Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-09-10 · Administracinė byla Nr. I-834-609/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-09-10Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-02-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-10
Bylos Nr.
I-834-609/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00141-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
A.G., E. J., V. D., V. K., M. B.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Trečiasis asmuo
A. A.
Advokatai
Laimonas Strauka
Kategorijos
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-834-609/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00141-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3.; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjams A.G., E. J., pareiškėjų E. J., A. G., V. D., V. K., M. B. atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Renatai Kleponienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. J., V. K., A. G., M. B., V. D. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. A. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai E. J., V. K., A. G., M. B., V. D prašo panaikinti 2012 11 23 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštą Nr. 2D-17127(16.26) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių įpareigoti atlikti žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybėje, Sendvario seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, detaliojo plano patikrinimą bei surašyti patikrinimo aktą.

Skunde (b.l. 3-7) nurodė, kad 2013 01 08 jiems buvo įteiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 11 23 raštas Nr. 2D-17127(16.26), iš kurio turinio jiems tapo žinoma, kad yra atsisakoma atlikti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybėje, Sendvario seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, detaliojo plano tikrinimą. Mano, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė atlikti tokius veiksmus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi, nes ten nėra nurodyta, kad areštuotam žemės sklypui negali būti rengiami teritorijų planavimo dokumentai. Teigia, jog toks draudimas nenumatytas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ar Detaliųjų planų rengimo taisyklėse. Akcentuoja, kad pareiškėjams ginčijamas atsakovo sprendimas buvo įteiktas 2013-01-08, todėl jie nėra praleidę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytą 1 mėnesio termino.

Teismo posėdyje pareiškėjai A. G., E. J. bei atstovas skundą palaiko ir prašo jį patenkinti visiškai.

Šalies argumentai

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Argumentuoja, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Atsižvelgus į Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke įregistruotą juridinį faktą apie ginčo žemės sklypo areštą bei disponavimo teisių apribojimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi 2012-11-23 atsakyme Nr. 2D-17127 (16.26) pareiškėjams buvo nurodyta, jog planavimo organizatorius nepateikė duomenų apie ginčo žemės sklypo arešto panaikinimą, todėl vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-11-05 įsakymu Nr. D1-904/3D-844 8.2 punktu, kuriame numatyta, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimas nutraukiamas paaiškėjus, kad tikrinti pateikto teritorijų planavimo dokumento sudėtis neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų arba teritorijų planavimo dokumente nėra visų teisės aktų numatytų planavimo proceso procedūrų dokumentų, bei 10 punktu, numatančiu, kad apie Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 8 ir 9 punktuose nurodytą patikrinimo nutraukimą ar sustabdymą priežastis, o Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 8, 9.2, 9.3 punktuose numatytais atvejais ir apie galimybę atsiimti teritorijų planavimo dokumentą per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos raštu pranešama planavimo organizatoriui ir jo įgaliotam asmeniui, jei prašymą pateikė planavimo organizatoriaus įgaliotas asmuo, ir (ar) atsakingiems viešojo administravimo subjektams; nurodoma, kad teritorijų planavimo dokumento tikrinimas gali būti tęsiamas tik pašalinus nustatytus trūkumus ar pateikus atitinkamus dokumentus (teisėsaugos institucijų išvadas, privalomus galiojančio teritorijos planavimo dokumento sprendinius ar teismo sprendimus), panaikinančius teritorijų planavimo dokumento tikrinimo sustabdymo priežastis, atsakovas ginčo detaliojo plano tikrinimą nutraukė. Pažymi, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 11 23 atsakymą Nr. 2D-17127 (16.26) registruotu paštu 2012 11 26 išsiuntė E. J. bei įgaliotai atstovei O. M., todėl pareiškėjai ginčijamą atsakymą gavo ankščiau, nei yra nurodoma skunde. Teigia, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjų skundas pateiktas praleidus vieno mėnesio terminą.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė prašo skundo netenkinti atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Konstatuojama.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2012 11 23 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašto Nr. 2D-17127(16.26), kuriuo buvo nurauktas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybėje, Sendvario seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, detaliojo plano tikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui atlikti nurodyto žemės sklypo parengto detaliojo plano patikrinimą ir surašyti patikrinimo aktą. Pareiškėjų nuomone, atsisakymas atlikti ginčo žemės sklypo detaliojo plano patikrinimą bei surašyti patikrinimo aktą yra neteisėtas, pažeidžia jų teisę disponuoti nuosavybe.

