Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-588-383-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-27
Bylos Nr.
1A-588-383-2011
Teisminio proceso Nr.
20-2-00120-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
J. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A -588-383/2011Teisminio proceso Nr. 20-2-00120-2010-1Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.
Pranešėjas Valdas VitunskasTeisėjas Bronislovas Liatukas(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant prokurorui Andrėjui Klimaševskij, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendžio, kuriuo J. L. nuteista pagal LR BK 184 str.1 d. ir jai paskirta bausmė - 30 MGL(3900 litų) dydžio bauda; nustatytas baudos sumokėjimo terminas- 1(vieneri) metai, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Priteista iš J. L. (duomenys neskelbtini)22 995 Lt 34 ct; priteista iš J. L. UAB (duomenys neskelbtini)1832 Lt 6 ct už advokato paslaugas; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. nuteista pagal LR BK 184 str. 1 d. už tai, kad ji nuo 2007m. gegužės 28 d., būdama vienintele UAB (duomenys neskelbtini) akcininke, o laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 23 d. iki 2009 m. birželio 30 d. būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, tapusi materialiai atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) veiklą bei turto apsaugą, pagal 2008-05-22 ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. LT074439 su UAB (duomenys neskelbtini) (dabar UAB (duomenys neskelbtini)), gavusi automobilį „VW CADDY KASTEN 2.0 SDI" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. WV1ZZZ2KZ7X120926 valdyti ir naudoti kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, žinodama, kad negali disponuoti automobiliu, jeigu neturi atskiro tam išduoto raštiško UAB (duomenys neskelbtini) sutikimo, kad privalo naudoti automobilį kaip geras šeimininkas ir imtis priemonių, kad tretieji asmenys neapribotų jos ir UAB (duomenys neskelbtini) teisių į turtą, žinodama, kad nuosavybės teise automobilis jai nepriklauso, o yra tik patikėtas laikinai naudotis iki visiško sutarties sąlygų įvykdymo, o 2009 m. vasario 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukus lizingo sutartį Nr. LT074439, pažeisdama ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutarties Nr. LT074439 sąlygas, 2009 metais po vasario mėnesio, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2009 metų birželio 30 dienos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis perdavė automobilį „VW CADDY KASTEN 2.0 SDI" valst.Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. WV1ZZZ2KZ7X120926 tyrimo nenustatytam asmeniui, tokiu būdu dėl neatsargumo iššvaistė svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį -22 995,34 Lt vertės turtą - automobilį „VW CADDY KASTEN 2.0 SDI" valst.Nr.(duomenys neskelbtini) VIN Nr. WV1ZZZ2KZ7X120926, padarydama UAB (duomenys neskelbtini) 22 995,34 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistoji J. L. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti bei priimti naują nuosprendį. Skunde nurodo, kad ji ikiteisminio tyrimo metu prašė iškviesti naują įmonės akcijas nusipirkusį akcininką S. L., tačiau tai nebuvo padaryta. Be to, nebuvo apklaustas liudytojas A. L., kuris save įvardijo laikinai einančiu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. Byloje susiklosto iš esmės skirtinga situacija, jeigu jis po akcijų pardavimo akcininkų sprendimu tapo įmonės direktoriumi. Tai, kad jis po atliktos revizijos UAB „Euro paštas“ dokumentus pasiėmė iš FNNT, rodo, kad jis nebuvo vien tik administratorius. Po 2009-04-16 akcijų pardavimo A. L. valdė įmonės turtą, tai yra automobilius. Vadinasi, jis turėjo teisę valdyti, disponuoti likusiais automobiliais, tačiau apeliantei neaišku, kokiu pagrindu. Teisme jis liudijo, kad galėjo naudotis tik Skoda ir Caddy (duomenys neskelbtini) automobiliais, tačiau kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti vairuojant VW T5 ir Caddy (duomenys neskelbtini) automobilius. Tai leidžia manyti, kad A. L. iš tikrųjų buvo įmonės vadovas. Tai, kad T. M. bendravo su A. L., sudaro prielaidą teigti, kad A. L. nebuvo eilinis darbuotojas. Skunde prašoma dėl aukščiau išvardintų aplinkybių apklausti S. L. ir A. L., ir, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, priimti naują nuosprendį.

