Utenos apylinkės teismo nutartis

2019-11-15 · Civilinė byla Nr. e2-5600-420/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-15
Bylos Nr.
e2-5600-420/2019
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00637-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Ieškovas
S. P.
Atsakovas
A. K.
Advokatai
Valdas Levinas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5600-420/2019Proceso Nr. 2-54-3-00637-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.38; 3.2.8.5; 2.3.5.2.1; 3.2.7.2(S)UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 15 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,dalyvaujant ieškovei S. P., jos atstovui advokato padėjėjui Valdui Levinui,atsakovui A. K.,išvadą teikiančios institucijos atstovei Neringai Jefimovienei,

parengiamajame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui A. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrius, dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti 2009-04-10 Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-480-477/2009, dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui T. K. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Parengiamojo teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad ginčą išsprendė taikiai. Šalys sutarė, kad A. K. vaiko T. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvieną mėnesį mokės po 170 Eur iki vaiko pilnametystės; kad jų patirtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims ir nėra atlyginamos; valstybei bylinėjimosi išlaidas atlygina lygiomis dalimis. Šalys pateikė teismui taikos sutartį, prašė ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti, nurodė, kad jiems yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė neprieštaravo, kad byla būtų baigta taikos sutartimi ir nurodė, kad tokio turinio taikos sutartis neprieštarauja vaiko interesams.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties sąlygos išreiškia bylos dalyvių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą. Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis). Šalys ginčą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo išsprendė taikiai, sudarė taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl prašymas patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą tenkintinas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Šalys taikos sutartyje nurodė, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, dėl to paties ginčo nebegalės pakartotinai kreiptis į teismą.

Šalims sudarius taikos sutartį, yra grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Paduodant ieškinį, ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-04-01 sprendimo Nr. 2.4-(NTP-2)-19-T-609-5557, pagrindu, todėl patvirtinus byloje taikos sutartį, iš atsakovo valstybei priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio, tai yra 9,00 Eur ((170 Eur – 37,60 Eur) × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc. × 25 proc. = 8,94 Eur) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Nors šalys taikos sutartyje (2 punkte) susitarė, kad kiekviena šalis pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškovei buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir dėl šių išlaidų šalys negali spręsti pačios, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio tinkamumą, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Taikos sutartimi buvo išspręstas ginčas šeimos byloje, taikus susitarimas priimtas abiem šalims padarius tam tikras nuolaidas, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovo nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 99 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismo turėtos pašto išlaidos (iš kiekvienos šalies po 2,49 Eur) neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290 – 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Patvirtinti 2019 m. lapkričio 13 d. tarp ieškovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė užbaigti civilinę bylą šiomis sąlygomis:

1. pakeisti 2009-04-10 Zarasų rajono apylinkės teismas sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2-480-477/2009, dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) T. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos 2019-09-18 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas į motinos S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, esančią Swedbank AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio 1 dieną.

2. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims ir šalių patirtų asmeninių bylinėjimosi išlaidų šalys neprašo priteisti viena iš kitos.

3. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai sumoka šalys lygiomis dalimis.

Šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus, išlaikymo išieškojimą pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-480-477/2009, nutraukti.

Civilinę bylą Nr. e2-5600-420/2019, nutraukti.

Priteisti iš A. K. 9,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas