Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-354-633/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
1-354-633/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06357-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Nukentėjusysis
E. Ž.
Kaltinamasis
K. T.
Baudžiamoji byla Nr. 1-354-633/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06357-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos –1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui R. M., nukentėjusiajam E. Ž., gynėjai advokatei A. R. M., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. T., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi tačiau su sutuoktiniu negyvenanti, išlaikytinių neturinti, vidurinio išsilavinimo, darbinga visiškai, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje bedarbe neregistruota, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamoji K. T. 2020 m. vasario 12 d. apie 19.00 val. šeimos namų (duomenys neskelbtini) kambaryje, bendrų išgertuvių metu kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui, tyčia sudavė korpusinių baldų iš medžio drožlių plokštės dalimi į galvą šeimos nariui – sugyventiniui E. Ž., sukeldama jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydama sveikatą.

Šiais veiksmais kaltinamoji K. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

2. Kaltinamoji K. T. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio ir viešai pasižadėjo daugiau taip nesielgti, netrukus po įvykio atsiprašiusi ir patį nukentėjusįjį, su juo visiškai susitaikę ir toliau kartu gyvenantys. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio vakarą namuose, svetainėje, dviese su sugyventiniu išgėrė apie 6 litrus stipraus alaus, abu buvo jau girtoki, sugyventinis – labiau. Išgertuvių pabaigoje tarp jos ir sugyventinio kilo buitinis žodinis konfliktas. Šio konflikto metu sugyventinis jai skaudžiai tempęs už plaukų, ji dėl to stipriai supykusi ant nukentėjusiojo ir nesusilaikiusi dėl buvusio savo girtumo, išėjusi į virtuvę, ten pasiėmusi dalį išardytos spintos antresolės iš dviejų plokščių, ir atsinešusi su ja sudavė kartą sugyventiniui į galvą, matė, kad pataikė į kaktą, kurioje atsirado kraujuojanti žaizda, sutinkanti, kad jam skaudėję, lig tol sugyventinio veidas buvo sveikas, šis supykęs ir išėjęs iš namų. Sugyventiniui iškvietus policiją, ji buvo parą laikinai sulaikyta. Po nusikaltimo įvykio alkoholio visiškai atsisakiusi, priklausomybės jam neturinti, abu su sugyventiniu pragyvenantys iš pavienių uždarbių pas žmones, materialinė padėtis esanti sunki, pasižadanti alkoholio vartojimą minimalizuoti ar visai jo atsisakyti ir daugiau nebenusikalsti.

3. Nukentėjusysis E. Ž. teisme patvirtino, jog sugyventinė kaltinamoji, grįžusi iš sulaikymo, jį atsiprašiusi, jis jai atleidęs, jie visiškai susitaikę ir toliau kartu gyvenantys, po nusikaltimo įvykio visiškai nevartoja alkoholio, abu uždarbiaujantys, todėl jis tikintis, kad ji, kaltinamoji, daugiau nenusikals, prašantis ją atleisti nuo atsakomybės jiems susitaikius.

Duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti (patikrinti) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio tvarka, nukentėjusysis E. Ž. nurodė iš esmės tokias pačias nusikaltimo įvykio aplinkybes kaip ir kaltinamoji K. T. teisme (b. l. 24-25).

4. 2020 m. vasario 12 d. nusikaltimo įvykio vietos bei vasario 13 d. reikšmingo bylai daikto apžiūromis nustatyta, jog kaltinamosios ir nukentėjusiojo šeimos namai yra 3 pereinamo tipo kambarių su virtuve bute (duomenys neskelbtini) esančiame keturių butų name. Įėjimas į butą iš laiptinės, pirmiausiai patenkama į prieškambarį, iš jo į kambarį, iš kurio yra išėjimas į virtuvės patalpą, kurioje prie durų iš dešinės pusės yra prie sienos pristatyta korpusinių baldų dalis iš dviejų plokščių, minėtame svetainės kambaryje yra pastatyta sofa-lova, televizorius, dvigulė lova, kambario aplinka iš esmės tvarkinga. Korpusinių baldų – spintos antresolių šoninės ir durelių plokštės tarpusavyje yra sujungtos dviem vyriais, stačiakampių plokščių storis – 1,8 cm, plotai 56x57 cm ir 46,5 x 57 cm. Mažesniosios plokštės išorinėje pusėje fiksuotas rusvos spalvos panašus į kraują sutepimas (b. l. 15-21, 39-44).