Atsikirtimu į nuteistosios apeliacinį skundą UAB (duomenys neskelbtini) atstovas prašo nuteistosios J. L. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendį. Atsikirtime nurodoma, jog vadovaujanti BPK 22 str. 3 d. nuostata apeliantė turėjo visas teises užduoti apeliaciniame skunde nurodytus klausimus skunde nurodytiems liudytojams ir tinkamai išsiaiškinti visas jos nekaltumą įrodančias aplinkybes. Nors jai buvo suteikta tokia teisė, tačiau ji tik apeliaciniame skunde nurodo, kokiais papildomais klausimais turi būti apklausti paminėti liudytojai. Be to, apeliantė remiasi vien tik tikėjimu bei manymu, nepateikdama jokių pagrįstų ar argumentuotų savo vidinės nuojautos įrodymų. Daroma išvada, kad apylinkės teismas vadovavosi realiais įrodymais, o ne nepagrįstais apeliantės pasisakymais. Tokius pat nepagrįstus pasisakymus ji išdėsto ir savo apeliaciniame skunde, dėl ko jis negali būti tenkinamas. Teismo atsisakymas apklausti liudytoją S. L. neturi jokios įtakos nuosprendžio priėmimui, kadangi jo parodymai yra nereikšmingi. Apeliantė nenurodo jokių esminės reikšmės skundžiamo nuosprendžio pakeitimui turinčių aplinkybių, kurias patvirtintų ar paneigtų S. L. parodymai. Apeliantė tik nurodo, kad įmonės akcijos yra parduotos šiam asmeniui, nors dar apklausos teisme metu patvirtino, kad akcijas pardavė liudytojui A. L., tačiau jokių įrodymų vėlgi nepateikė. Todėl apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra visiškai nepagrįsti ir jie neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai, skundas neturi būti tenkinamas. Apeliaciniame skunde nurodytas T. M. iš tikrųjų bendravo su A. L., kadangi pati apeliantė su juo nebendravo. Nesant pakankamos argumentacijos, daroma išvada, kad J. L. neįrodo savo teisių pažeidimo. Teismas jos teisių nepažeidė, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, tirdamas ir vertindamas įrodymus. Teismo posėdyje gynėja advokatė prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

J. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje byloje sprendžiamas J. L. kaltės klausimas, nuteistoji nesutinka su jos atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Tokia apeliantės pozicija nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai J. L. pripažino kalta, padarius BK 184 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

LR BK 184 str. 1 d. dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, J. L. pripažinta kalta dėl to, kad ji, būdama vienintele UAB (duomenys neskelbtini) akcininke, žinodama, jog negali disponuoti automobiliu, jeigu neturi atskiro tam išduoto raštiško UAB (duomenys neskelbtini) sutikimo, pažeisdama ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutarties Nr. LT074439 sąlygas, perdavė automobilį „VW CADDY KASTEN 2.0 SDI" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN Nr. WV1ZZZ2KZ7X120926) tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu dėl neatsargumo iššvaistė svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį -22 995,34 Lt vertės turtą. Taigi, norint inkriminuoti turto iššvaistymą, šioje byloje būtina nustatyti, kokie J. L. veiksmai buvo neteisėti.

Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (toliau- lizingo gavėjas) ir UAB (duomenys neskelbtini) (toliau- lizingo davėjas) 2008-05-22 sudarė lizingo sutartį Nr. LT 074439, kurios pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) perdavė UAB (duomenys neskelbtini) naudotis UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą –automobilį „VW Caddy Kasten 2.0 SDI" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Turto priėmimo-perdavimo aktu Turtas buvo perduotas lizingo gavėjui valdyti ir naudotis lizingo sutartyje numatytomis sąlygomis. Po sutarties sudarymo lizingo gavėjas kurį laiką vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir mokėjo lizingo sutartyje nustatytas įmokas. Tačiau nuo 2009 m. sausio mėn. lizingo gavėjas įmokų nebemokėjo. Lizingo gavėjui nepadengiant susidariusio įsiskolinimo, lizingo davėjas vienašališkai 2009-02-05 nutraukė lizingo sutartį. Nutraukus lizingo sutartį, lizingo gavėjas turto negrąžino. Likusi neišpirkta turto vertė sudaro 22 995,34 Lt.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad J. L. nuo 2007-05-28 būdama vienintele UAB (duomenys neskelbtini) akcininke, laikotarpiu nuo 2008-05-23 iki 2009-03-30 būdama ir UAB (duomenys neskelbtini) direktore, aukščiau paminėtos lizingo sutarties pagrindu jos žinioje esantį svetimą turtą pasisavino, nemokant sutartyje numatytų privalomų įmokų, su lizingo davėju pilnai neatsiskaitė ir turto negrąžino. J. L. buvo pareikštas įtarimas dėl BK 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos (turto pasisavinimas). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu nusikalstama veika perkvalifikuota, kadangi J. L. turtą perdavė nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu jai pareikštas įtarimas dėl BK 184 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos. Nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai. Kaltinamoji dėl nusikalstamos veikos neprisipažino, parodė, kad ji nežino, kur yra paminėtas automobilis.

