Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2317-1100/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-06-21
Bylos Nr.
e1-2317-1100/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15674-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
V. P.
Baudžiamoji byla Nr. e1-2317-1100/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15674-2024-4
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Živilės Aleksonytės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. P. 2024 m. balandžio 26 d. apie 11.12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę A. P., t. y. tyčia pastūmė ją į sieną ir pradėjo tampyti už galvos plaukų, po to pargriovė ją ant grindų ir sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius abiem rankomis į galvos ir veido sritį, apdraskė jai kaklą ir vieną kartą spyrė koja į dešinį šoną, taip sukėlė nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmą.

V. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, gailisi ir parodė, kad su žmona A. P. santuokoje yra nuo (duomenys neskelbtini) m., turi bendrą vaiką. Žmona turi dar du vaikus, kurie kartais gyvena kartu su jais, kartais pas savo tėvą. Su žmona anksčiau būdavo įvairių buitinių konfliktų, vieną kartą prieš dvejus metus jis panaudojo fizinį smurtą prieš žmoną, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas susitaikius. 2024 m. balandžio 26 d. apie 11 val. būdami bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas, šiuo metu negali pasakyti dėl ko konkrečiai, dėl kažkokios smulkmenos. Negali pasakyti, kokioje patalpoje tai įvyko. Konflikto metu jis stipriai susinervino, abejomis rankomis pastūmė žmoną į sieną, ši atsitrenkė, po to abejomis rankomis apie 5–6 kartus sudavė žmonai į veidą, negali pasakyti ar tai buvo kumščiais ar delnais. Po to dešine ranka sugriebė žmoną už plaukų ir patempė, ji nukrito ant grindų, tada vieną kartą dešine koja spyrė žmonai į kūną. Žmona atsikėlė, paėmė telefoną ir bandė skambinti pagalbos telefonu 112, bet jis telefoną atėmė ir metė į sieną. Po to žmona paprašė savo vienos dukros iškviesti pagalbą, tą dukra ir padarė. Jis sužinojęs, kad iškviesta policija, išėjo iš namų. Negali pasakyti ar dukra matė smurtą, gal nematė. Dabar su žmona santykiai labai geri, jis žmonos atsiprašė, žmona pretenzijų neturi (el. b. 1 t., b. l.128–138).

Nukentėjusioji A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra ištekėjusi už V. P., susituokė prieš (duomenys neskelbtini) metus ir iki šiol gyvena kartu, turi vieną bendrą vaiką. Gyvendami kartu jie augina 3 vaikus. Dažniausiai vaikai mato, kaip jis prieš ją smurtauja. Vyras namuose prieš ją naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Dėl jo naudoto fizinio smurto buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas susitaikius. Po jo naudoto fizinio smurto prieš ją, ji kreipėsi į policiją, tačiau pareiškimo nerašydavo, todėl joks tyrimas nebuvo pradėtas, jis tik gaudavo orderius. Vyras 2024 m. balandžio 26 d. prieš ją smurtavo. Dieną prieš jis namuose vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Prieš tai tris dienas nebuvo namuose, kadangi kažkur kažką šventė, taip pat vartojo alkoholį. Ar įvykio dieną jis vartojo alkoholinius gėrimus ji nežino, nematė. Kol jis ryte miegojo ji tvarkė namus, tada jis atsikėlė ir pradėjo rėkauti. Pirmiausia jis rėkė ant sūnaus, kuris žaisdamas lakstė po namus. V. P. šaukė ant vaiko, kadangi jis jam trukdė ilsėtis. Ji, norėdama sudrausminti vyrą, paprašė, kad jis nerėktų ant vaiko, kadangi vaikas dar mažas ir nesupranta ko tėvas nori iš jo. Vaikui diagnozuotas mišrus raidos sutrikimas. Tada V. P. atsikėlė ir pradėjo mėtyti į ją įvairius daiktus – stiklinį puodelį, rankinį laikrodį, tačiau nepataikė. Jis rėkė, sakė, kad ji pati kalta, provokuoja. Iš karto po to jis ją pastūmė į sieną, į kurią ji atsitrenkė, tada jis pradėjo tampyti jai už galvos plaukų. Po to jis ją pargriovė ant žemės ir pradėjo smūgiuoti į jos veidą rankomis. Kiek tiksliai jis jai sudavė smūgių nežino, galėtų būti šeši. Po šių smūgių ant jos pakaušio atsirado guzai, gumbai, sumušimai, mėlynės. Jis jai apdraskė kaklą. Ji priešinosi, bandė jį atstumti kojomis, kadangi buvo išsigandusi. Kol ji jį nuo savęs atstūmė, jis spėjo su koja įspirti jai į dešinį šoną. Ant šono mėlynės nėra, tačiau skauda. Po to, kai ji jį atstūmė nuo savęs, paėmė savo telefoną, kadangi norėjo iškviesti policiją, tačiau jis atėmė jos telefoną iš rankų ir metė į sieną, telefonas sudužo. Tada ji pasakė savo dukrai, kad ji iškviestų pagalbą, tą ji ir padarė. Kai V. P. sužinojo, kad yra iškviesta policija, jis ją su vaikais apšaukė įvairiais keiksmažodžiais ir necenzūriniais žodžiais. Jis buvo paėmęs į rankas peilį nuo virtuvės stalo ir pasakė, kad dėl to, kad iškvietė policiją, nupjaus joms galvas. Tai pasakęs jis peilį padėjo atgal ir apsirengęs pabėgo iš namų pro miegamojo langą. Visas konfliktas įvyko jų miegamajame. Jis ją pargriovė taip pat ant miegamojo grindų. Išėjęs į lauką jis kažką darė jos automobiliui, tačiau ar jam yra padaryta žala nežino. Po to, kai jis pasišalino, pas ją atvyko greitoji medicinos pagalba. Medikams užėjus į butą ir su ja bendraujant, V. P. įsiveržė į butą, buvo neadekvatus, agresyvus, tačiau medikai jį išvarė, ir jis vėl pasišalino nežinoma kryptimi. Jai medikų pagalba nebuvo reikalinga, kadangi patyrė tik sumušimus įvairiose kūno vietose ir apdraskymus ant kaklo. Jų pagalbos atsisakė pati. Šiuo metu V. P. yra bedarbis, niekur nedirba. Tiki, kad jam grįžus namo, smurtas kartosis, kadangi jis yra neprognozuojamas. Kodėl jis smurtavo ji nežino, paskutiniu metu vyras yra neprognozuojamas, nenuspėjamas ir agresyvus. Dėl sutuoktinio veiksmų prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nori, kad smurtas nebesikartotų (el. b. 1 t., b. l. 16–19).