Nustatyta, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui buvo pateiktas detalusis planas, kuriuo 1,5600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Klaipėdos rajono savivaldybėje, Sendvario seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, padalintas į sklypus, vieno iš jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį pakeičiant į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą- gyvenamosios teritorijos, pobūdį- vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Byloje esantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t.I, b.l. 74-76) patvirtina, kad 1,5600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Klaipėdos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. A.. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog 2007 m. liepos 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir buvo pratęstas nuosavybės teisės apribojimo terminas iki bus atlyginti civiliniai ieškiniai, išieškojimą nukreipiant į A. A. ir jo sutuoktinei priklausantį turtą- žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Klaipėdos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime.

Nagrinėjamo ginčo teisiniams santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (2011 m. balandžio 28 d. redakcija) (toliau – ir CK), kurio 4.75 straipsnis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnis įtvirtina kiekvieno bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.Bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiškas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsiranda asmeninė nuosavybė, todėl juo iš esmės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises, kad daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų suvaržytos kito bendraturčio teisių į atidalytąją daikto dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taigi turto atidalinimo pasekmė yra tai, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra disponuoti, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų naudotis bei valdyti jam priklausančią nuosavybę.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2010 m. spalio 1 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 5 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį; 3) patalpa, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje yra nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie kaip padalijimas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto į atskirus nekilnojamuosius daiktus, atidalijimas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalių ir jų suformavimas kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų, sujungimas kelių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų į vieną nekilnojamąjį daiktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nors CK 4.80 straipsnio 1 dalis numato teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo (ginčijamo sprendimo priėmimo) metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Be to, ji turi būti realizuojama norminių aktų nustatyta tvarka, vienas tokių teisės aktų yra Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (2011 m. balandžio 28 d. redakcija) (toliau – ir Žemės įstatymas), kurio 30 straipsnio 9 dalis įtvirtina, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai mano, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi, nes areštuotas ne visas žemės sklypas, o tik jo dalis, priklausanti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. A.

Kaip jau minėta, 2007 m. liepos 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pratęstas nuosavybės teisės apribojimo terminas iki bus atlyginti civiliniai ieškiniai, išieškojimą nukreipiant į A. A. ir jo sutuoktinei priklausantį turtą- žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Klaipėdos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis Klaipėdos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, priklauso keletui savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nėra tarp jų padalintas, aiškiai nustatytos dalys, uždėtas apribojimas (areštas) žemės sklypo dalims yra aktualus visam žemės sklypui, kadangi Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis neišskiria dalies žemės sklypo arešto ir pažymi, jog negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Remiantis tuo, galima daryti išvadą, kad ši nuostata taikytina nepriklausomai nuo, ar areštuotas (yra ginčo objektu) visas žemės sklypas ar tik jo dalis.

CK 4.75 straipsnis įtvirtina bendrosios nuosavybės teisės institutą, pagal kurį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kaip jau minėta, atidalijimas yra vienas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, nes tiek sujungiant savo nuosavybę su kitų asmenų nuosavybe, tiek ir atskiriant ją nuo kitų asmenų nuosavybės, įgyvendinama disponavimo turtu teisė. Tačiau šiuo atveju tokia teisė kaip atidalijimas gali būti įgyvendinama pagal CK 4.80 straipsnio nuostatas, bet turi būti laikomasi įstatymų nuostatų, įskaitant ir Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies.

Žemės sklypo padalijimas yra atskirų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į keletą žemės sklypų. Formuojant ir pertvarkant žemės sklypą gali keistis jo naudojimo paskirtis, būdas ir kiti žemės sklypo vertę sukuriantys faktiniai duomenys, dėl ko bendraturčio turimos žemės sklypo dalies vertė gali ženkliai sumažėti. Kadangi turto vertės sumažėjimas, kai kreditorius neturi tinkamos teisės įtakoti ar kontroliuoti šio proceso, galėtų akivaizdžiai pažeisti kreditoriaus interesus ir galimai išieškojimas iš šio turto pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, pareiškėjų teiginys, jog žemės sklypų padalinimu nebus pažeisti trečiojo suinteresuoto asmens A. A. kreditorių interesai laikytinas nepagrįstu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ginčo žemės sklypo parengto detaliojo plano tikrinimą nutraukė pagrįstai, todėl teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais teisėjų kolegija

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliaciniu skundu per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Eglė KiaurakytėDalia GumuliauskienėLaimutė Jokubauskaitė