Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Donato Jatužio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Algirdo Gapučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Z. apeliacinį skundą dėl 2015 m. lapkričio 10 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

Ž. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 11 mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu toliau būti registruotam darbo biržoje arba pradėti dirbti ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Šiuo nuosprendžiu E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., taip pat V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepateikti.

Taip pat nuosprendžiu solidariai iš Ž. Z. ir E. G. S. D. priteista 144,81 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Z. nuteistas už tai, kad su V. P. 2012-05-26, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti S. D. priklausančią statinę su dyzeliniu kuru, esančią jam priklausančiame ūkiniame pastate, per durų tarpą įsibrovė į S. D. ūkinį pastatą, atkabino durų kablį ir iš ūkinio pastato vidaus išrideno 23,13 Eur vertės metalinę statinę, kurioje buvo 100 litrų dyzelinio kuro bendros 86,88 Eur vertės, šią statinę abu rideno link atokiau prie kelio palikto automobilio, turėdami tikslą statinę pakrauti ir išvežti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi užklupti liudytojo D. B. pabėgo, palikę statinę su dyzeliniu kuru, t.y. pasikėsino slapta pagrobti nukentėjusiajam S. D. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 110,05 Eur. Ž. Z. ir V. P., tęsdami šią nusikalstamą veiką, 2012-05-28 naktį, apie 1 val., veikdami bendrininkų grupėje su E. G., turėdami vieningą tyčią pagrobti S. D. priklausančias metalines statines su dyzeliniu kuru, esančias jam priklausančiame ūkiniame pastate, (duomenys neskelbtini), E. G. pasilikus laukti automobilyje, Ž. Z. nuplėšus ūkinio pastato durų spyną, pro duris įsibrovus į S. D. ūkinį pastatą ir iš ten Ž. Z. ir V. P. išridenus dvi po 23,16 Eur vertės metalines statines su 280 litrų dyzelinio kuro bendros 243,28 Eur vertės, jas Ž. Z., V. P. ir E. G. sukrovus į automobilinę priekabą ir jas išvežus, jas slapta pagrobė, taip S. D. padarydami 289,62 Eur turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu apelianto gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamas teismo sprendimas patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant skundo ribų.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kaip teisingai skunde nurodo apeliantas, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas Ž. Z. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertinęs, padarė pagrįstą išvadą, jog Ž. Z. kaltė yra įrodyta.