Nukentėjusioji A. P. papildomai parodė ir patikslino, kad 2024 m. balandžio 26 d. apie 11 val. tarp jos ir jos vyro V. P. kilo žodinis konfliktas dėl buitinės priežasties, kurią nurodė ankstesnėje apklausoje. Šio konflikto metu V. P. pradėjo mėtyti į ją įvairius daiktus – stiklinį puodelį ir rankinį laikrodį, tačiau į ją nepataikė, todėl fizinio skausmo ji nepajuto. Po to jis ant jos rėkė ir iš karto pastūmė ją į sieną, į kurią ji atsitrenkė, bet fizinio skausmo nuo to nepatyrė. Tada jis griebė jai už galvos plaukų ir patempė, tačiau tempė labai trumpą laiką ir nestipriai, todėl fizinio skausmo ji nepatyrė, tai buvo labiau nemalonus pojūtis, kuris buvo labai trumpalaikis ir nežymus. Po to vyras ją pargriovė ant žemės ir pradėjo smūgiuoti rankomis į veido ir galvos sritį. Negali pasakyti ar jis smūgiavo kumščiais ar delnais, nes buvo užsidengusi. Kiek jis jai sudavė smūgių ji tiksliai nežino, galėtų būti 4–5. Po šių jo smūgių ji patyrė fizinį skausmą, ant jos kaktos atsirado guzas, vėliau pavirtęs mėlyne, taip pat atsirado 3–4 guzai ant pakaušio plaukuotoje galvos dalyje. Vyras jai apdraskė ir kaklą, ir tas apdraskymas jai kurį laiką perštėjo, bet neilgai. Ji priešinosi, bandė kojomis atstumti vyrą nuo savęs, kadangi buvo išsigandusi. Iki kol ji jį atstūmė nuo savęs, jis spėjo su koja įspirti jai į dešinį šoną, dėl to ji patyrė fizinį skausmą, tą vietą jai skaudėjo apie dvi dienas, bet po to savaime praėjo. Po to, kai ji vyrą atstūmė nuo savęs, ji paėmė savo telefoną, kadangi norėjo iškviesti policiją, tačiau jis atėmė jos telefoną iš jos rankų ir metė jį į sieną, telefonas sudužo. Tada ji pašaukė savo dukrą, kuri konflikto metu buvo kitame kambaryje kartu su kitu jų vaiku, kad ji iškviestų pagalbą. Dukra į tą kambarį, kuriame vyko konfliktas, užėjusi nebuvo, tiesiog iš kito kambario iš savo telefono paskambino ir iškvietė pagalbą. Konflikto metu namuose buvo du jos vaikai iš trijų – dukra ir sūnus (jam nustatytas mišrus raidos sutrikimas ir jis nereaguoja į aplinką), tačiau vaikai buvo kitame kambaryje, kurio durys buvo uždarytos, žiūrėjo televizorių. To kambario, kuriame vyko jos ir vyro konfliktas, durys buvo uždarytos, todėl vaikai jų konflikto nematė ir negirdėjo. Jų su vyru konflikto niekas nematė, ji apie jį niekam nepasakojo. Į medicinos įstaigas ir į Valstybinę teismo medicinos tarnybą ji nesikreipė ir nesikreips, nes jokie sužalojimai jai įvykio metu nebuvo padaryti, ji patyrė tik laikiną fizinį skausmą, be pasekmių sveikatai. Šiuo metu visos mėlynės ir guzai jau praėjo savaime, jokių pėdsakų neliko. Dėl sudaužyto telefono ji vyriu jokių pretenzijų neturi, nes telefonas buvo senas ir neturėjo vertės. Jos automobilio vyras apgadinęs nebuvo, nors po konflikto padaužė jį kelis kartus iš pykčio, bet jokių apgadinimų nepadarė. Civilinio ieškinio šioje byloje nereikš. Ji savo vyrui V. P. jokių pretenzijų neturi. Šiuo metu su vyru nekonfliktuoja, bendrauja normaliai. Dėl tolimesnio gyvenimo kartu ji dar neapsisprendė, neatmeta galimybės, kad ji ir toliau gyvens kartu su juo ir jų bendru sūnumi, jos dukromis (el. b. 1 t., b. l. 177–179).

2024 m. balandžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Fotolentelėje taip pat užfiksuoti ant nukentėjusiosios A. P. kūno esantys sužalojimai (el. b. 1 t., b. l. 45–53).

2024 m. balandžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2024 m. balandžio 26 d. pareigūno kūno kameros vaizdo įrašų, apžiūra. Vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20240426-112850UTC+0300“, kairėje pusėje apačioje matoma data „2024-04-26“ ir laikas „11:28:50 val.“ Pareigūnai atvyko į įvykio vietą, duris atidaro greitosios pagalbos medikai. Policijos pareigūnai praėję į butą įspėja, kad vaizdas yra filmuojamas ir įrašomas, paklausiama kas nutiko. Iš kambario išėjo asmuo Nr.1 (moteris pilku megztiniu), praėjus į kitą kambarį greitosios pagalbos medikas paaiškina, kad moteris atsisako pagalbos ir apžiūros, nors yra sumušta, rodė savo mėlynes. Bute yra nepilnamečiai vaikai. Jos vyras nuo vakar girtauja, buvo pribėgęs prie medikų, šaukė, daužė durimis. Vyras yra neadekvatus, daužė automobilį, sulaužė automobilio bagažinę. Moteris patvirtina, kad atsisako medikų pagalbos. Greitosios pagalbos medikai išvyksta. Moteris parodo, kuriame kambaryje įvyko konfliktas. Vyras smurtauja ne pirmą kartą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas. Moteris nori rašyti pareiškimą. Vyras pasišalino iš buto iššokęs pro langą. Vaizdo įrašo pabaiga. Toliau tęsiamas nutrūkęs vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20240426-113244UTC+0300“. Policijos pareigūnas užfiksuoja vaizdo kamera butą ir išeina kartu su moterimi iki tarnybinio automobilio. Vaizdo įrašo pabaiga. Toliau tęsiamas nutrūkęs vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20240426-113436UTC+0300“. Pareigūnas kartu su moterimi eina prie tarnybinio automobilio. Vaizdo įrašo pabaiga (el. b. 1 t., b. l. 89–94).

2024 m. balandžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašo, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92274319739, skambučio pradžia_ 2024-04-26 11_09_07“, apžiūra. Įraše kalba BPC operatorius (BPC) ir mergaitė (M). BPC: Vienas vienas du. M: Laba diena (kalba rusiškai). BPC: Labas diena. Klausau Jūsų. M: Galite iškviesti policiją (duomenys neskelbtini). BPC: O koks čia miestas? M: (duomenys neskelbtini). BPC: Čia (duomenys neskelbtini)? M: Taip. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įėjimas. BPC: Koks būtas? M: (duomenys neskelbtini). BPC: Kas ten atsitiko? M: Patėvis, užpuolimas. BPC: Ką tai reiškia? M: Patėvis mama.. BPC: Kažkas sumušė mamą? M: Taip. Patėvis pakėlė ranką mamai. BPC: Patėvis? M: Taip, patėvis. Ir dabar jis išėjo pro langą, (duomenys neskelbtini) aukšte. BPC: Pabėgo, taip? M: Taip. Pabėgo per langą. BPC: Tai Jūsų mamą sumušė? M: Taip. Trenkė mano mamai. BPC: Koks mamos vardas? M: A. P.. BPC: Koks vardas patėvio? M: V. P.. BPC: O kur jis pataikė, jei gali paaiškinti? M: Per veidą. BPC: Greitoji pagalba reikalinga? M: Tikriausiai kad taip. BPC: Reikia? M: Taip, taip. BPC: Aš girdžių kad ten vaikai yra? Ten yra nepilnamečiai? M: Taip yra. BPC: Kiek ten vaikų? M: Trys. Aš, sesuo ir brolis. BPC: Tai jūs irgi nepilnametė? M: Taip. BPC: Ir Jūsų vardas, pavardė? M: A. Š.. BPC: A. Š., taip? M: Taip. BPC: Gerai. Informuojame policiją ir greitąją pagalbą. O koks tai bus aukštas? M: (duomenys neskelbtini). BPC: O durų kodas yra? M: O jis dabar mūsų automobilį daužo. BPC: Durų kodas yra? M: Yra. Paprastai. Paspausti (duomenys neskelbtini). BPC: Tai jis dabar lauke, taip? M: Taip. Jis lauke, sudaužė mūsų automobilį ir pabėgo jau. BPC: Gerai, gerai. Informuojame policiją (el. b. 1 t., b. l. 95–99).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp jo ir sutuoktinės A. P. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis prieš ją panaudojo fizinį smurtą – abiem rankomis pastūmė žmoną į sieną, ši atsitrenkė, po to abiem rankomis apie 5–6 kartus sudavė žmonai į veidą, negali pasakyti, ar tai buvo kumščiais, ar delnais. Po to, dešine ranka sugriebė žmoną už plaukų ir patempė, ji nukrito ant grindų, tada vieną kartą dešine koja spyrė jai į kūną. Žmona atsikėlė, paėmė telefoną ir bandė skambinti pagalbos telefonu 112, bet jis atėmė telefoną ir metė į sieną. Žmonos dukra iškvietė pagalbą, o jis išėjo iš namų. Dabar su žmona santykiai labai geri, jis žmonos atsiprašė, žmona pretenzijų neturi. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiosios A. P. parodymai, ji nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kokias nurodė V. P.. Nukentėjusioji parodė, kad vyras pradėjo mėtyti į ją įvairius daiktus, tačiau į ją nepataikė, todėl fizinio skausmo ji nepajuto. Po to jis ant jos rėkė ir iš karto pastūmė ją į sieną, į kurią ji atsitrenkė, bet fizinio skausmo nuo to nepatyrė. Tada jis griebė jai už galvos plaukų ir patempė, tačiau tempė labai trumpą laiką ir nestipriai, todėl fizinio skausmo ji nepatyrė, tai buvo labiau nemalonus pojūtis, kuris buvo labai trumpalaikis ir nežymus. Po to vyras ją pargriovė ant žemės ir pradėjo smūgiuoti rankomis į veido ir galvos sritį. Negali pasakyti ar jis smūgiavo kumščiais ar delnais, nes buvo užsidengusi. Kiek jis jai sudavė smūgių ji tiksliai nežino, galėtų būti 4–6. Po šių jo smūgių ji patyrė fizinį skausmą, ant jos kaktos atsirado guzas, vėliau pavirtęs mėlyne, taip pat atsirado 3–4 guzai ant pakaušio plaukuotoje galvos dalyje. Vyras jai apdraskė ir kaklą, ir tas apdraskymas jai kurį laiką perštėjo, bet neilgai. Ji priešinosi, bandė kojomis atstumti vyrą nuo savęs, kadangi buvo išsigandusi. Iki kol ji jį atstūmė nuo savęs, jis spėjo su koja įspirti jai į dešinį šoną, dėl to ji patyrė fizinį skausmą, tą vietą jai skaudėjo apie dvi dienas. Po to, kai ji vyrą atstūmė nuo savęs, ji paėmė savo telefoną, kadangi norėjo iškviesti policiją, tačiau jis atėmė telefoną iš jos rankų ir metė jį į sieną, telefonas sudužo. Ji pašaukė savo dukrą, kuri konflikto metu buvo kitame kambaryje kartu su kitu jų vaiku, kad ji iškviestų pagalbą. Į medicinos įstaigas ir į Valstybinę teismo medicinos tarnybą ji nesikreipė, nes jokie sužalojimai jai įvykio metu nebuvo padaryti, ji patyrė tik laikiną fizinį skausmą, be pasekmių sveikatai. Šiuo metu visos mėlynės ir guzai sugijo. Ji savo vyrui V. P. jokių pretenzijų neturi. Šiuo metu su vyru nekonfliktuoja, bendrauja normaliai. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiosios parodymais bei abejoti jos objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai: 2024 m. balandžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuotos aplinkybės, 2024 m. balandžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės, kuriuose aprašyta 2024 m. balandžio 26 d. pareigūno kūno kameros vaizdo įrašų apžiūra ir BPC garso įrašo apžiūra. Sugretinus tarpusavyje anksčiau aptartus įrodymus, nėra abejonių, kad V. P. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, sukėlė A. P. fizinį skausmą.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. P. sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei A. P.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo. Taigi V. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra, be kita ko, jo sutuoktinis. Byloje nustatyta, kad aptariamų įvykių metu V. P. ir A. P. buvo susituokę, kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 1 t., b. l. 190–194). Nukentėjusioji A. P. informuota apie galimybę bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimo neišreiškė (el. b. 1 t., b. l. 195–196).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, sukėlė jai fizinį skausmą.

V. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. anksčiau neteistas (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės) (el. b. 1 t., b. l. 139–141). Paskutinių 1 metų laikotarpiu jis 2 kartus baustas administracine tvarka už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą ir tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, paskirtos baudos sumokėtos (el. b. 1 t., b. l. 70–72). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis nedirba (el. b. 1 t., b. l. 68–69). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus, sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei šios bausmės rūšies vidurkis. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinus tai, kad V. P. smurtinis nusikalstamas elgesys kartojasi, už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jam skiriama prokurorės siūloma 30 parų arešto bausmė.

V. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti V. P. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes kaltinamasis pirmą kartą nuteistas arešto bausme. Be to, teismo vertinimu, V. P. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 6 mėnesiams (toks terminas nustatomas įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu) be intensyvios priežiūros. Teismas, atidėdamas V. P. skirtinos arešto bausmės vykdymą, paskiria:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

V. P. padaryta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sutuoktinę A. P.. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

V. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2014 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) Respublikoje) paėmimas (el. b. 1 t., b. l. 149–152). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, dokumentas (pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2014 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) Respublikoje) grąžintinas V. P..

V. P. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti V. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti V. P. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. P. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2014 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) Respublikoje) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, dokumentą – V. P. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2014 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) Respublikoje – grąžinti V. P..

V. P. išaiškinti, kad:

1. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamieji privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (0 5) 212 3551, elektroninis paštas vilnius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

V. P. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis