Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eAS-650-1062/2020 pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 161 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija yra galima tik esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui (nutarimui, nutarčiai) ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą. Išimtinis proceso atnaujinimo stadijos pobūdis pasireiškia dviem aspektais. Pirmiausia, proceso atnaujinimas administracinėje byloje yra galimas tik esant administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio (buvęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnis) 2 dalyje numatytiems proceso atnaujino pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais. Antras proceso atnaujinimo stadijos išimtinumo aspektas yra susijęs su tuo, kad proceso atnaujinimo stadijos taikymas yra galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. P444-84/2008, 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-29-602/2015, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-58-261/2016, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-18-556/2020).

Kaip minėta, Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal šią normą, byla turi būti užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi. Šiuo atveju turima omenyje ne bet koks sprendimas, nutarimas ar nutartis, bet toks, kuriuo baigiamas bylos nagrinėjamas iš esmės, t. y administracinėje byloje buvo atliekamas tyrimas dėl ginčo dalyko. Būtent tokie procesiniai sprendimai yra laikytini užbaigiančiais bylos nagrinėjimą, dėl kurių yra galimas proceso atnaujinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-213/2013, 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-29-602/2015, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-18-556/2020). Šiuo atveju administracinė byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, joje buvo sprendžiamas tik procesinis klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėja L. P. proceso atnaujinimą sieja su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi, kuria Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartis buvo palikta nepakeista. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjos L. P. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Šiuo aspektu paminėtina, ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjai nebuvo užkirstas kelias, pasikeitus faktinei situacijai, pateikti naują motyvuotą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis, kuria buvo išspręstas tik procesinis klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir tokia nutartis nelaikytina sprendimu, nutarimu ar nutartimi, kuria buvo užbaigtas administracinės bylos nagrinėjimas, be to, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai nėra užkertamas kelias iš naujo kreiptis į administracinį teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinos sąlygos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos L. P. prašymą turi būti atsisakoma priimti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalimi ir 161 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjos L. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-650-1062/2020 atsisakyti priimti.

Nutartis neskundžiama.