Nors Ž. Z. nesutinka su jo pripažinimu kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymo ir teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi prieštaringais kitų dviejų nuteistųjų E. G. ir V. P. parodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad apelianto kaltė buvo įrodyta ne tik minėtų asmenų parodymais, bet kitais byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo S. D., liudytojo D. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, įtariamojo E. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, akistatos protokolais ir kita rašytine bylos medžiaga. Iš V. P. 2012-06-05 įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, jog 2012-05-26 vakare atvyko sesers draugas Ž. Z., kuris važinėja savo sesers automobiliu Audi 90, ir pasiūlė važiuoti ką nors pavogti, ką vėliau būtų galima parduoti. Apie 23.00 val. nuvažiavo į Pasvalio r., Porijų k. Važiuojant pro kažkokią sodybą Ž. Z. pastebėjo stovintį traktorių ir toliau nuo kelio sustabdė automobilį. Nuėjo į tą sodybą. Ž. Z. žibintuvėliu pašvietė per langą į ūkinį pastatą ir ten pamatė dvi dideles po 200 l statines bei nusprendė, kad ten gali būti dyzelinis kuras. Ž. Z., patraukęs duris, per susidariusį tarpą įlindo į vidų, iš vidaus atkabino duris ir išrideno vieną statinę laukan. Abiem kartu beridenant statinę link kelio, juos pastebėjo kažkoks vyriškis ir paklausė, ar nereikia padėti. Supratę, kad juos pastebėjo, išsigandę pabėgo (1 t., 80-81 b.l.). 2014 m. rugpjūčio 4 ir 18 d. įvykusio teisiamojo posėdžio metu V. P. taip pat patvirtino, kad kuro vogti ėjo du kartus. Į Porijų kaimą važiavo J. Z. priklausančiu automobiliu Audi. Pirmą kartą vogti ėjo tik abu su Ž. Z., kuris atidarė ūkinio pastato duris ir išrideno statines. Jis (V. P.) saugojo. Buvo nakties metas, tamsu. Išgirdo einant žmogų ir kuro nebepaėmė (3 t., 6 b.l.). Analogiškas aplinkybes V. P. nurodė ir 2015-08-25 įtariamojo apklausos metu bei pakartotinai apklausiamas teisme (3 t., 155-156 b.l.; 4 t., 72 b.l.). Iš 2012-06-06 įtariamojo E. G. apklausos protokolo (1 t., 46-47 b.l.) matyti, kad jis nurodė, jog Ž. Z. papasakojo, kad iš vakaro kartu su jo (E. G.) pusbroliu V. P. važiavo į Porijų kaimą vogti dyzelio ir jiems iš klėties beridenant statinę kažkas užklausė, ar nereikia padėti, tada jie išsigandę pabėgo (1 t., 50-51 b.l.). Liudytojas D. B. 2015-08-14 liudytojo apklausos metu bei apklausiamas teisme parodė, kad 2012 metų pavasarį, tikslios datos nepamena, buvo nuvykęs į Porijų kaimą aplankyti tėvų. Buvo nuėjęs pas draugą ir grįžo vėlai, buvo naktis ir tamsu. Grįždamas į namus pastebėjo, kad prie S. D. sklypo juda dviejų žmonių siluetai. Sustojęs už krūmų stebėjo, kas ten taip vėlai vyksta. Matė, kad tie du žmonės prie ūkinio pastato rideno didelį daiktą. Kai jie priartėjo, pamatė, kad tai statinė. Būdamas nuo jų 15-20 metrų atstumu, paklausė, ar nereikia padėti. Vienas vyras buvo aukštesnis, abu buvo panašaus kūno sudėjimo. Paklausus, ar nereikia padėti, jie išsigando, paliko statinę ir nubėgo į Porijų kaimo parko pusę. Eidamas prie tėvų namų išgirdo greitai nuvažiuojančio automobilio garsą (3 t., 144-145 b.l.; 4 t., 75 b.l.). Nukentėjusysis S. D. teisme taip pat patvirtino, kad kaimynas, kuris ėjo netoli kelio, sakė, jog matė du žmones, vienas buvo aukštesnis, kitas – žemesnis. Jie išsigando kaimyno ir viską paliko. Iš ryto radęs tas statines, pats parsinešė (3 t., 8 b.l.). Be to, liudytojo D. B. ir nukentėjusiojo S. D. parodymus dėl vagystėje dalyvavusių asmenų išvaizdos patvirtina ir byloje esančios E. G. (1 t., 26 b.l.), V. P. (1 t., 69 b.l.) ir Ž. Z. (1 t., 94 b.l.) fotonuotraukos, atspausdintos 2012-06-06, iš kurių matyti, kad nuteistieji V. P. ir Ž. Z. yra panašaus smulkesnio kūno sudėjimo, o E. G. – stambesnis. Taigi nuteistųjų V. P., E. G., nukentėjusiojo S. D. bei liudytojo D. B. parodymai, kurie sutampa tarpusavyje, juos sugretinus su fotonuotraukomis, leidžia daryti išvadą, kad 2012-06-26 vagystės epizode dalyvavo būtent Ž. Z. ir V. P., tačiau tą vakarą vagystės įvykdyti jiems nepavyko dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių – juos pastebėjo liudytojas D. B. – ir todėl nuteistiesiems teko bėgti.