5. 2020 m. vasario 12 d. policijos pareigūno pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš nukentėjusiojo ir kaltinamosios kaimyno informaciją apie nukentėjusiojo sumušimą, ši pasitvirtino – kilusio žodinio konflikto metu sugyventinė (kaltinamoji) jam sudavusi į galvą korpusinių baldų dalimi, dėl ko jis jautęs fizinį skausmą. Nukentėjusysis buvo rastas sutrikęs, akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, jo kaktoje matėsi kraujuojanti žaizda. Kaltinamoji neneigė ir patvirtino, jog tarpusavio konflikto metu sudavė baldų plokštėmis nukentėjusiajam į kaktą (b. l. 11-14).

Analogiški duomenys fiksuoti policijos pareigūno nusikaltimo įvykio vietoje ant savęs dėvėto išorinio vaizdo registratoriaus įrašo duomenimis (b. l. 46-52).

6. 2020 m. vasario 13 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 94/2020(09) nukentėjusiajam E. Ž. konstatuota muštinė žaizda kaktoje, padaryta galimai 2020 m. vasario 12 d. kietu buku ar bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti ir baldų dalis iš medžio drožlių plokštės, vienu trauminiu poveikiu, nukentėjusiajam esant bet kokioje padėtyje, šis galėjo jausti fizinį skausmą, konstatuotas sužalojimas (žaizda) kaktoje sukėlė nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą (b. l. 56-57, 59-60).

7. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad 2020 m. vasario 12 d., 19.50 val. laiku nusikaltimo įvykio vietoje K. T. alkotesteriu buvo nustatytas lengvas 1,16 prom., o 20.08 val. laiku nukentėjusiajam E. Ž. – sunkus 2,78 prom., girtumai (b. l. 36-38).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

8. Kaltinamosios K. T. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusiojo parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos ir daiktinio įrodymo apžiūromis, teismo medicinos specialisto išvada) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamosios paaiškinimus kaip teisingus ir išsamius.

9. Nukentėjusiojo E. Ž. liudijimas per visą bylos procesą buvo nuoseklus, jo byloje pateikti duomenys atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įskaitant šviežio sumušimo požymius jo veide, teismo medicinos specialisto išvadas dėl konstatuoto sužalojimo pobūdžio, jo kilmės, padarymo laiko, mechanizmo ir pasekmių sveikatai, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką, daiktinio įrodymo apžiūra konstatuotus nusikalstamos veikos pėdsakus (kraujo dėmę) ant jo bei ir kaltinamosios apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-7) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajai inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais.

10. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamoji, bendrų išgertuvių metu kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, tyčia smurtu puolė jam neįtikusį nukentėjusįjį, savo sugyventinį, suduodama jam į galvą kaktos srityje korpusinių baldų iš medžio drožlių plokštės dalimi sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai (iki 10 dienų) sutrikdė sveikatą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

11. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė būtent kaltinamoji ir niekas kitas. Antra, kaltinamoji taip aktyviai veikė (suduodama baldų dalimi į kaktą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jos tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl ji turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo jam sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Trečia, smūgis medžio drožlių plokšte į kaktą, sukėlęs nukentėjusiajam kurį laiką trukusį fizinį skausmą bei išorinį jo kūno sužalojimą - kraujuojančią žaizdą kaktoje, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusiojo byloje nuosekliai nurodytos jo mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas ir išorinio kūno sužalojimo kaktoje padarymas (kraujuojanti žaizda), buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačio nukentėjusiojo pareiškimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusiojo išvaizdą ir emocinę būklę iškart po nusikaltimo įvykio (buvo sutrikęs, kakta buvo sumušta, iš jos kraujavo) ir duomenimis jo, nukentėjusiojo, medicininiuose dokumentuose, tiek teismo medicinos specialisto išvadomis bei ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, nesusituokusių kaltinamosios ir nukentėjusiojo bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamoji ir nukentėjusysis nesusituokę kartu kaip partneriai gyvena jau maždaug 10 metų, visą šį laiką veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos faktinės šeimos nariai.

