Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija 113; 113.2; 117; 117.1; 117.3; 119; 119.12; 130; 130.1; 130.1.1.

PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. vasario 5 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. T.-P. ieškinį atsakovui R. Š., institucijai, teikiančiai išvadą,- Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. T.-P., atstovaujama advokato padėjėjo S. Š., kreipėsi su ieškiniu atsakovui R. Š., ir institucijai, teikiančiai išvadą,- Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, į Pakruojo rajono apylinkės teismą, kuriuo prašė neterminuotai apriboti atsakovo R. Š. tėvo valdžią jo sūnaus N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams – atsakovui vengiant atlikti savo pareigas auklėti sūnų N. Š. ir visiškai juo nesirūpinant bei nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nurodė, kad 2013 m. balandžio 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės A. T.-P. ieškinį dėl neterminuoto N. Š. tėvo R. Š. valdžios apribojimo tenkino iš dalies ir laikinai – iki 2016 m. gruodžio 20 d. apribojo tėvo valdžią atsakovui R. Š. jo nepilnamečio sūnaus N. Š. atžvilgiu. Tačiau atsakovas R. Š., pastarosios bylos nagrinėjimo metu davęs pažadą bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, išlaikyti jį ir pan., tokių savo pažadų nevykdo, praėjus 1,5 metų po šio sprendimo priėmimo nei karto nei į ieškovę, nei į Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl informacijos apie sūnų nesikreipė, neieškojo kontaktų, nepareiškė noro bendrauti su sūnumi, pilnai nepadengė vaiko išlaikymo įsiskolinimo dalies (daugiau nei 17250 Lt), nepradėjo su sūnumi bendrauti, juo rūpintis bei dalyvauti jo auklėjime, neteikia jam jokio išlaikymo, t.y. nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas atkurti socialinius ryšius su sūnumi. Be to, 2014 m. liepos 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui N. Š. padidinimo su atsakovu R. Š. nei susisiekti, nei jo rasti, nepavyko, byla nesidomėjo, iki šiol neteikia jokio išlaikymo. Nepilnamečio vaiko N. Š. su biologiniu tėvu bet kokie ryšiai yra nutrūkę, įprastas tėvo ir sūnaus bendravimas niekada neegzistavo, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo tėviškų pareigų, vaikas laiko savo tėvu ir pažįsta vienintelį tėvą, su kuriuo gyvena, - F. P., jis nekalba lietuviškai, apskritai nepažįsta R. Š. ir nėra su juo bendravęs, o atsakovui R. Š. nededant jokių pastangų tėvo pareigoms vykdyti vaiko atžvilgiu, nėra jokio pagrindo manyti, kad padėtis galėtų pasikeisti. Nepilnamečio N. Š., kaip ir jo šeimos: mamos A. T.-P. ir mamos sutuoktinio F. P., nuolatinė gyvenamoji vieta yra Italijoje, ten vaikas mokosi ir ketina užaugęs likti gyventi. Pagal Italijos įstatymus, kadangi vaikas nėra vaiko mamos sutuoktinio F. P. įvaikintas, pastarasis negali atlikti jokių veiksmų, pasirūpinant vaiku (paimti iš mokyklos, dalyvauti mokykloje rengiamuose tėvų susirinkimuose, atstovauti jį gydymo įstaigose, vežtis atostogų ir t.t.), kas šeimai sukelia daug nepatogumų bei apsunkina vaiko gyvenimą (1-4 b. l.).

Civilinė byla pagal ieškovės A. T.-P. ieškinį atsakovui R. Š., institucijai, teikiančiai išvadą,- Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo iškelta Pakruojo rajono apylinkės teisme 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi (24 b. l.).

Atsakovui R. Š. ieškinio ir prie jo pridėtų dokumentų kopijos su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo išsiųsti ieškovo atstovo nurodytu paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu – Pakruojo rajonas, G. kaimas, grąžinti neįteikti su nuoroda, jog adresatas „neatsiėmė pašte“ (27 b. l.). Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. Š. 2013 m. balandžio 8 d. deklaravo savo išvykimą į užsienį – Ispaniją (28 b. l.). Dėl šių priežasčių teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi tenkinus ieškovės atstovo prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, bylos procesiniai dokumentai: ieškinys ir jo priedai su pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, įteikti 2014 m. gruodžio 30 d. viešo paskelbimo būdu (29-30, 31 b. l.).

Atsakovas R. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 12 p., 782 str., 2003-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“ 17 str.).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

Šiuo atveju ieškovės A. T.-P. ieškinys atsakovui R. Š., institucijai, teikiančiai išvadą,- Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pareikštas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo Lietuvos Respublikos CK trečios knygos XI skyriaus penkto skirsnio pagrindais. Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 401 straipsniu, bylas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėja vieno ar abiejų tėvų, kurių valdžią siekiama apriboti, arba vaiko gyvenamosios vietos teismas (CPK 401 str. 1 d.), arba vieno iš vaiko tėvų ar globėjo (rūpintojo), su kuriuo gyvena vaikai, ieškinys gali būti paduotas ieškovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 401 str. 2 d.). Taigi, iš šios normos matyti, kad ieškinys apylinkės teismui gali būti paduotas pagal: tėvo (tėvų), kurio (kurių) valdžią siekiama apriboti (t.y. atsakovo), gyvenamąją vietą, arba pagal vaiko gyvenamąją vietą, arba pagal to tėvo (t.y. ieškovo), su kuriuo gyvena vaikas, gyvenamąją vietą. Šioje byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės atstovas ieškinį padavė pagal vaiko tėvo – atsakovo R. Š., kurio valdžią siekiama apriboti, paskutinę žinomą gyvenamąją vietą Lietuvoje – Pakruojo rajone, G. kaime. Bylos duomenys: pats ieškinio turinys, 2014 m. liepos 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-11-287/2014m., į šią nagrinėjamą civilinę bylą pateikta Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriau išvada su priedais, patvirtina, kad paskutiniu ieškovės atstovo nurodomu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu atsakovas R. Š. negyvena, dar daugiau,- jis negyvena Lietuvos Respublikoje, 2013 m. balandžio 8 d. deklaravo savo išvykimą į užsienį – Ispaniją, ką, beje, patvirtina ne tik išrašas iš Gyventojų registro tarnybos (28 b. l.) ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada (34 b. l.) bei pridėtas analogiškas išrašas iš Gyventojų registro tarnybos (36 b. l.), tačiau ir Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnijos raštas (35 b. l.). Be to, Teismų informacinės sistemos duomenimis bei remiantis tuo, kad būtent Pakruojo rajono apylinkės teisme išnagrinėtos ieškinyje minimos civilinės bylos su tomis pačiomis šalimis (susijusios su šalių nepilnamečiu vaiku N. Š.), teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovo R. Š. sesuo R. B. Todėl siekiant nustatyti galimą atsakovo R. Š. gyvenamąją (buvimo) vietą, teismo iniciatyva patikrintos aplinkybės dėl galimos, net ir užsienio valstybėje, atsakovo R. Š. buvimo vietos, pasitelkiant Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnus. Teisme 2015 m. vasario 2 d. gautas atsakovo R. Š. sesers R. B. 2015 m. sausio 30 d. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog, kiek jai yra žinoma, R. Š. šiuo metu dirba ir gyvena Anglijoje, tačiau ji tikslių duomenų pateikti negali, nes su juo apie 1,5 metų jokių ryšių nepalaiko.

