Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-03-15 · Civilinė byla Nr. 2A-264-302/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-15
Bylos Nr.
2A-264-302/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Neringa Švedienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
A.Žukauskui, Alfonso Žukausko, Alfonsui Žukauskui
Trečiasis asmuo
L.Žukauskienei, uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“, Leokadija Žukauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A50-264/07Procesinio sprendimo kategorija 36.1, 42.10, 45.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Egidijaus Žirono,sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,dalyvaujant ieškovo atstovei adv. R.Pališkienei,atsakovui A.Žukauskui, jo atstovei adv. B.Jankevičienei,trečiajam asmeniui L.Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Alfonso Žukausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Alfonsui Žukauskui, tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“, Leokadija Žukauskienė, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Alfonso Žukausko 5 780,43 Lt skolos už šildymą bei karštą vandenį, 419,55 Lt delspinigių. Nurodė, jog SP AB Vilniaus šilumos tinklai tiekė centralizuotą šilumą ir karštą vandenį daugiabučiam gyvenamam namui, esančiam M.K. Čiurlionio g. 20, Vilniuje, kurio butas Nr. 1 priklauso atsakovui Alfonsui Žukauskui nuosavybės teise. Kadangi minėto buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl SP AB Vilniaus šilumos tinklai žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas atsiradusią prievolę mokėti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais vykdė netinkamai, mokėjo nepilnai ir nereguliariai, nors šiluma ir karštas vanduo buvo tiekiami nuolat. Todėl už laikotarpį nuo 1997-09-01 iki 2002-03-31 ieškovas įsiskolino SP AB Vilniaus šilumos tinklams 3 758,75 Lt. Nuo 2002-04-01 šilumos energiją atsakovui tiekia ieškovas UAB „Vilniaus energija“, kuris yra SP AB Vilniaus šilumos tinklai teisių perėmėjas, todėl už laikotarpį nuo 2002-04-01 iki 2003-06-30 atsakovas liko skolingas jam 2 021,68 Lt už šildymą (už karštą vandenį 0,00 Lt). Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 1997-09-01 iki 2003-06-30 sudaro 5 780,43 Lt. Be to, pagal Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ atsakovui už pavėluotą atsiskaitymą apskaičiuoti 0,04 procento delspinigiai nuo 2003-05-19 iki 2003-11-19 sudaro 419,55 Lt.

Atsakovas Alfonsas Žukauskas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis nėra sudaręs sutarties su ieškovu dėl šilumos tiekimo. Be to, ieškovas nebuvo informuotas apie tai, kad nuo 1997 m. birželio mėn. jo butas bus šildomas nuo 4 namams bendros šilumos tiekimo sistemos ir mokestis už šildymą bus skaičiuojamas pagal apskaitos prietaisų parodymus. Šilumos punktas yra name Nr.18, o vamzdis iki namo Nr. 20 apie 20 m nutiestas po žeme, todėl prarandama šilumos energija, duomenys apie suvartotą šilumos energiją klastojami, nesilaikoma temperatūros grafiko, už šildymą turėtų būti mokama pagal buto tūrį, o ne pagal buto plotą, jo bute oro temperatūra yra mažesnė nei 15 laipsnių, sąskaitose neteisingai nurodytas mokestis už šildymą, nes įskaičiuotas mokestis už patalpų šildymą, kurios išnuomotos įstaigoms.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo Alfonso Žukausko ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai 2 890,22 Lt skolos už šildymą bei karštą vandenį už laikotarpį nuo 1997-09-01 iki 2003-06-30, 209,78 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2003-05-19 iki 2003-11-19. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 250 Lt už turėtas ekspertizės išlaidas. Priteisė iš ieškovo ir atsakovo valstybės naudai po 39,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad nors atsakovas nebuvo sudaręs sutarties su SP AB Vilniaus šilumos tinklai ir UAB „Vilniaus energija“ dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, atsakovas šiluma ir karštu vandeniu naudojosi, jam ir jo sutuoktinei priklausantis butas iš centralizuotos sistemos buvo šildomas iki 2003-04-18. Todėl teismas sprendė, kad sutartinių santykių tarp atsakovo bei ieškovo buvimą patvirtina faktinė situacija, abiejų šalių valia tiekti ir gauti šiluminę energiją realizuota konkliudentiniais veiksmais ir tarp ginčo šalių susiklostė šiluminės energijos tiekimo-vartojimo santykiai, todėl atsakovas privalėjo už ją atsiskaityti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad atsakovas nevykdė pareigos atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją, nes laikotarpiu nuo 1997-09-01 iki 2003-06-30 įsiskolino ieškovui 5 780,43 Lt (t.1,5-6,179-180, t.2, b.l. 2-4). Teismas nurodė, kad pagal bendrąsias prievolinius santykius reglamentuojančias teisės normas -1964 m. CK 176 str., 233 str. bei 273 str., taip pat pagal 2000 m. CK 6.383 str. 2 d., energijos tiekimo įmonei pažeidus energijos kokybės reikalavimus, abonentas turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti. Kadangi šilumos energijos tiekimo sutartis priskiriama viešųjų ir vartojimo sutarčių rūšims, todėl esant abejonių dėl sutarties sąlygų, jos visais atvejais turi būti aiškinamos vartotojų naudai (2000 m. CK 6.193 str. 4 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad energijos tiekimo tikslas - užtikrinti atitinkamą vartotojo gyvenamojo namo (buto) kambarių temperatūrą, sprendė, kad ieškovo motyvai, jog jis privalėjo užtikrinti reikiamą temperatūrą tik iki namo įvado, vertintini kritiškai ir atmestini, nes tai reikštų ieškovo kaip tiekėjo atsakomybės ribojimą.