IV. Kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir kt. sprendimų argumentai.

12. Teisiamajame posėdyje nesunkų tyčinį nusikaltimą padariusi kaltinamoji K. T. visiškai prisipažino kalta, pareiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo padaryto nusikalstamo poelgio ir juo nukentėjusiajam sukeltų pasekmių, netrukus po įvykio (kai buvo paleista iš policijos įstaigos) pati savo iniciatyva nukentėjusįjį atsiprašė, su juo visiškai susitaikė ir toliau kartu gyvena, kasdien veda bendrą ūkį, ką patvirtino ir pats nukentėjusysis, ir kas teismo vertinama visišku nusikalstama veika nukentėjusiam padarytos neturtinės žalos laisvanorišku atlyginimu (pašalinimu), kai turtinės žalos pagal bylos duomenis nagrinėjama nusikalstama veika tiesiogiai padaryta niekam nebuvo. Kaltinamoji nusikalto ir yra teisiama pirmą kartą (b. l. 71), per paskutiniuosius metus laiko ji nebuvo baudžiama ir administracinėmis nuobaudomis ir (ar) poveikio priemonėmis (b. l. 70). Kaltinamoji iki 2017 m. spalio 3 d. dirbo (b. l. 69) arba registravosi ieškančia darbo Užimtumo tarnyboje (b. l. 68), paskutiniu metu kartu su sugyventiniu (nukentėjusiuoju) pragyvena iš pavienių uždarbių pas aplinkinius žmones, tai yra, iš savo darbo. Kita vertus, ji priklausomybės ligų gydytojo nedispancerizuota, yra stipriai motyvuota visiškai nebevartoti alkoholio, dirbti ir daugiau nenusikalsti, po nusikaltimo įvykio visiškai atsisakė ir nebevartoja alkoholio - visų šitų aplinkybių visuma teismui duoda pagrindą manyti, jog ji ateityje laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Teisiamajame posėdyje išklausęs proceso dalyvių nuomones, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį dėl minimalaus smurtinių veiksmų skaičiaus ir jų pobūdžio bei artimų minimalioms neigiamų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai įvertindamas mažesniu nei rūšinio lygmens, pripažindamas kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tai kad ji : a) visiškai prisipažino kalta, davė išsamius paaiškinimus apie įvykį ir tuo padėjo teismui atskleisti esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes, taip pat nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), b) iki bylos nagrinėjimo laisvanoriškai atlygino (pašalino) nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, kai turtinės padaryta nebuvo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis), c) jos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas ir provokavęs nukentėjusiojo elgesys, jam tyčia skausmingai tempiant kaltinamosios plaukus (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (viso trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės), kartu pripažindamas kaltinamosios smurtą lėmusį jos artimesnį vidutiniam apsvaigimą nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat atsižvelgdamas į teigiamą kaltinamosios asmenybę ir pozityvų elgesį po nusikalstamos veikos įvykdymo, pašalinant ne tik neturtinius nusikalstamos veikos padarinius, bet ir prielaidas tokių veiksmų recidyvui, teismas sprendžia kaltinamosios, jos gynėjos ir paties nukentėjusiojo prašymą, kuriam pritaria ir prokuroras, tenkinti ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas (kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), o bylą nutraukti (BPK 254 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdamas į teismo aukščiau jau aptartas aplinkybes, sudarančias faktinį pagrindą kaltinamosios atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės (punktas 12), kaltinamosios pozityvų elgesį po nusikaltimo įvykio, sunkią jos ir jos faktinės šeimos turtinę padėtį, amžių ir darbingumą, teismas sprendžia atleidžiamai nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai paskirti vieną baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 mėn. išdirbti 40 val. nemokamų darbų. Skirti daugiau ir (ar) griežtesnių baudžiamojo poveikio priemonių bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo ir poreikio pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra, kadangi teigiama kaltinamosios asmenybė ir jos elgesys po nusikaltimo įvykio duoda pakankamą faktinį pagrindą teismui manyti, kad jau vien jos nusikaltimo fakto iškėlimas aikštėn ir šios bylos procesas, įskaitant bylos teisminį nagrinėjimą, padarė pakankamą pozityvų poveikį kaltinamosios nuostatoms ir elgesiui, kad ji laikysis teisės normų ir daugiau nenusikals ir be tokių papildomų ir (ar) griežtesnių savo pobūdžiu baudžiamojo poveikio priemonių jai paskyrimo, juolab, kad pripažįstama sunkia kaltinamosios turtinė padėtis iš esmės neleidžia jai skirti finansinio pobūdžio sankcijų ar priemonių, kurių vykdymas pareikalautų piniginių išlaidų. Kitos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 68 ir 72 straipsniai) kaltinamajai taip pat neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų.

14. Kaltinamajai K. T. ligšioliniame bylos procese paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių šioje byloje nepareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra. Daiktiniu įrodymu pripažinta korpusinių baldų dalis, laikinai saugoma pas nukentėjusįjį E. Ž. (b. l. 45), nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžintina (paliktina disponuoti) savininkui E. Ž. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

K. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atleisti, jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis), baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti atleidžiamai nuo baudžiamosios atsakomybės K. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigoti atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Daiktinį įrodymą - korpusinių baldų dalį, laikinai saugomą pas nukentėjusįjį E. Ž., nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti (palikti laisvai disponuoti) savininkui E. Ž..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Algis Vieraitis