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl Ž. Z. dalyvavimo ir 2012-05-28 vagystės epizode kartu su V. P. bei E. G.. Nuteistieji V. P. ir E. G. nuo pat pirmos apklausos tvirtino, kad vagystės iniciatoriumi buvo ir viską suorganizavo būtent Ž. Z.. Iš 2012-06-06 įtariamojo E. G. apklausos protokolo matyti, kad jis nurodė, jog 2012 m. gegužės mėnesio pabaigoje Ž. Z. pakvietė kartu važiuoti bei papasakojo apie jų su V. P. nesėkmingą bandymą iš vakaro pavogti dyzelinį kurą Porijų kaime. Kur kviečia važiuoti Ž. Z. iš pradžių nesakė, bet suprato, kad vogti to dyzelio, kurio nepavyko pavogti iš vakaro. Abu nuvažiavo pas V. P. į namus ir Ž. Z. pakvietė jį važiuoti kartu, sakė, kad važiuos dar kartą vogti dyzelio. Nuvažiavus prie miško netoli Porijų kaimo, jis (E. G.) liko automobilyje, o Ž. Z. su V. P. kažkur nuėjo. Grįžę maždaug po valandos pasakė, kad pavogė dyzelio. Tada nuvažiavo pas jį (E. G.), prisikabino priekabą, kurią jis buvo pasiskolinęs iš R. M., nes vežė smėlį, ir vėl grįžo į Porijų kaimą, kur prie kažkokių pastatų rado Ž. Z. ir V. P. pavogtas ir atridentas dvi statines (1 t., 46-47 b.l.). 2013-03-27 įtariamojo apklausos metu, t.y. nuo pirmosios apklausos praėjus beveik metams, E. G. savo ankstesnėje apklausoje duotus parodymus patvirtino (1 t., 50-51 b.l.) ir tą pačią dieną atlikto įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur jis mašinoje laukė Ž. Z. ir V. P., taip pat vietą, kur Ž. Z. ir V. P. padėjo pakrauti dvi dyzelinio kuro statines, kurias atrideno Ž. Z. su V. P. (1 t., 54-57b b.l.). Tokias pačias aplinkybes nuteistasis nurodė ir 2013 m. liepos 29 d. – rugpjūčio 6 d., 2014 m. rugpjūčio 4 ir 18 d., 2014 m. lapkričio 17 d. bei 2015 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu (2 t., 57 b.l.; 3 t., 7, 74 b.l.; 4 t., 73-74 b.l.). 2013-12-03 akistatos su Ž. Z. metu E. G. taip pat nurodė, kad su V. P. ir Ž. Z., Porijų kaime pavogė dvi statines dyzelinio kuro (2 t., 113-114 b.l.). Nuteistasis V. P. viso proceso metu taip pat nuosekliai tvirtino, kad vagystę Porijų kaime vykdė kartu su Ž. Z. ir E. G.. 2012-06-05 įtariamojo apklausos metu jis nurodė, kad Ž. Z. po pirmos nepavykusios vagystės pakvietė vėl važiuoti į Porijų kaimą pavogti tą pačią statinę su kuru iš sodybos. Nuvažiavo iki Porijų kaimo. E. G. mašiną sustabdė prie kažkokio miškelio. Jis (V. P.) kartu su Ž. Z. išlipę nuėjo į tą pačią sodybą, kur buvo praeitą naktį, o E. G. liko automobilyje. Nuėjus į sodybą Ž. Z. atsineštu metaliniu laužtuvu nuplėšė pakabinamą spyną ir įėjo į vidų, o jis liko lauke prie durų. Ž. Z. laukan išrideno dvi statines, kuriose pagal kvapą buvo dyzelinis kuras. Abu tas statines nurideno iki fermų ir jas palikę nuėjo prie mašinos, kur laukė E. G.. Tada nuvažiavo į E. G. namus paimti priekabos ir vėl grįžo į Porijų kaimą prie fermų, kur abi statines pasikrovė į priekabą (1 t., 80-81 b.l.). Tas pačias aplinkybes nuteistasis patvirtino ir 2013 m. liepos 29 d. – rugpjūčio 6 d., 2014 m. rugpjūčio 4 ir 18 d., 2014 m. lapkričio 17 d. bei 2015 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu (2 t., 57 b.l.; 3 t., 6-7, 74 b.l.; 4 t., 72-73 b.l.). 2013-09-04 akistatos su Ž. Z. metu V. P. taip pat patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nurodydamas, kad tikrai su Ž. Z. Porijų kaime vogė kurą (2 t., 92-93 b.l.). Taigi akivaizdu, kad nuteitųjų E. G. ir V. P. parodymai dėl įvykio aplinkybių iš esmės sutampa ir yra nuoseklūs. O vien ta aplinkybė, jog pirminių apklausų metu, praėjus tik kelioms dienoms po įvykdytos vagystės nuteistųjų V. P. ir E. G. duoti parodymai iš dalies neatitinka vėlesnių, duotų praėjus daugiau nei metams nuo įvykio, šiuos parodymus įvertinus ir kitų byloje esančių įrodymų kontekste, savaime nereiškia, kad buvo duoti melagingi parodymai apkalbant Ž. Z.. Kaip jau minėta, šių nuteistųjų parodymai yra vertinami kitų įrodymų viseto kontekste bei lyginami su kitais byloje surinktais duomenimis. Nuteistųjų V. P. ir E. G. parodymai esminėmis detalėmis sutampa, tarpusavyje vieni kitiems neprieštarauja, papildo vieni kitus bei patvirtina Ž. Z. kaltę, todėl jais pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisėtai ir pagrįstai. Tuo tarpu tikėti Ž. Z. parodymais, kad jis vagystėje nedalyvavo, nėra jokio pagrindo, kadangi nuteistasis viso proceso metu nors ir teigė, kad yra nekaltas, tačiau atsisakė nurodyti, kur buvo vagystės metu. Esant visoms šioms aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesiremti nuteistųjų V. P. ir E. G. parodymais ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais, nuteistojo Ž. Z. teiginiais, kad jis jokios nusikalstamos veikos neįvykdė.

Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo Ž. Z. skundo argumentą, kad jo atžvilgiu priimant apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai buvo remiamasi kitų nuteistųjų parodymais, nes minėti asmenys jį apkalba ir siekia pakenkti jam dėl susiklosčiusių prastų asmeninių santykių. Pažymėtina, kad apie Ž. Z. dalyvavimą vagystėje tiek E. G., tiek ir V. P. nurodė jau savo pirmųjų įtariamojo apklausų metu iš karto po vagystės, kai E. G. vis dar gyveno su Ž. Z. seserimi, kas rodo, jog E. G. tuo metu neturėjo jokio pagrindo apkalbėti Ž. Z.. Be to, Ž. Z. teisiamojo posėdžio metu negalėjo įvardyti ir svarios priežasties, kodėl jį turėtų apkalbėti V. P..

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog Ž. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. Ši išvada, kurią taip pat padarė ir pirmosios instancijos teismas, yra pagrįsta teismo posėdyje tinkamai ištirtais ir nuosprendyje išsamiai išanalizuotais įrodymais, kurių patikimumas nekelia abejonių.

Nuteistasis Ž. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti jam skirtą įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas ir skyrė tinkamus įpareigojimus. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas motyvavo laisvės apribojimo bausmės ir jos dydžio, taip pat įpareigojimų skyrimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad Ž. Z. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, kad nuteistojo vaidmuo tęstiniame nusikaltime buvo aktyviausias, nes jis buvo šio nusikaltimo iniciatorius ir pagrindinis vykdytojas, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.)), į nuteistojo asmenybę – išlaiko nepilnametį sūnų, registruotas darbo biržoje, registruotas psichoneurologinėje įskaitoje, veikos padarymo metu buvo neteistas, baustas administracine tvarka, į ikiteisminio tyrimo bei bylos išnagrinėjimo laiką ir, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas pagrįstai Ž. Z. už BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu toliau būti registruotam darbo biržoje arba pradėti dirbti ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 6 d. 1 p., 7 d.). Kaip minėta, nuteistasis prašo panaikinti jam skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, motyvuodamas tuo, kad skirtas įpareigojimas visiškai atima galimybę siekti materialinės gerovės sau ir savo mažametei dukrai, nes jau trejus metus yra apribotas jo laisvas judėjimas, todėl per šį laiką neturėjo galimybės įsidarbinti – Pasvalyje nėra tiek darbo vietų, o išvykti dirbti į užsienį negali. Pažymėtina, kad viena iš laisvės apribojimo bausmės sudedamųjų dalių yra be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 str. 3 d. 1 p.), taigi net ir panaikinus skirtą įpareigojimą, nuteistasis neturėtų teisės laisvai pakeisti savo buvimo ir gyvenamosios vietos. Be to, minėtas įpareigojimas yra pagrįstas atsižvelgiant ir į įvykdyto nusikaltimo aplinkybes – vagystė buvo įvykdyta nakties metu, kas suponuoja išvadą, jog tokiu paros metu Ž. Z. turėtų būti namuose. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Ž. Z. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdama į visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutarė:

atmesti nuteistojo Ž. Z. apeliacinį skundą.