Pažymėtina, jog viena vertus, gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 str. 1 d.), tačiau kita vertus, sprendžiant bylos teismingumo klausimus, svarbu yra nustatyti būtent faktinę nuolatinę asmens gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į šioje nagrinėjamoje byloje visas nustatytas aplinkybes, taip pat susipažinus su Pakruojo rajono apylinkės teisme išnagrinėtomis ieškinyje minimomis civilinėmis bylomis, matyti, kad atsakovas R. Š. Lietuvos Respublikoje negyvena: 2013 m. balandžio 8 d. deklaravo savo išvykimą į užsienį – Ispaniją, šiuo metu galimai yra Anglijoje, procesinių bylos dokumentų įteikti dėl jo nežinomos gyvenamosios (buvimo) ar darbo vietos jokiais kitais būdais, nei viešo paskelbimo būdu, nepavyksta (civilinės bylos Nr. 2-11-287/2014m. duomenys), ką nurodo ir pats ieškovės atstovas ieškinyje. Be to, Pakruojo rajono apylinkės teisme 2013 m. balandžio 22 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-12-744/2013m. duomenys bei priimtas teismo sprendimas dėl laikino – iki 2016 m. gruodžio 20 d. tėvo valdžios apribojimo atsakovui R. Š. rodo, kad atsakovas R. Š. netrukus po sūnaus gimimo vykdavo dirbti į užsienį, nuo 2008 metų Lietuvos Respublikoje nedirba, 2012 m. dirbo Ispanijoje, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebedirbo ir t.t. Todėl visų nagrinėjamu atveju nustatytų duomenų pagrindu konstatuotina, kad atsakovas R. Š. Lietuvos Respublikoje negyvena, jo gyvenamoji vieta šiuo metu nežinoma.

Byloje reiškiamas reikalavimas būtent dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Pagal bylos duomenis: ieškovė A. T.-P. ir nepilnametis vaikas N. Š., gimęs 2002 m. gruodžio 20 d., gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovas R. Š., kaip nustatyta ir paminėta aukščiau, Lietuvos Respublikoje negyvena (galima gyvenamoji vieta Anglijoje). Ši byla turi tarptautinį elementą, todėl spręstinas klausimas dėl bylos teismingumo, t.y. at ji teisminga Lietuvos Respublikos teismui (CPK 782 str.).

Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. Lietuvos Respublikos CPK 780 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos CPK nuostatos yra taikomos tuomet, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Kadangi Europos Sąjungos teisės aktai taikomi tiesiogiai, todėl sprendžiant civilinių bylų teismingumo (jurisdikcijos) klausimus taikomi tarptautinį civilinį procesą reglamentuojantys teisės aktai. Nagrinėjamu atveju Pakruojo rajono apylinkės teisme iškelta byla dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, todėl tėvų pareigų teismingumo klausimu tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra būtent 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“. Šis Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal EB steigimo sutartį. Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti. Būtent 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ (toliau reglamentas) I skyriaus 1 straipsnio 1 dalies b punktas numato, kad šis reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu. Šio Reglamento II skyriaus 2 skirsnio 8 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinę - bendrąją jurisdikciją, kurioje imperatyviai įtvirtinta, jog valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Taigi, bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

Kaip minėta, nagrinėjamoje civilinėje byloje nepilnamečio vaiko N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kartu su ieškove ir jos kitais šeimos nariais. Vaikas Italijoje gyvena nuo 2005 metų, 2006 m. lapkričio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-664-77/2006, 2007 m. vasario 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi paliktu nepakeistu (Teismų informacinės sistemos LITEKO ir civilinės bylos Nr. 2-12-744/2013m. duomenys), vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama – ieškove A. T.-P.. Byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Taigi, paminėta Reglamento II skyriaus 2 skirsnio 8 straipsnio 1 dalyje pagrindinė jurisdikcijos taisyklė – pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą bei Reglamento ) I skyriaus 1 straipsnio 1 dalies b punktą, apibrėžiantį jo taikymo sritį - civilinėms byloms, susijusioms su tėvų pareigų apribojimu, yra pagrindas išvadai susiformuoti, kad byla priklauso būtent Italijos teismų jurisdikcijai. Tuo tarpu šio reglamento pagrindu būtent atsakovo R. Š. gyvenamoji vieta pagal šį Reglamentą bylos teismingumo neapsprendžia. Kita vertus, byloje ieškovės atstovo nurodyti duomenys apie paskutinę žinomą gyvenamąją vietą Pakruojo rajone, jo gyvenamosios vietos Lietuvoje nepatvirtina. Todėl darytina išvada, kad ieškovės A. T.-P. ieškinys, pateiktas Pakruojo rajono apylinkės teismui ieškinio priėmimo stadijoje leido teismui padaryti klaidingas išvadas apie atsakovo gyvenamąją vietą bei šios bylos teismingumą.

