Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2010-07-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Taikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei per 4 mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, 2011-09-09 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi pratęstas vienerių metų šešių mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminas šešiems mėnesiams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 263 str. 1 d.

M. S. 2011-04-07, apie 12:45 val., turėdamas tikslą pavogti narkotinę medžiagą, pro neužrakintas duris patekęs į Klaipėdos priklausomybės ligų centro, esančio Taikos pr. 46 Klaipėdoje, procedūrinį kabinetą ir įsipylęs į plastikinį indą narkotinės medžiagos – 30 ml metadono, kurio vertė 1,03 Lt, jį išgėrė. Tokiu būdu M. S. pavogė Klaipėdos priklausomybės ligų centrui priklausančio turto – narkotinės medžiagos už 1,03 Lt.

M. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011 m. kovo - balandžio mėnesį jis gydėsi Klaipėdos priklausomybės ligų centre. Gydymą pradėjo ambulatoriškai, o baigė stacionare. Išeinant iš ligoninės jam gydytoja B. N. išrašė išrašą, kuriame nurodė, kad jis turi tęsti metadono detoksikacijos gydymą ambulatoriškai, gaudamas 10 mg metadono dozę. Su šiuo išrašu jis nuėjo pas gydytoją V. Š., tačiau gydytojas nesutiko jam skirti šios detoksikacijos ir pasakė, kad reikia užsirašyti dalyvauti metadono programoje. Jis nesutiko to daryti, nes nenorėjo būti priklausomas nuo metadono ir prašė gydytojo, kad jam paskirtų tai, kas yra parašyta gydytojos išraše, t.y. kad jam būtų skiriamos tik 10 mg metadono dozės, po to po 5 mg metadono ir tada jis išvažiuotų į reabilitacijos centrą. Tačiau gydytojas nesutiko. Jis, išėjęs iš gydytojo kabineto, atsisėdo koridoriuje, kadangi buvo abstinencijos būsenoje, jam pasidarė blogai. Pamatė praviras procedūrinio kabineto, kuriame išduodamas metadonas, duris, įėjo į kabinetą, įsipylė 10 mg metadono ir jį išgėrė. Savo elgesį vertina blogai, dėl to gailisi. Šiuo metu registruojasi darbo biržoje, anksčiau yra dirbęs Suomijoje suvirintoju, nori keisti gyvenimo būdą, todėl narkotinių medžiagų nevartoja penkis mėnesius, padeda tėvams dirbdamas jų autoserviso dirbtuvėje, augina sūnų.

Civilinio ieškovo Klaipėdos priklausomybės ligų centro atstovė R. K. parodė, kad 2011 m. balandžio mėnesį į Klaipėdos priklausomybės ligų centro procedūrinį kabinetą įbėgo M. S.. Jis pats įsipylė 30 ml dozę metadono ir jį išgėrė. Ji bandė sugriebti M. S., tačiau jis pabėgo. Tuomet ji užrakino duris ir apie įvykį pranešė policijai. Išgertas kiekis metadono dozatoriumi buvo suskaičiuotas iškart po įvykio. Dozatoriumi buvo nustatytas 30 ml metadono kiekio trūkumas, toks kiekis dozatoriuje buvo nustatytas prieš M. S. įbėgant į kabinetą. Ji pažinojo M. S., nes anksčiau jis ateidavo gerti metadono. Pacientas į procedūrinį kabinetą turi ateiti su paskyrimu bei sutartimi, jis yra įtraukiamas į sąrašą, gavęs dozę pacientas pasirašo ir metadoną turi išgerti vietoje. Ji matė, kad M. S. prieš valandą laiko buvo atėjęs su lapeliu – nukreipimu, bet jis neturėjo sutarties ir gydytojo paskyrimo gauti metadoną.

Liudytojas V. Š. - Klaipėdos priklausomybės ligų centro gydytojas, parodė, kad 2011 m. balandžio mėnesį M. S., tuo metu, kai posėdžiavo gydytojų konsultatyvinė komisija, įsibrovė į kabinetą, reikalaudamas išduoti jam metadoną. M. S. jau ne pirmą kartą buvo hospitalizuotas, kad baigęs visą detoksikacijos kursą, galėtų išvažiuoti iš priklausomybės ligų centro. M. S. nutraukė gydymą, nebaigęs viso gydymo kurso. Jeigu pacientas nutraukia gydymą, jis negali anksčiau nei po dvejų savaičių sugrįžti tęsti gydymo. Tą dieną atvykęs į kabinetą iš skyriaus su nukreipimu, M. S. prašė jį detoksikuoti ambulatoriškai. Kadangi M. S. laipsniško narkotinių medžiagų vartojimo nutraukimo nebaigė gydydamasis stacionariai, detoksikacija ambulatoriškai buvo neįmanoma. M. S. galėjo dalyvauti programoje, kurios metu yra naudojamas pakaitinis gydymas. Kadangi kaltinamasis buvo ką tik išėjęs iš stacionaraus gydymo, nutraukęs gydymą, jam buvo pasakyta atlikti šlapimo testą, norint nustatyti, ką jis vartojo, tačiau jis tai daryti atsisakė. M. S. turėjo gauti kvalifikuotą pagalbą, įvertinus jo būklę. Gydantis stacionariai, pacientui yra mažinama metadono dozė, kontroliuojant šlapimą. Paciento valia yra dalyvauti metadono programoje, ar ne. Kiekvieną dieną pacientas gauna išrašytą dozę metadono. M. S. pateikė jam gydytojos nukreipimą, kuriame buvo nurodyta, kad M. S. nebaigė gydymo, jam buvo paskirta 10 ml metadono. Ambulatoriškai skirti 10 ml metadono nebuvo prasmės, nes gydymas turi būti drausmingas ir sistemingas.

Iš 2011-04-07 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, Klaipėdos priklausomybės ligų centro, esančio Taikos pr. 46 Klaipėdoje, procedūrinis kabinetas, paimtas plastikinis indelis (b.l. 4-5).

Iš 2011-04-08 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas plastikinis indelis, kuris perduotas saugojimui į Klaipėdos m. 1 policijos komisariatą (b.l. 6-11).

Iš 2011-06-28 apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėtas dozatorius (b.l.12-16).

Iš 2011-04-08 Klaipėdos priklausomybės ligų centro komisijos posėdžio protokolo matyti, kad komisija, įvertinusi slaugytojos ir gydytojo paaiškinimus nustatė, kad M. S. savavališkai išgėrė 30 ml Sol Metadon tirpalo (b.l. 30).

Iš 2011-04-06 Klaipėdos priklausomybės ligų centro siuntimo tirti, konsultuoti matyti, kad M. S. gydėsi KPLC 2 skyriuje nuo 2011-03-25 iki 2011-04-05. Iš skyriaus išvyko nebaigęs gydymo, paskutinė metadono dozė 10 ml 2011-04-06. Rekomenduojama gydymą tęsti KPLC ambulatoriniame skyriuje. Siuntimą parašė gydytoja B. N. (b.l. 40).

Iš viešosios įstaigos „Apsisprendimas“ rašto matyti, kad M. S. nuo 2011-05-30 gydėsi VšĮ „ Apsisprendimas“ vaikų ir jaunimo socialinės ir integracijos centre, gydymo trukmė 11 mėnesių. Atvyko savo noru, turėdamas stiprią vidinę motyvaciją gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagomis, keisti asocialaus elgesio ir mąstymo modelius, sąžiningai vykdo reabilitacijos programos užduotis, elgiasi pavyzdingai, nuobaudų neturi (b.l. 42).

