Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ramunei Sabeckienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei G. J. dėl tėvystės nuginčijimo, išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą byloje, Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis G. J. (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. J., jos gimimo liudijime tėvu įrašytas V. J.. Nuo 2015-09-25 G. J. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, nustačius, kad G. J. stokoja socialinių įgūdžių. G. J. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Jos pajamas sudaro: 28 Eur stipendija, 15 Eur išmoka vaikui, 24 Eur socialinė pašalpa, jai taip pat skiriama ES parama maisto produktais. G. J. su dukra gyvena (duomenys neskelbtini)bendrabutyje. G. J. kambarys bendrabutyje tvarkingas, dukra S. J. tinkamai prižiūrima. G. J. tinkamai rūpinasi dukra, jos sveikata. S. J. nuo 2016-09-01 lanko (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas V. J. dukra nesidomi, paskutinį kartą dukrą matė kai jai buvo vieneri metai. Išvadą teikianti institucija pažymėjo, kad dėl objektyvių priežasčių atsakovei G. J. šiuo metu sunku užtikrinti savo dukros S. J. poreikius, jai tenka prašyti artimųjų pagalbos, paramos, o turimas būstas skirtas laikinam naudojimui (iki 2018-06-30), todėl mano, kad nėra tikslinga sumažinti iš V. J. priteistą išlaikymą dukrai S. J..

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė Ramunė Sabeckienė teismo posėdžio metu palaikė institucijos išvadą. Nurodė, kad atsakovė tinkamai rūpinasi dukra, o atsakovas prie vaiko auklėjimo neprisideda, neteikia vaikui pakankamo, vaiko poreikius užtikrinančio materialinio išlaikymo, todėl sumažinti vaikui skiriamo išlaikymo dydį yra netikslinga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią. Atsakovės paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad S. J. gimė (duomenys neskelbtini). Iš S. J. gimimo liudijimo matyti, kad S. J. tėvai yra V. J. ir G. J.. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad 2017-05-03 – 2017-05-04 atlikto biologinės tėvystės nustatymo tyrimo duomenimis asmuo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) yra biologinis S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, su tikimybe 99,999882 %. Ieškovas nurodė, kad su specialisto išvada yra susipažinęs, tėvystės dukrai S. J. neginčija, todėl byloje ginčo dėl vaiko tėvystės nėra.

Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui V. J. ir atsakovei G. J. (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. J.. S. J. nuo gimimo gyveno kartu su mama G. J., jos gyvenamojoje vietoje. Plungės rajono apylinkės teismo 2015-03-13 įsakymu iš V. J. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui S. J., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo 2015-03-12 iki vaiko pilnametystės. Ieškovas V. J. ieškiniu prašo sumažinti iš jo priteisto išlaikymo vaikui dydį, motyvuodamas pablogėjusia turtine padėtimi, taip pat nurodė, kad turi ir kitų išlaikytinių.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 str., CPK 279 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas akcentuoja galimybę ne bet kada sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, bet tik tuo atveju, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Jungtinių Tautų. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tačiau ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, mažai uždirba ir neieško geriau apmokamo darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti (didinti) išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, duomenų, jog jis turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, dėl kurių negalėtų dirbti ir kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes gauti pakankamas pajamas ateityje nėra. Teismo posėdžio metu V. J. patikslino, jog šiuo metu dirba UAB „V.“, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 500 Eur. Kartu su drauge R. Ž. nuomojasi būstą. Lizingo būdu yra įsigijęs automobilį. Teismo posėdžio metu V. J. nurodė, kad yra paveldėjęs 1 kambario butą (duomenys neskelbtini), tačiau nėra susitvarkęs paveldėjimo dokumentų, taip pat mirus seneliui paveldėjo butą (duomenys neskelbtini)., tačiau nuosavybės dokumentų taip pat nėra susitvarkęs. V. J. nurodė, kad kol mokėsi, siekiant įgyti CE kategorijos transporto priemonių vairuotojo kvalifikaciją, neturėjo lėšų mokėti išlaikymą dukrai S. J., todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Be to, V. J. įsipareigojo Telšių teritorinei darbo biržai atlyginti 1290,94 Eur išlaidas už jam suteiktas mokymosi paslaugas profesinei kvalifikacijai įgyti, kadangi jis pažeidė 2015-10-09 trišalės profesinio mokymo sutarties sąlygas, t. y. neįgijo transporto priemonių vairuotojo CE kategorijos profesinės kvalifikacijos. V. J. taip pat nurodė, kad su drauge R. Ž. turi dukrą D. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Atkreiptinas dėmesys, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu, todėl teismas atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį ir sumažinti priteisto išlaikymo dydį, juolab, kad byloje nėra pakankamai duomenų pagrindžiančių ieškovo turtinės padėties pablogėjimą, t. y. ieškovas turi nekilnojamojo turto, lizingo būdu įsigijo automobilį, t. y. jo gaunamų pajamų pakanką įmokoms už automobilį mokėti, o pareiga grąžinti Telšių teritorinei darbo biržai išlaidas už jam suteiktas mokymosi paslaugas, kilo dėl paties ieškovo veiksmų. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalių turtinė padėtis nevienoda. G. J. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Jos pajamas sudaro gaunama stipendija, išmokos vaikui bei socialinė pašalpa, jai taip pat skiriama ES parama maisto produktais. G. J. jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi, t. y. atsakovės G. J. finansinė padėtis kur kas prastesnė nei ieškovo.

Taip pat, pakartotinai pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo visų pirma atsižvelgtina į vaiko poreikius ir prioritetinę vaiko apsaugą. Teismų praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, kad vaikui augant jo poreikiai tik didėja. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog šalių vaiko poreikiai sumažėjo, atvirkščiai, vaikui augant didėja ir jo poreikiai. S. J. gyvena kartu su mama G. J., jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)bendrabutyje, už kurį atsakovė kas mėnesį moka po 12,85 Eur. Iš atsakovės pateikto medicinos išrašo/siuntimo matyti, kad dukra S. J. dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, gydyta stacionare. A. J. ruošiama adenoidų operacijai. Nuo 2016-09-01 S. J. lanko (duomenys neskelbtini), už kurio lankymą reikia mokėti po 1,09 Eur už kiekvieną lankymo dieną. Taip pat atkreiptinas dėmesys, į tai, kad šalių nepilnametė dukra S. J. nuo gimimo gyvena su mama, kuri ją tinkamai rūpinasi, bei užtikrina būtiniausių poreikių patenkinimą, tuo tarpu ieškovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į nustatytus nepilnamečio vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad ieškovo prašomas nustatyti išlaikymo vaiko dydis nepatenkintų būtiniausių mergaitės poreikių, tokio išlaikymo nustatymas ne tik pažeistų tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo, tėvų pareigų lygybės principus, bet ir vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Pakartotinai paminėtina, kad šioje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo, ryšių su vaiku nepalaiko, gera valia išlaikymo periodinėmis įmokomis ar kita forma vaikui neteikia – išlaikymas dukrai iš ieškovo išieškomas priverstine tvarka, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Todėl šioje byloje įvertinus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, šalių, pateiktus paaiškinimus, institucijos pateiktą išvadą, nustačius šiai bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 270 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovei šioje byloje yra suteikta antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-05-26 sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-17-P-875-10719), todėl valstybės turėtos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš pralaimėjusios šalies CPK 99 str. ir 96 str. nustatyta tvarka. Tarnybos pateiktais duomenimis (2017-06-15 pažyma Nr. NTP-7-7375), valstybės turėtos išlaidos už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą – 106,54 Eur. Atmetus ieškinį iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 106,54 Eur (b. l. 52) (CPK 96, 99 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 106,54 Eur (vieną šimtą šešis eurus 54 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės rajono apylinkės teismą.