Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą P. R. ir jo gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo P. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos J. R. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. R., Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d., apie 19.35 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Citroen C-Crosser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 101 punktų reikalavimus, dėl to, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu Alcotest 6810, prietaiso Nr. ARFM 5230, patikros sertifikato 1085012 nustatyta 3.06 promilės girtumas) ir pradėdamas važiuoti atbuline eiga, atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) tvorą bei (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) tvorą.

2. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atsisakyta iš P. R. konfiskuoti automobilį „Citroen C-Crosser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir minėtą transporto priemonę konfiskuoti.

2.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstyti argumentai nėra pakankami teigti, jog paskirtas transporto priemonės konfiskavimas neproporcingai suvaržytų ar neigiamai įtakotų P. R. ar jo šeimos narių gyvenimą. Prokurorės teigimu, asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad minėta baudžiamojo poveikio priemonė būtų aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Skundu atkreipiamas dėmesys, kad atleidus P. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant dviejų metų laidavimo terminą, kartu paskirta tik viena baudžiamojo poveikio priemonė, kuri taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) – dviejų metų laikotarpiui, todėl remiantis besiformuojančiomis teismų praktikos tendencijomis šios kategorijos bylose, netaikant turto (automobilio) ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo.

3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme prokuroras apeliacinį skundą palaikė, P. R. ir jo gynėja advokatė Jurgita Jablonskienė prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu prokurorė neginčija P. R. kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su apylinkės teismo sprendimu nekonfiskuoti P. R. priklausančios transporto priemonės.

5. Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, jog baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

6. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje yra konstatuojami nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo prevenciniai tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikalstamai veikai padaryti, jam privalo būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jei tokios priemonės nebūtų taikomos, kaltininkas, atlikęs bausmę, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, turimą turtą galėtų vėl naudoti naujiems nusikaltimams daryti. Svarbu pažymėti ir tai, jog nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai apriboja nuosavybės teisę, todėl ši priemonė turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Remiantis BK 72 straipsniu, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir jis privalomai skiriamais visais atvejais, kai yra nustatoma, kad šis turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos, minėtame straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo sąlygos.

7. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurio panaudojimas kaltininkui sudarė sąlygas ar palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, taip pat turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau yra nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas, nepanaudojus šio turto, būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

8. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, P. R. padarė vairuodamas automobilį „Citroen C-Crosser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso P. R. (b. l. 24). Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nekonfiskuoti P. R. nuosavybės teise priklausančio automobilio, atsižvelgė į tai, kad P. R. neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, yra dirbantis, augina du nepilnamečius vaikus, byla jo atžvilgiu nutraukiama, atiduodant jį laiduotojui, todėl įvertinus jo asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), konstatavo, kad transporto priemonės „Citroen C-Crosser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas netaikytinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Atkreiptinas dėmesys, kad P. R. nusikalstamą veiką padarė, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – alkoholio matuokliu Alcotest 6810, prietaiso Nr. ARFM 5230, patikros sertifikato 1085012 nustatyta 3.06 promilės girtumas. Be to, važiuodamas atbuline eiga, P. R. atsitrenkė į (duomenys neskelbtini)namo Nr. (duomenys neskelbtini) tvorą. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tokiais savo veiksmais P. R. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad P. R. požiūris į nustatytas teisės normas yra aplaidus, tokiu savo elgesiu P. R. parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, todėl teigti, kad transporto priemonės konfiskavimas neproporcingai suvaržytų jo teises, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingą pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju taikant transporto priemonės konfiskavimą bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių.

9. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, neabejotina, kad P. R. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotos ir jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės „C-Crosser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Byloje esančių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – P. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį – „C-Crosser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 333 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį „C-Crosser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)., identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.