Teismas kritiškai vertino ieškovo argumentus, jog šilumnešio temperatūriniai grafikai nebuvo privalomi ieškovui, t.y. šilumos energiją tiekiančiai organizacijai, o šilumos punkto eksploatacijos žurnaluose užfiksuotais duomenimis negalima remtis, nes šiuose žurnaluose užfiksuota momentinė temperatūra, kadangi tokia ieškovo argumentacija prieštarauja 1991-02-04 Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu patvirtintoms ir iki 2000-01-22 galiojusioms Šilumos energijos vartojimo laikinosioms taisyklėms bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999-12-21 įsakymu Nr.424 patvirtintoms Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklėms, bei paties ieškovo įsipareigojimui, įtvirtintam 1997-01-14 SP AB Vilniaus šilumos tinklų ir SP UAB „Naujamiesčio būstas“ sudarytoje Gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens paruošimo bei paskirstymo įrengimų ir vamzdynų aptarnavimo sutartyje Nr.4 užtikrinti tiekiamo termofikacinio vandens parametrus namo įvade, Vyriausybės nustatytais normatyvais ir galiojančiomis „Šilumos energijos vartojimo taisyklėmis“, „Šilumos energijos apskaitos taisyklėmis“ bei patvirtintu grafiku.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad į šilumos punktą, esantį M.K. Čiurlionio g. 20 name, Vilniuje, patenkanti šilumos energija buvo žemesnės temperatūros nei privalėjo būti ir tokiu būdu neatitiko jai keliamų kokybės standartų bei tokia temperatūra galėjo įtakoti žemesnę, nei būtina minimali, temperatūrą atsakovo bute, esančiame M.K. Čiurlionio g. 20-1A, Vilniuje. Pateiktas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos atsakymas dėl šilumos energijos tiekimo, teismo įvertintas kritiškai, kadangi atsakymas atsakovui Alfonsui Žukauskui dėl abonento temperatūrinio grafiko pobūdžio yra grindžiamas 2003 metų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių punktais, nors pastarosios Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu buvo patvirtintos tik 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258, tuo tarpu ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo apima laikotarpį nuo 1997-09-01 iki 2003-06-30, t.y. iki nurodomų taisyklių patvirtinimo. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas privalėjo užtikrinti atitinkamus tiekiamo termofikacinio vandens parametrus namo įvade, tačiau savo įsipareigojimus vykdė netinkamai ir patiekė netinkamos kokybės šilumos energiją. Teismas nurodė, kad nepaisant to, kad šilumos tiekėjui pažeidus energijos kokybės reikalavimus, abonentas turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti, energijos tiekimo įmonė tokiu atveju turi teisę reikalauti, kad abonentas atlygintų vertę to, ką jis be teisinio pagrindo sutaupė naudodamas energiją. Teismas konstatavo, kad nei viena šalis pakankamai nebendradarbiavo, nesikeitė informacija, reikšminga prievolei vykdyti. Kadangi atsakovas netinkamai laikėsi bendradarbiavimo principo, nes net ir gaudamas netinkamos kokybės šilumos energiją, ja naudojosi nuo 1997-09-01 iki 2003-06-30, ir dėl netinkamos šilumos kokybės nė karto nesikreipė į ieškovą, teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteistina pusė skolos, susidariusios nurodytu laikotarpiu, kas sudaro 2 890,22 Lt, nes priešingu atveju atsakovas nepagrįstai praturtėtų, kitoje dalyje ieškinio reikalavimą atmetė. Teismas reikalavimą priteisti delspinigius taip pat tenkino iš dalies ir priteisė pusę prašomos delspinigių sumos, t.y. 209,78 Lt delspinigių, už laikotarpį nuo 2003-05-19 iki 2003-11-19, nes atsakovas savo veiksmais iš dalies pažeidė prievolę. Teismas bylinėjimosi išlaidas apskaičiavo proporcingai patenkintų bei atmestų ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisė pusę ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau žyminį mokestį ieškovo naudai nepriteisė. Iš ieškovo atsakovo naudai priteisė pusę jo turėtų išlaidų ekspertizei apmokėti - 250 Lt, išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepriteisė, nes atsakovas nepateikė jų dydžio patvirtinančio įrodymo. Iš abiejų šalių lygiomis dalimis valstybės naudai priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – po 39,30 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas Alfonsas Žukauskas apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006-11-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti atstovavimo išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai vertino esmines bylos aplinkybes ir nustatė, kad į šilumos punktą, esantį M. K. Čiurlionio g. 20 name Nr. 20, Vilniuje, patenkanti šilumos energija buvo žemesnės temperatūros nei privalėjo būti ir tokiu būdu neatitiko jai keliamų kokybės standartų bei tokia temperatūra galėjo įtakoti žemesnę nei būtina minimali, temperatūrą atsakovo bute. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo tiekiama šilumos energija buvo nekokybiška ir neužtikrino privalomos nustatytos +18 C temperatūros atsakovui priklausančiose patalpose

Teismas, nustatęs, kad atsakovo atsisakymas mokėti už nekokybiškas paslaugas yra pagrįstas, nepagrįstai ėmė aiškintis, ar atsakovas tinkamai laikėsi bendradarbiavimo principo, tokiu būdu teismas akivaizdžiai suklydo silpnesniąja šalimi šioje byloje laikydamas šilumos tiekimo įmonę – ieškovą, o ne atsakovą.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neteisingai aiškino CK 6.200 str., nustatantį, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, nes negalima reikalauti to iš asmens, kai byloje yra įrodyta, jog sutartis dėl paslaugų teikimo su atsakovu nebuvo sudaryta.

Teismo teiginiai dėl atsakovo nebendradarbiavimo ir neteisėto praturtėjimo yra neįrodyti, niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos medžiagai, taip pat teismo išvadoms, teismas priteisė iš atsakovo skolą ir delspinigius be jokio teisinio pagrindo.

Teismas nepagrįstai nepasisakė ir neatmetė ieškovo reikalavimų tuo pagrindu, kad ieškovas reikalavimą priteisti 917,64 Lt už paslaugas nuo 1997-09-01 iki 1998-07-01 pareiškė praleidęs trijų metų ieškinio senaties terminą, o atsakovas reikalavo jį taikyti.

Teismas taip pat nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovo motyvo atmesti ieškinio reikalavimą nuo 2001 m. spalio mėn. iki 2003 m. gegužės mėn. 3 280,43 Lt sumai tuo pagrindu, kad atsakovas ir kiti du, t. y. visi, namo, esančio M.K. Čiurlionio g. 20 gyventojai pateikė ieškovui reikalavimą 2001-09-18 nutraukti šilumos energijos tiekimą, tokiu būdu jiems negalėjo būti taikomi reikalavimai, keliami butų gyventojams dėl atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos, nes gyvenamojo namo atjungimas nėra susijęs su galimais šilumos nuostoliais kitiems gyventojams.

Dėl tų pačių priežasčių turi būti panaikintas sprendimas dalyje dėl dalies delspinigių, teismo bei atstovavimo išlaidų priteisimo ir visiškai patenkintas atsakovo ekspertizės išlaidų priteisimas dalyje.

Be to, šioje byloje atsakovais turėjo būti patraukti ne tik ieškovas, bet ir tretysis asmuo L. Žukauskienė, nes jiems abiems ginčo butas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas atmestinas. Nurodo, kad nenustačius nekokybiškos šilumos energijos sąvokos negalima teigti, kad šiluminė energija buvo tiekiama nekokybiška. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad argumentai ir faktai visiškai įrodo, kad šiluminė energija buvo nekokybiška, nes toks faktas jam priklausančiose patalpose nenustatytas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kokia temperatūra buvo patalpose. Įrašas UAB „Naujamiesčio būstas“ žurnale „blogai šila“ nėra įrodymas apie nekokybišką šildymą. Apelianto teiginiai dėl nekokybiškos šilumos yra nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas pagrįstai nustatė, kad šalys privalo bendradarbiauti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad atsakovas Alfonsas Žukauskas ir tretysis asmuo - atsakovo sutuoktinė - Leokadija Žukauskienė yra buto, esančio M.K.Čiurlionio g. 20-1, Vilniuje, bendrasavininkai (T 1, b.l. 9-10, T 2, b.l. 138-157). SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra ieškovas UAB „Vilniaus energija“, nuo 1997-09-01 iki 2002-02-26, o vėliau – ieškovas minėtam butui teikė šilumą, o iki 2000 m. birželio ir karštą vandenį. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kad nors šalys ir nebuvo sutartinių santykių įforminę rašytine sutartimi, tačiau jos savo konkliudentiniais veiksmais: ieškovas tiekdamas šilumą, o atsakovas ją priimdamas ir naudodamasis – sudarė šiluminės energijos tiekimo-vartojimo sutartį. Atsakovas nuo 1997-09-01 iki 2003-06-30 nemokėdamas ieškovui už šilumos energiją pagal ieškovo skaičiavimus įsiskolino 5 780,43 Lt (T 1, b.l. 5-6, 179-180, T 2, b.l. 2-3).

Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad į šilumos punktą, esantį M.K.Čiurlionio g. 20 name, Vilniuje, patenkantis šiltas vanduo buvo žemesnės temperatūros, nei privalėjo būti ir tokiu būdu tiekiama šilumos energija neatitiko jai keliamų kokybės standartų ir tai įtakojo žemesnę, nei būtina minimali temperatūra atsakovo bute. Šią aplinkybę patvirtina šilumos punkto, esančio M.K.Čiurlionio g. 20, Vilniuje, 1998-2003 metų eksploatacijos žurnaluose užfiksuoti duomenys, SP AB „Vilniaus šilumos tinklų technikos direktoriaus 1998-2003 patvirtintų abonentų tempetatūriniai grafikai bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateikti duomenys apie 1997-2003 metų šildymo sezono mėnesių vidutinę oro temperatūrą Vilniaus mieste (T 1, b.l. 95-98, 159-167, T 2, b.l. 45-49). Teismo nustatytos aplinkybės, jog atsakovo butui buvo tiekiama nekokybiška šilumos energija bei karštas vanduo dėl per žemos temperatūros atsakovas savo apeliaciniame skunde neginčija, o ieškovas teismo sprendimo neskundė, todėl kolegija sutikdama su pirmos instancijos teismo šia nustatyta aplinkybe, smulkiau dėl jos nepasisako.

Apelianto argumentas, kad teismas nustatęs, jog ieškovas tiekė jam ginčo laikotarpiu nekokybišką šilumos energiją, privalėjo atmesti ieškinį, yra nepagrįstas. Teismas nustatęs apelianto nurodytą aplinkybę, taip pat nustatė ir kitą aplinkybę, kad atsakovas netinkamai laikėsi šalių bendradarbiavimo principo, o būtent tai, kad jis gaudamas netinkamos kokybės šilumos energiją nesikreipė į ieškovą, nereiškė pretenzijų dėl tokios energijos gavimo. Jis priėmė ginčo laikotarpiu jam tiekiamą tokią energiją ir ja naudojosi, todėl teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad už dalį paslaugos jis turi sumokėti, kitaip atsakovas nepagrįstai praturtėtų (Civilinio kodekso 512-514 straipsnis, įst.red. iki 2001-07-01, Civilinio kodekso 6.237-6.242 straipsniai, įst. red. nuo 2001-07-01). Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas silpnesniąja šalimi laikė ieškovą. Tokio motyvo skundžiamame sprendime nėra, o be to sprendime aiškiai nurodyta, kad silpnesnioji šalis byloje yra atsakovas.

Teisingai teismas taikė LR įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims nuostatas ir sprendė, kad atsakovas laiku neatsiskaitęs, privalo mokėti delspinigius.

Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti senatį tuo pagrindu atmesti reikalavimą dėl mokesčių priteisimo už laikotarpį nuo 1997-09-01 iki 1998-07-01. Toks atsakovo prašymas taikyti senatį yra pagrįstas teisės normomis galiojusiomis nurodyto laikotarpio metu, t.y. Civilinio kodekso 90 straipsnio 1 dalimi (įst.red. iki 2001-07-01). Sutinkamai su nurodyto Civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalies tokio pobūdžio ieškiniam, kokį pareiškė ieškovas buvo taikomas 3 metų senaties terminas. Todėl ieškovas reikalavimui dėl dalies skolos priteisimo pareikšti už laikotarpį nuo 1997-09-01 iki 1998-07-01 praleido šį terminą, šioje dalyje reikalavimas prašant atsakovui taikyti senatį

(Civilinio kodekso 85 straipsnio 2 dalis) turėjo būti atmestas. Dėl nurodyto šioje dalyje sprendimas keistinas ir priteista už ši laikotarpį skolos dalis atmestina (Civilinio kodekso 90 straipsnio 1 dalis).

Taip pat kolegija sprendžia, kad pagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neturėjo pagrindo skolos priteisti už laikotarpį nuo 2001-10-18 iki paslaugų tiekimo pabaigos. 2001-09-17 dienos prašymu ieškovas ir visi tame pačiame name esančių butų savininkai kreipėsi į SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kurio teisių ir pareigų perėmėju yra ieškovas, direktorių su prašymu nutraukti namo, esančio M.K.Čiurlionio g. 20, šilumos ir karšto vandens tiekimą (T 1, b.l. 52), tačiau ieškovas be tam svarbių priežasčių šilumos energijos tiekimą nutraukė tik 2003-04-18 (T 1, b.l. 11, T 2, b.l. 13). Ieškovas šilumos energijos tiekimą nutraukė be jokių išlygų ir sąlygų, nors 2001-11-19 Techninėse sąlygose Nr. 01-028-1 (T 1, b.l. 63) nurodė sąlygas, kurioms esant namas, esantis Čiurlionio g. 20, galėtų būti atjungtas nuo bendros šildymo sistemos. Tokios ieškovo nurodytos sąlygos neatitiko Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1998 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1581 V, priimtų vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 723 ,,Dėl gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos atjungimo nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarkos tvirtinimo” numatytų sąlygų, nes jos nurodytos neatsižvelgiant, kad prašoma atjungti ne vieną butą daugiabučiame name, o visą namą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nurodytą laikotarpį buvo tiekiama nekokybiška šilumos energija, atsakovas nemokėjo už jam teikiama nekokybišką paslaugą, todėl atsakovo skola šiuo konkrečiu atveju taip pat nebuvo pagrindas netenkinti namo gyventojų prašymo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas šį prašymą patenkino žymiai vėliau ir be jokių sąlygų, bent jau į bylą nepateikta įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti priešingai. Tokiu būdu ieškovas neturėdamas jokio pagrindo tiekė atsakovui šilumą, bet jis tai darė savo riziką ir atsakovas neprivalo mokėti už nurodytą laikotarpį, nes jo teisė vienašališkai nutraukti vartojamąją sutartį buvo pažeista (Civilinio kodekso 6.390 straipsnio 1 dalis).

Kolegija nesutinka, kad sprendimą reikia naikinti dėl to, jog apelianto sutuoktinė Leokadija Žukauskienė nepatraukta į bylą atsakovu. Teisė reikšti ieškinį ir kam reikšti ieškinį yra ieškovo teisė, o teismas Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio pagrindu pakeisti netinkamą šalį tinka šalimi. Nagrinėjamu atveju ieškovui pareiškus ieškinį atsakovui A.Žukauskui jo sutuoktinė ir buto bendrasavininkė buvo patraukta trečiuoju asmeniu, tuo buvo užtikrintos visos jos teisės numatytos tiek Civilinio proceso kodekso 42 straipsnyje, tiek kitose proceso normose, tokiu būdu trečiojo asmens procesinės teisės nėra pažeistos, jis žinojo apie bylą bei buvo informuotas apie jos eigą ir galėjo dalyvaudamas teismo posėdžiuose, išsakyti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu.

Dėl virš išdėstyto pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas aukščiau nurodytu būdu. Nustatant atsakovui tenkančią sumokėti skolos dalį iš ieškovo priskaičiuotos sumos atimama skola priskaičiuota už laikotarpį nuo 1997-09-01 iki 1998-07-01 dėl senaties termino praleidimo, o taip pat priskaičiuota skola už laikotarpį nuo 2001-10-01 iki 2003-06-30 (šilumos energija buvo tiekiama pažeidžiant šalies teisę vienašališkai nutraukti sutartį), likusi priskaičiuota skola – 1482,36 Lt, sutikus su pirmos instancijos teismo sprendimu sumažinti skolą 50 %, mažinama iki 741,18 Lt.

Teismo priteisti delspinigiai skaičiuojami nuo priteistinos sumos už ieškovo prašomą laikotarpį sudaro (741,18 Lt x 0,04%x182=) 54,25 Lt.

Sumažinus priteistinos skolos dalį atitinkamai mažinamos ir bylinėjimo išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme iki 100 Lt, o taip pat apeliantui priteistina dalis žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą bei dalis atstovavimo išlaidų, proporcingai patenkinti reikalavimų pagal apeliacinį skundą dalyje (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimą pakeisti: priteistą iš Alfonso Žukausko 2 890,22 Lt skolą sumažinti iki 741,18 Lt, delspinigius – iki 54,25 Lt, išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 100 Lt. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš UAB „Vilniaus energija“ priteisti 62 žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundą bei 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Neringa ŠvedienėEgidijus Žironas