Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau ir – Vilniaus regiono skyrius) teikimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo nuteistajam D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 165 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo (asmens b. l. 27-34) matyti, kad D. G. atvyko į Alytaus pataisos namus 2020 m. vasario 17 d. ir 2020 m. rugpjūčio 10 d..

Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 2-842, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą (asmens b. l. 1). Probacijos pabaiga 2021 m. kovo 27 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. spalio 12 d. gautas Vilniaus regiono skyriaus teikimas, kuriuo prašoma nuteistajam D. G. panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir jį pasiųsti atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę, kadangi nuteistasis D. G. sistemingai pažeidinėja probacijos sąlygas, nedaro tinkamų išvadų bei tinkamai nesilaiko intensyvios priežiūros metu skirtų įpareigojimų. Teikime nurodyta, kad nuteistojo priežiūrą Vilniaus regiono skyrius vykdo nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. Atvykusiam į Vilniaus regiono skyrių probuojamajam buvo nustatytas 0,21 prom. neblaivumas. Savo rašytiniame paaiškinime nuteistasis nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. grįžęs iš Alytaus pataisos namų visą naktį su draugais gėrė alkoholinius gėrimus. Probuojamasis buvo įspėtas. Pokalbio metu nuteistasis buvo dar kartą supažindintas su bendrosiomis probacijos sąlygomis, taip pat paaiškinta teisinė atsakomybė už vengimą vykdyti paskirtus įpareigojimus ir draudimus, jam buvo sudarytas intensyvios priežiūros buvimo vietų grafikas. Grafike buvo nustatyta, kad probuojamasis 2020 m. rugsėjo 24 d. privalėjo atvykti į Vilniaus regiono skyrių, tačiau neatvyko. Susisiekus su nuteistojo motina išsiaiškinta, kad nuteistasis 2020 m. rugsėjo 23 d., apie 18.00 val. išėjo iš namų ir negrįžo. Apie nuteistojo buvimo vietą sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 24 d. ryte, tikslaus laiko nenurodė. 2020 m. rugsėjo 25 d. atvykęs į Vilniaus regiono skyrių, nuteistasis nepasakė, kur buvo beveik visą parą nuo 2020 m. rugsėjo 23 d., 18.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 24 d., 15.26 val., kai buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini). Vizito metu elgėsi agresyviai. 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 21.00 val. buvo gautas pranešimas iš Kalėjimų departamento stebėjimo centro, kad nuteistasis D. G. yra sulaikytas policijos ir uždarytas į areštinę. Išsiaiškinta, kad 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 18.50 val., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,17 promilių girtumas), žodinio konflikto metu su motina D. G., be jokios pateisinamos priežasties tyčia pastarąją abiem rankom pastūmė, ko pasėkoje nukentėjusioji D. G. nukrito ant lovos, po ko, sugriebęs jai už dešinės rankos, šią užlaužė, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė savo sukėlė savo šeimos nariui. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Savo rašytiniame paaiškinime nuteistasis paaiškino, kad būdamas neblaivus konfliktavo su patėviu. Pažymima, kad nuteistasis D. G. ir toliau darė pažeidimus intensyvios priežiūros metu bei tinkamai nevykdė probacijos sąlygų, o būtent nuteistasis pakeitė gyvenamąją vietą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), neinformavęs apie tai Vilniaus regiono skyriaus. Savo rašytiniame paaiškinime D. G. nurodė, kad atvykę policijos pareigūnai jam nurodė pasišalinti iš adreso (duomenys neskelbtini). Sodros D. G. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje registruojasi. 2020 m. spalio 7 d. pagal OASys metodiką pervertinus probuojamojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, nustatyta, kad rizika nuo 97 balų padidėjo iki 119 balų ir linkusi didėti. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaudamiesi BPK 358 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Vilniaus regiono skyrius siūlo D. G. panaikinti lygtinį paleidimą ir pasiųsti jį atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismo posėdžio metu Vilniaus regiono skyriaus atstovas M. P. teikimą palaikė, nurodė, kad nuteistojo padaryti pažeidimai yra gana grubūs ir šiurkštus, bet šiai dienai nuteistojo elgesyje yra pokytis. Viskas buvo užfiksuota pradžioje, daugiau nebuvo užfiksuota alkoholio vartojimo. Nuteistasis buvo pagautas važiuojantis be bilietėlio ir nakties metu neatidarė durų.