Nagrinėjamu atveju negali būti taikomos ir minėto 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 jurisdikcijos normos, leidžiančios pasirinkti vieną iš keleto skirtingų jurisdikcijos kriterijų, numatytų 2 skirsnio 12 straipsnio „Jurisdikcijos prorogacija“ (reglamento 2 skirsnio 8 straipsnio 2 dalis) 3 dalyje. Reglamento Preambulės 12 punkte nurodyta, kad jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigomis, nustatyti šiame reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų. Tai reiškia, kad jurisdikcija turėtų pirmiausiai priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą. Taigi, galimybė šalims pasirinkti teismą (jurisdikciją) yra grindžiama būtent vaiko interesais ir išimtys numatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atveju arba pagal tėvų susitarimą. Šiuo atveju, kaip minėta aukščiau iš įvairių civilinių ginčų tarp tų pačių šalių nagrinėtų bylų medžiagos akivaizdu, kad nepilnamečio N. Š. nuolatinė gyvenamoji vieta (nustatyta 2006 m. lapkričio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-664-77/2006, - su mama), yra Italijoje net nuo 2005 metų, vaikas iš Lietuvos išvyko, kai jam buvo 2,5 metų, kartu su mama (ieškove) jie dar 2006 m. gruodžio 20 d. deklaravo savo išvykimą į užsienį – Italiją (36, 39, 40 b. l.), Italijoje lanko mokyklą, jis net nekalba lietuvių kalba ir t.t., t.y. ginčo dėl šios vaiko gyvenamosios vietos ir būtent - ne Lietuvoje - nėra. Tuo tarpu minėtas Reglamento 2 skirsnio 12 straipsnis, suteikiantis teisę pasirinkti jurisdikciją, t.y. šio straipsnio 3 dalis nors ir įtvirtina, kad valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją tėvų pareigoms kitose bylose, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; arba b) teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Būtent nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nepilnametis N. Š. turi esminį ryšį su Lietuvos Respublika, nes nors ir yra lietuvis (civilinės bylos Nr. 2-11-287/2014m. I t. 56 b. l., Nr. 2-12-744/2013m. I t. 7 b. l.), tačiau būtent dėl aukščiau nustatytų aplinkybių bei atsižvelgiant į paminėto Reglamento Preambulės 12 punktą, tokia išvada negali būti konstatuota. Be to, kaip minėta anksčiau, nė vienas iš vaiko tėvų pareigų turėtojų Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nėra jokio būtent visų bylos šalių aiškiai išreikšto ar kitokiu nedviprasmišku būdu pateikto pritarimo dėl bylos teismingumo (jurisdikcijos) būtent Lietuvos Respublikos teismams. Dar daugiau, minėto Reglamento nurodytų normų visuma, tame tarpe ir paminėtos nuostatos, suponuoja išvadą, jog civilinės bylos jurisdikcijos klausimai reglamentuoti būtent svarbiausia aplinkybe laikant vaikų interesus. O šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad tai labiausiai atitinka vaiko interesus.