Kaltinamojo M. S. kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Kaltinamasis nurodė, kad išėjęs iš gydytojo V. Š. kabineto jautėsi blogai, buvo abstinencijos būsenoje, pamatęs praviras procedūrinio kabineto, kuriame išduodamas metadonas, duris ir įėjo į kabinetą, įsipylė 10 mg metadono ir jį išgėrė. Savo elgesį vertina blogai, dėl to gailisi. Liudytoju apklaustas gydytojas V. Š. parodė, kad kaltinamasis M. S. prašė jį detoksikuoti ambulatoriškai. Kadangi M. S. laipsniško narkotinių medžiagų vartojimo nutraukimo nebaigė gydydamasis stacionariai, detoksikacija ambulatoriškai buvo neįmanoma. Kadangi M. S. buvo ką tik išėjęs iš stacionaraus gydymo nutraukęs gydymą, jam buvo pasakyta atlikti šlapimo testą, norint nustatyti, ką jis vartojo, tačiau jis tai daryti atsisakė. Ambulatoriškai gydytis 10 ml metadono neskyrė, nes gydymas turi būti drausmingas ir sistemingas.

Kaltinamojo M. S. veika formaliai atitinka BK 263 str. 1d., nes jis pavogė Klaipėdos priklausomybės ligų centrui priklausančią narkotinę medžiagą- 30 ml metadono. Šiuo baudžiamuoju įstatymu ginamos vertybės (objektas) yra visuomenės sveikata ir nuosavybė. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis buvo gydomas ligoninėje, išrašytas iš ligoninės su nukreipimu skirti jam metadoną, ir dėl staigaus narkotinių medžiagų vartojimo nutraukimo pablogėjus sveikatai, pavogdamas narkotinę medžiagą ir ją suvartodamas pasielgė neteisėtai, tačiau jis nesiekė sukelti grėsmės kitų žmonių sveikatai, nepadarė Klaipėdos priklausomybės ligų centrui esminės žalos (žala įvertinta tik 1,03 Lt). Kaip matyti, po to M. S. gydėsi VšĮ „Apsisprendimas“ vaikų ir jaunimo socialinės ir integracijos centre, atvyko savo noru, turėdamas stiprią vidinę motyvaciją gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagomis, sąžiningai vykdė reabilitacijos programos užduotis. Teismas, vertindamas nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir intensyvumą, tyčios kryptingumą, tikslus ir motyvus, nusikaltimo dalyką. Kaip nustatyta, kaltinamasis pažeidė narkotinių medžiagų disponavimo tvarką, pavogė narkotinės medžiagos už 1,03 Lt, tačiau jis nepadarė ir nesiekė padaryti esminės žalos valstybės interesams, šios veikos pavojingumas yra nedidelis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat pagal BK 37 str. nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Dėl M. S. nusikalstamos veikos žala BK 263 str.1d. saugomoms vertybėms – visuomenės sveikatai ir nuosavybei pripažintina nereikšminga. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas daro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Visos šios aplinkybės rodo, kad veikos pavojingumas yra nedidelis, todėl veika yra mažareikšmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str.). Formaliai kaltinamasis padarė įstatyme numatytą veiką, tačiau veikos tikslas ir motyvai lemia, kad tokia veika nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms ir yra mažareikšmė.

Sutinkamai su baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Sprendžiant veikos pripažinimo mažareikšme klausimą, neturi reikšmės ankstesnis teistumas, veikos padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laiku. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pilnamečiui asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Įvertinus šių priemonių pobūdį, paskirtį, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę – yra jauno amžiaus, turi mažą vaiką, baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos.

Klaipėdos priklausomybės ligų centras byloje buvo pareiškęs 1,03 litų civilinį ieškinį Kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savanoriškai atlygino šį ieškinį, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 str.).

Daiktas, turintis reikšmes nusikalstamos veikos tyrimui- plastikinis maišelis su plastikiniu indeliu, kuris perduotas saugojimui į Klaipėdos m. 1 policijos komisariatą (b.l. 9-11), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas Klaipėdos priklausomybės ligų centrui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5d., 297 str., 301-308 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 263 str. 1 d. nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Procesą pagal Klaipėdos priklausomybės ligų centro civilinį ieškinį dėl 1,03 litų piteisimo baudžiamojoje byloje nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmes nusikalstamos veikos tyrimui- plastikinį maišelį su plastikiniu indeliu, kuris perduotas saugojimui į Klaipėdos m. 1 policijos komisariatą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Klaipėdos priklausomybės ligų centrui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.