Teismo posėdžio metu nuteistasis D. G. nurodė, kad nesutinka, kad būtų panaikintas lygtinis paleidimas. Jis sutinka, kad padarė pažeidimus, bet šiuo metu keičia savo elgesį. Išėjęs į laisvę išgėrė. Jis yra priklausomas nuo alkoholio ir narkotikų, narkotikus vartojo seniau, bet jau 10 m., kaip jų nebevartoja. Su mama jis susitaikė. Mamos rankos jis nelaužė, tik jos telefoną sudaužė. Mama parašė pareiškimą, kad jam pretenzijų neturi. Šiuo metu santykiai su mama yra geri. Jis pakeitė gyvenamąją vietą dėl konflikto, nes pareigūnai jam pasakė, kad jis toje vietoje negali būti. Konflikto metu ji buvo išgėręs, nors žino, kad jam negalima gerti. Jis bandė pasikarti areštinėje, norėjo nusižudyti, nes galvojo, kad vėl pasodins, todėl jį paguldė į ligoninę. Jis nori keistis. Šiuo metu alkoholio nevartoja. Alkoholį paskutinį kartą gėrė rugsėjo 25 d. Po išėjimo į laisvę alkoholį vartojo iš viso du kartus. Dabar turi Vilniečio kortelėje bilietų, pirmai Vilniečio kortelės neturėjo. Jis susirado darbą. Šiandien (2020 m. spalio 16 d.) važiuos į VMI išsiimti individualios veiklos pažymą. Greičiausiai įsidarbins pirmadienį. Anksčiau darbo nebuvo, jis nuo rugsėjo 22 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Iki įkalinimo jis dirbo (duomenys neskelbtini). Dabar dirbs (duomenys neskelbtini). Jis moka (duomenys neskelbtini). Turėtų įsidarbinti nuo pirmadienio, galėtų pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė padaryti pertrauką, kad nuteistasis pateiktų dokumentus. Pažeidimai padaryti per trumpą laiką, probacija sako, kad pasikeitimai yra. Siūlė padaryti dviejų savaičių pertrauką, kad įsitikintų, jog asmuo tikrai dirba.

Atsižvelgiant į proceso dalyvių prašymus, bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka nuo 2020 m. spalio 16 d., 08.30 val. iki 2020 m. spalio 26 d., 08.30 val.. Po pertraukos teimo posėdžio metu D. G. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2020-10-20 Pažymą apie užimammas pareigas Nr.12-19, kurioje nurodyta, kad D. G. nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) pagal individualią veiklą. VMI pateiktas D. G. 2020 m. spalio 16 d. prašymas įregistruoti individualią veiklą, veikla: (duomenys neskelbtini). Šiame teismo posėdyje Institucijos atstovas teikimą palaikė, prokuroras nurodė, jog šiai dienai, įvertinus tai, kad nuteistasis įsidarbino, tai, kad probacijos pabaiga dar toli, siūlė probacijos teikimą atmesti ir sudaryti sąlygas nuteistajam tinkamai vykdyti šios bausmės rūšį. Nuteistojo gynėja palaikė prokuroro poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – Probacijos įstatymas) nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), jos metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo prabuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas (Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ar lygtinį paleidimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą išvadai, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis, t. y. kad bausmės tikslai nebus pasiekti neizoliavus asmens nuo visuomenės.

Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnį probuojamieji privalo vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus (2 punktas); pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, būtina konstatuoti, kad probuojamasis, probacijos vykdymo laikotarpiu teismo skirtų įpareigojimų nevykdo be pateisinamų priežasčių. Tam turi būti išsiaiškinamos padarytų pažeidimų aplinkybės, priežastys, patikrinama, ar asmuo turėjo realią galimybę vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą, ar nebuvo objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių jį tinkamai vykdyti.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus probacijos skyrius D. G. elgesį kontroliuoja nuo 2020 m. rugsėjo 22 d., probacijos pabaiga 2021 m. kovo 27 d. Lygtinio paleidimo laikotarpiu jis buvo supažindintas su probacijos atlikimo sąlygomis, tvarka bei probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (asmens byla. l. 17-18). Pagal Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis priežiūros laikotarpiu nuteistojo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nepradėta (asmens byla l. 27-42), administracine tvarka jis nebaustas (asmens byla l. 43-49). Dirba UAB (duomenys neskelbtini) pagal individualią veiklą nuo (duomenys neskelbtini).

Teikime nurodyta, kad nuteistajam 2020 m. rugsėjo 22 d. atvykusiam į Vilniaus regiono skyrių buvo nustatytas 0,21 prom. Neblaivumas. 2020 m. rugsėjo 25 d. nuteistasis D. G. buvo sulaikytas policijos ir uždarytas į areštinę. Išsiaiškinta, kad 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 18.50 val., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,17 promilių girtumas), žodinio konflikto metu su motina D. G., be jokios pateisinamos priežasties tyčia pastarąją abiem rankom pastūmė, ko pasėkoje nukentėjusioji D. G. nukrito ant lovos, po ko, sugriebęs jai už dešinės rankos, šią užlaužė, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė savo sukėlė savo šeimos nariui. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis pakeitė gyvenamąją vietą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), neinformavęs apie tai Vilniaus regiono skyriaus.

D. G. teisme paaiškino, jog jis sutinka, kad padarė teikime nurodytus pažeidimus, tačiau teigė, jog šiuo metu keičia savo elgesį. Išėjęs į laisvę išgėrė. Su mama jis susitaikė. Mamos rankos jis nelaužė, tik jos telefoną sudaužė. Mama parašė pareiškimą, kad jam pretenzijų neturi. Šiuo metu santykiai su mama yra geri. Jis pakeitė gyvenamąją vietą dėl konflikto, nes pareigūnai jam pasakė, kad jis toje vietoje negali būti. Konflikto metu ji buvo išgėręs, nors žino, kad jam negalima gerti. Jis bandė pasikarti areštinėje, norėjo nusižudyti, nes galvojo, kad vėl pasodins, todėl jį paguldė į ligoninę. Jis nori keistis. Šiuo metu alkoholio nevartoja. Alkoholį paskutinį kartą gėrė rugsėjo 25 d. Po išėjimo į laisvę alkoholį vartojo iš viso du kartus.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas pateikė papildomus duomenis apie D. G. 2020 m. spalio 12 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir priimtą nutarimą pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį. D. G. paaiškino, kad tuo metu neturėjo Vilniečio kortelės, tačiau dabar jau ją turi ir joje yra bilietėlių.

Pažymėtina, kad bausmės tikslai ir paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką, bet sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nustačius, kad yra padaryti probacijos sąlygų pažeidimai, būtina įvertinti, ar įmanoma bausmės tikslus pasiekti nepanaikinant lygtinio paleidimo. Resocializacijos procese itin svarbu tinkamai įvertinti nuteistųjų problemas, kurios vėliau sąlygoja nusikalstamą elgesį, pobūdį bei parinkti individualizuotus darbo su nuteistaisiais metodus. Tam įstatymų leidėjas yra nustatęs galimybę keisti probacijos sąlygas. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta galimybė probuojamajam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyse numatytų pareigų <...>, kurios sugriežtintų nuteistojo atsakomybę, bausmės atlikimo sąlygas, tačiau suteiktų dar vieną galimybę nuteistajam savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio įstatymo 29 straipsnyje yra numatyta galimybė Probacijos tarnybai kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus <...>. Šiuo atveju probacijos tarnyba šios galimybės nesvarstė.

Nustatytais duomenimis, teismas daro išvadą, jog D. G. deda pastangas nenusikalsti, įsidarbino, lygtinio paleidimo panaikinimas svarstomas pirmą kartą, Vilniaus probacijos tarnyba probuojamąjį prižiūri neilgą laiko tarpą ir tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės trūko bendradarbiavimo, susikalbėjimo, neišnaudotos visos įstatymų numatytos galimybės, galinčios padėti mažinti nusikalstamo elgesio recidyvą. Teismo nuomone, šiuo atveju būtų tikslinga ne panaikinti lygtinį paleidimą, o paskirti probacijos tarnybos manymu būtinas nuteistajam papildomas pareigas ir/ar baudžiamojo poveikio priemones. Tokiu būdu, turi būti suteikta galimybė probacijos tarnybai toliau dirbti su nuteistuoju, siekiant, kad jo pastangos keisti savo gyvenimą teisėtais būdais ir priemonėmis nebūtų trumpalaikės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo naikinti lygtinį paleidimą, yra pagrindas manyti, kad D. G. stengiasi ir stengsis keistis, bendradarbiaus su probacijos tarnyba, gyvens pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, savo veiksmais ir elgesiu įrodys, kad gali pasitaisyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl lygtinio paleidimo panaikinimo nuteistajam D. G..

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.