Kartu teismas pažymi, kad 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ Preambulės 15 punkte nurodyta, jog dokumentų įteikimui bylose, iškeltose pagal šį reglamentą, turi būti taikomas 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse. Kaip žinia, pastarasis Reglamentas (EB) Nr. 1348/2000 panaikintas 2007 m. lapkričio 13 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000, tačiau jo šiuo atveju pakeitimas kitu nepanaikina nuostatos dėl dokumentų įteikimo bylose, iškeltose pagal kad 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003. Paminėtina, jog 2007 m. lapkričio 13 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 I skyriaus 1 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, jog šis reglamentas netaikomas jeigu nežinomas asmens, kuriam turi būti įteiktas dokumentas, adresas. Taigi, akivaizdu, kad byloje esant tokiems duomenims, jog atsakovo R. Š. gyvenamoji vieta nežinoma, net bylos procesinių dokumentų įteikimas atsakovui būtų neįmanomas. Kita vertus, įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi ir turi būti vykdomi (CPK 18 str.). Atkreiptinas ieškovės ir jos atstovo dėmesys į tai, kad, kaip matyti tiek iš nagrinėjamos bylos, tiek iš jau išnagrinėtos bylos, ieškovei ir jos atstovui ignoruojant duomenis apie atsakovo nežinomą ir nenustatytą (nenustatomą) gyvenamąją (buvimo) vietą, ką nurodo ir ieškinyje ieškovės atstovas, teismo sprendimo vykdymas ne tik kad pasunkėja, jis tampa neįmanomu vykdyti. Primintina, jog 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ 2 skirsnio 28 straipsnis inter alia reglamentuoja, jog teismo sprendimas yra vykdomas kitoje valstybėje narėje, jei jis yra valstybėje narėje priimtas ir joje vykdytinas bei įteiktas. Be to, minėto Reglamento 3 skirsnio 37 straipsnis inter alia numato, kad šalis, kuri kreipsis dėl teismo sprendimo vykdymo turės pateikti teismo sprendimo kopiją, atitinkančią jos autentiškumo nustatymo sąlygas ir 39 straipsnyje nurodytą pažymėjimą (37 str. 1 d.), o jei sprendimas priimamas šaliai neatvykus į teismą, bus būtina pateikti dokumento, patvirtinančio, kad neatvykusiai šaliai bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas buvo įteiktas, originalą arba patvirtintą kopiją arba bet kurį dokumentą, nurodantį, kad atsakovas nedviprasmiškai pritarė teismo sprendimui. Taigi, pastarosios paminėtos teisės normos patvirtina, jog atsakovui R. Š. procesiniai dokumentai neišvengiamai turės būti įteikti 2007 m. lapkričio 13 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 nustatyta tvarka ir sąlygomis, o šiuo atveju tokių galimybių net nėra, kas apsunkins ir teismo sprendimo paties vykdymo galimybes.

Atsižvelgiant į šioje civilinėje byloje nustatytų ir aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams ir šiuo atveju Pakruojo rajono apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovės A. T.-P. ieškinį atsakovui R. Š., institucijai, teikiančiai išvadą,- Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo jurisdikcijos neturi (2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ 3 skirsnio 17 str.). Todėl ieškovės A. T.-P. ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 12 p., 782 str.).

Kadangi byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, šiai nutarčiai įsiteisėjus, grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už šį ieškinį (CPK 87 str. 1 d. 8 p., 3 d., 5 d., 94 str. 1 d.). Iš byloje esančio žyminio mokesčio mokėjimo dokumento (22 b. l.) matyti, kad ieškovės atstovas advokato padėjėjas S. Š. 2014 m. gruodžio 10 d. mokėjimo dokumentu Nr. 424 sumokėjo už ieškovę 145,00 Lt dydžio žyminį mokestį. Todėl 41,99 Eur (145,00 Lt) dydžio žyminis mokestis grąžintinas ieškovės A. T.-P. atstovui advokato padėjėjui S. Š..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 3 ir 5 dalimis, 94 straipsnio 1 dalimi, 290-292 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 297 - 298 straipsniais, 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“, teismas

nutaria:

Ieškovės A. T.-P. ieškinį atsakovui R. Š., institucijai, teikiančiai išvadą,- Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo palikti nenagrinėtu.

Nutarties kopijas nedelsiant išsiųsti ieškovės atstovui ir išvadą teikiančiai institucijai.

Grąžinti ieškovės A. T.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB DNB banke, 41,99 Eur (keturiasdešimt vieną eurą ir 99 centus) (145,00 Lt) žyminio mokesčio, sumokėto 2014 m. gruodžio 10 d. mokėjimo dokumentu Nr. 424, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Nutarties vykdymą dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.