Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-376-312/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-15
Bylos Nr.
1S-376-312/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
P. O.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-376-312/2019
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo P. O. (P. O.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 59-190 taikyti nuteistajam P. O. lygtinį paleidimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 59-190 taikė nuteistajam P. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi toks nutarimas nepatvirtintas. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo ankstesnių P. O. teistumų skaičiumi, padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu, faktu, kad jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu ir ją ateityje galinčiais didinti veiksniais (nuteistojo aukštu savęs vertinimu, savo asmeninių trūkumų neįžvelgimu), netvirta pozicija dėl įsidarbinimo.

Šalies argumentai

3. Skundu nuteistasis P. O. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį ir patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 59-190 taikyti nuteistajam P. O. lygtinį paleidimą; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4. Skunde nurodoma, kad BVK 157 straipsnis numato vienintelį aiškų vertinamąjį kriterijų, nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą - pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką. P. O. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 37 balai (žema), todėl neabejotinai sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas yra patvirtinęs eilę Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo dvigubai ar net trigubai aukštesni ir kurių rizikos vertinimo pokyčiai buvo ženkliai mažesni. Taigi, nuteistojo teigimu, skundžiama nutartimi žemesnės instancijos teismas jį diskriminuoja atžvilgiu tų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikytas. Lygtinis paleidimas yra viena iš nuteistojo teisinę padėtį švelninančių procedūrų, tačiau tai nėra atleidimas nuo bausmės - lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visą teismo paskirtą bausmę. P. O. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra net 13 kartus skatintas ir galiojančių drausminių nuobaudų neturi, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai (5 balais) sumažėjusi, todėl nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti atsisakymą taikyti jam lygtinį paleidimą.

5. Skunde pažymima, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai pasisako apie nuosprendį, kurį nuteistasis yra apskundęs apeliacine tvarka, tai visiškai nesusiję su nagrinėjamu klausimu. Teismui, nagrinėjančiam lygtinio paleidimo klausimą, nėra suteikti įgaliojimai vertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuteistojo nuomone, teismo pareiga yra Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo teisėtumo patikrinimas, nutarimo pagrįstumo tikrinimo įstatymas nenumato. Žemesnės instancijos teismas jokių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo procedūrinių pažeidimų nenustatė.

6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi pertekliniai duomenys apie nuteistojo asmenybę, kas ne tik nėra vertinamaisiais kriterijais, sprendžiant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą, bet nėra ir negali būti laikomi nei aiškiais, nei racionaliais motyvais (argumentais), pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta pilnai atlikus bausmę, todėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra ir negali būti vertinamuoju kriterijumi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu susiję klausimai jau buvo išnagrinėti teismų, skyrusių bausmę, todėl pakartotinis šių klausimų kėlimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą non bis in idem principą. Nuteistojo vertinimu, teismo teiginys, kad jo tėvai nedarė jam teigiamos įtakos, nebuvo jam autoritetais, skatinančiais gyventi nepažeidinėjant įstatymų, prieštarauja psichologų išvadai dėl to, kad nuteistasis jaučiasi turintis pakankamą šeimos ir artimųjų palaikymą, todėl iškilus sunkumams, teigia galintis sulaukti pagalbos iš jų, tėvai sutinka jį priimti gyventi, kas vertinama, kaip apsauginiai, nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, kas reiškia, kad izoliavimas nuo visuomenės jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, taip pat prieštarauja Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos surinktai informacijai, kad ankstesnio lygtinio paleidimo sąlygų P. O. nepažeidė, neigiamos nuostatos į priežiūrą ar apribojimus nepastebimos, jis vienuolika kartų buvo išleistas trumpalaikėms išvykoms į namus aplankyti tėvų, kas reiškia, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą. Žemesnės instancijos teismas nemotyvuotai nurodo, kad nuteistojo pozicija dėl įsidarbinimo yra netvirta. P. O. įkalinimo įstaigoje atliko savanoriškus, neatlygintinus darbus, o duomenų apie tai, kad pataisos namuose buvo laisvų darbo vietų, tačiau nuteistasis nerodė noro įsidarbinti, nėra. Tai, kad būdamas įkalintu nuteistasis susirado darbo vietą laisvėje, paneigia teismo deklaratyvius teiginius. Klaidingas yra ir teismo tvirtinimas, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors ir nežymiai, bet kyla. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad balų pasikeitimas yra ne nuteistojo nuostatų ar elgesio pokytis, o pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą atlikusių Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus pareigūnų ir specialistų klaida – buvo netinkamai įvertinti emocinės gerovės ypatumai. Skundžiamoje nutartyje yra neigiama įstatymų leidėjo valia, išreikšta BVK 157 straipsnyje, teigiant, neva nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri stipriai paveiktų bei padarytų įtaką jo elgesiui. Įstatymų leidėjas nustatė, kokia bausmės dalis turi būti atlikta iki lygtinio paleidimo taikymo, tačiau jokiame įstatyme nenurodė vertinamųjų kriterijų, kokia paskirtos bausmės dalis galėtų būti laikoma pakankamai ar nepakankamai didele, taigi, skundžiamas teismo aktas yra nesuderinamas su nuteistojo teise į teisingą teismą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų, nušalinimų ar kitokių prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalį, tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Nagrinėjamu atveju, skundas paduotas paties nuteistojo, todėl žodinis jo nagrinėjimas nėra privalomas. Aukštesnės instancijos teismui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties apskundimo motyvai yra aiškūs iš skundo turinio, abejonių ar neaiškumų nekyla, todėl skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

9. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, P. O. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartimi, paskirta bausme ir P. O. paskirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės atlikimo laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį (šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę P. O. šiuo metu atlieka). Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendis dar neįsiteisėjęs, baudžiamoji byla šiuo metu nagrinėjama apeliacine tvarka. Skirtingai nei nurodoma skunde, žemesnės instancijos teismas nevertino Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, apie šio nuosprendžio apskundimą buvo pasisakyta tik P. O. teistumų kontekste, kas negali būti vertinama, kaip lygtinio paleidimo klausimo ribų peržengimas.

10. Bausmės vykdymo pradžia: 2012 m. kovo 29 d.

Bausmės vykdymo pabaiga: 2020 m. rugsėjo 20 d.

11. BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

12. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas), 2/3 bausmės faktiškai atliko 2019 m. kovo 29 d. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo jam taikymo. Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei (37 balai). Taigi, sutiktina, kad P. O. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus. Vis dėlto, formaliųjų kriterijų atitikimas, skirtingai nei teigiama skunde, nereiškia, kad teismas turi pareigą vienareikšmiškai taikyti asmeniui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Įstatymas aiškiai numato, kad tokie asmenys gali būti (bet ne turi būti) lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Skirtingai nei teigia nuteistasis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OAsys metodiką rezultatai nėra vienintelis kriterijus, reikšmingas svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Kaip nurodoma BVK 164 straipsnio 2 dalyje, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, apsvarstomas nuteistojo prašymas ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas, ir yra priimamas motyvuotas nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tas pačias aplinkybes įvertina ir teismai, svarstydami tokio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Socialinio tyrimo išvados vertinimas neišvengiamai įgalina pasisakyti dėl nuteistojo asmenybės, nes socialinio tyrimo išvadoje yra pateikiama informacija apie jo mąstymą ir elgesį, nuostatas, emocinę gerovę ir kt., todėl visiškai nepagrįstas skundo teiginys, kad žemesnės instancijos teismo nutartyje pateikiami duomenys apie P. O. asmenybę yra pertekliniai. Nors skunde nurodoma, kad teismas turi įgaliojimus vertinti tik Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo teisėtumą, bet ne pagrįstumą, BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Išvadų atitikties faktinėms aplinkybėms ir lygtinio paleidimo sąlygų taikymo tinkamumo vertinimas neabejotinai reiškia, kad teismui įstatymų leidėjas yra suteikęs kompetenciją pasisakyti ne tik dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo teisėtumo, bet ir dėl jo pagrįstumo.

13. Iš teismui pateiktoje nuteistojo P. O. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad išėjęs į laisvę, jis turės gyvenamąją vietą – gyvens pas tėvus, pateikė duomenis dėl jo įdarbinimo UAB „M. a.“ vairuotoju. P. O. yra vidurinio išsilavinimo, pataisos įstaigose įgijo staliaus, apdailininko ir suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybes, atlikinėjo gerbūvio darbus remontuojant būrio virtuvę, laisvėje dirbo mašinisto padėjėju ir mašinistu, vertėsi automobiliu perpardavinėjimu. Finansinių įsipareigojimų neturi. Atlikinėdamas bausmę, palaiko socialinius ryšius su tėvais ir seserimi bei drauge, su kuria, išėjęs į laisvę, ketina tuoktis. Nors nuteistasis jaučia tėvų palaikymą, jie suteiks jam gyvenamąją vietą laisvėje, tai niekaip nepaneigia teismo išvados, kad praeityje tėvai jam nebuvo autoritetais, kadangi nusikalstamo elgesio modelį jis buvo pasirinkęs dar gyvendamas su jais. Kaip yra nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, skatinančius jo nusikalstamą elgesį ir jų vengia, geba užmegzti įvairias socialines sąveikas, nepatiria socialinio funkcionavimo sunkumų, jam nėra būdingos psichologinės problemos, savikontrolės sunkumai, jis nevengia argumentuotai išsakyti savo nuomonės, išsikelia socialiai priimtinus ateities tikslus, veikia kryptingai, jam būdingi tvirti įsitikinimai ir nuostatos, duomenų apie priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, suicidines intencijas negauta, nusikalstamo elgesio motyvacija nestebima, nestebimos ir neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus. Nuteistasis yra išklausęs paskaitą apie sveiką gyvenseną ir rūkymo žalą, aktyviai dalyvavo sportiniuose renginiuose, buvo trylika kartų skatintas, vienuolika kartų išleistas trumpalaikėms išvykoms į namus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai, tačiau, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi.

14. P. O. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jam paskirta už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, ir jų kontrabandą, nuosprendžiu, kuris dar nėra įsiteisėjęs, jis nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nors nusikalstamų veikų, už kurias asmuo yra nuteistas, pavojingumo pobūdis ir laipsnis buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, skiriant bausmę, šios aplinkybės apibūdina nuteistojo asmenybę ir visumoje yra reikšmingos. Praeityje P. O. yra teistas dar penkis kartus, pirmasis teistumas 18 metų, nusikaltimai sunkėja. Žemesnės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistajam praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors jis lygtinio paleidimo sąlygų nebuvo pažeidęs, tačiau nei praeityje jau atlikinėtos laisvės atėmimo bausmės faktas, nei valstybės išreikštas pasitikėjimas, paleidžiant lygtinai, nuo nusikalstamo elgesio asmens nesulaikė. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam sunku laikytis įstatymo reikalavimų, materialinę gerovę jis užsitikrindavo nusikalstamu būdu. Ankstesni nusikalstami veiksmai yra nurodomi kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. Nors nuteistasis laisvėje planuoja dirbti, vis dėlto, pataisos namuose jis nedirba, yra išlaikomas artimųjų, laisvėje nevengdavo pajamų gauti nelegaliais būdais, mokslus ir darbo stabilumą nutraukdavo baudžiamieji procesai. Nors P. O. nurodo, kad įkalinimo įstaigoje nebuvo darbų pasiūlos, tačiau dėl įdarbinimo jis nesikreipė, taip pat, jo teigimu, galėtų dirbti tik jam patinkantį darbą. Nuteistasis pripažįsta, kad anksčiau buvo linkęs pasiduoti kitų įtakai, dažniausiai veikdavo spontaniškai, neįvertindamas galimų tolesnių neigiamų pasekmių, todėl nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas yra įvardinamas kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. Vertindamas savo asmenybę, P. O. labiau įvardina teigiamus savo bruožus, nors pripažįsta, kad turi trūkumų, bet nėra linkęs jų išskirti, nėra linkęs įžvelgti probleminių sričių, vengia emociškai atsiskleisti, jam būdingas aukštas savęs vertinimo lygis, kuris gali būti susijęs su poreikiu užsitikrinti sau aukštą statusą pabrėžiančias gyvenimo sąlygas. Prisitaikydamas prie gyvenimo pataisos įstaigoje, nuteistasis palaiko tam tikras kriminalinės subkultūros nuostatas. Taigi, šios aplinkybės leidžia aukštesnės instancijos teismui daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama (rizikos sumažėjimas 5 balai nėra laikomas reikšmingu), yra nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, jie sudaro 17 balų, t. y. yra galimybė juos keisti. Toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Nagrinėjamu atveju abejotina, kad būdamas lygtinai paleistas, P. O. sugebės laikytis įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Taigi, žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nėra pagrindo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas individualiai vertina visumą aplinkybių, siekdamas nustatyti, ar ateityje asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl šių priežasčių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto P. O. taikymui neturi įtakos nuteistojo skundo argumentai dėl kitų nuteistųjų lygtinio paleidimo ir iš to neva sekančio lygybės principo pažeidimo.

15. Tokiu būdu, šiuo atveju, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, specialistų nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį P. O., būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo P. O. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė