavimo ribose (b. l. 5). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra visiškai tenkintinas, taikyta laikinoji apsaugos priemonė paliktina galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 92, 93, 150, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
priteisti iš atsakovo M. T. 10600,00 Lt (dešimt tūkstančių šeši šimtai Lt ir 00 ct) įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10600,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-09-20) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2068,00 Lt (du tūkstančiai šešiasdešimt aštuoni Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei N. Ž.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-909-122/2011 (senasis bylos Nr. L2-14548-122/2010) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones skolininko M. T. turtui palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.