Lizingo sutarties Nr. LT 074439 4.2.3 punktas numato, kad lizingo gavėjas turi teisę subnuomoti turtą, leisti juo naudotis neatlygintinai pagal lizingo bendrovės nustatytas sąlygas ir tik gavus raštišką jos leidimą. Sutarties 5.1.5. punkte nustatyta, kad lizingo gavėjas įsipareigoja sutarties pagrindu nedisponuoti turtu (jo neparduoti, neįkeisti ir pan.), jeigu neturi atskiro tam išduoto lizingo bendrovės raštiško sutikimo. 5.1.6. punkte numatyta, kad lizingo gavėjas įsipareigoja naudoti turtą kaip geras šeimininkas (atidus, rūpestingas, apdairus), laikydamasis lizingo bendrovės parengtoje dokumentacijoje numatytų sąlygų. 5.1.7.1 punkte nustatyta pareiga išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Šiuo gi atveju J. L., būdama vienintele UAB „Euro paštas“ akcininkė, o tiriamu laikotarpiu ir direktorė, nesilaikė lizingo sutarties sąlygų. Po sutarties nutraukimo negrąžindama automobilio ir perleisdama jį tretiesiems asmenims, nuteistoji iššvaistė tokios vertės svetimą turtą, kokia buvo to turto likutinė vertė po sumokėtų periodinių įmokų. Tokiu būdu nusikaltimas padarytas vieno iš civilinių teisinių santykių dalyvio, o nusikaltimo dalykas yra automobilis, kurio kaina nustatyta šalių sutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 (toliau – Nutarimas) 9 punkte išaiškino, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Neteisėtai turtas perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, kuri paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė iškyla, kai kaltininkas veikia tyčia ar neatsargiai (BK 184 straipsnio 4 dalis). Iššvaistymo sudėtis yra materialioji, nes objektyvųjį veikos požymį sudaro priešinga teisei veika, atsiradę žalingi padariniai ir priežastinis ryšys tarp tokio elgesio ir padarinių. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (Nutarimo 10 punktas). Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo.

Kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai pripažino J. L. kalta iššvaisčius jos žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtą. Bylos medžiaga rodo, kad J. L. nesirūpino svetimo jai patikėto turto išsaugojimu. Baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių J. L. kaltę dėl turto iššvaistymo. J. L. buvo išrinkta 2008-05-23 UAB (duomenys neskelbtini) direktore, kurios pareigas ėjo iki 2009-06-30 (t. 1, b. l. 35-36, 158). UAB (duomenys neskelbtini) 2008-05-22 su UAB „Euro paštas“ sudarė lizingo sutartį, kurią 2009-02-05 vienašališkai nutraukė dėl lizingo gavėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Nuteistoji, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, turėjo juridiškai apibrėžtų įgalinimų lizingo bendrovės turto atžvilgiu, taigi šis turtas buvo jos žinioje. CK 2.87 straipsnyje, taip pat Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d., Nr. VIII-1835) 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais.

Automobilis „VW Caddy Kasten 2.0 SDI" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. L. buvo patikėtas lizingo sutarties pagrindu. Pažymėtina tai, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Nagrinėjamoje byloje yra būtent taip.

J. L., būdama civilinių teisinių santykių subjektu, sąmoningai nevykdė lizingo sutartyje numatytų įsipareigojimų, nemokėjo įmokų, nepadengė susidariusio įsiskolinimo, dėl ko vienašališkai nutraukta lizingo sutartis. Nors ji savo kaltę dėl to neigia, tačiau liudytojo L. L. parodymais nustatyta, kad jam paskambino J. B. (dabar L.) ir pasakė grąžinti įmonės „Caddy". J. B. (dabar L.) buvo kartu atvažiavusi su jam nepažįstamu, vyresnio amžiaus vyriškiu. L. L. su ja pasikalbėjo, padavė VW Caddy Kasten 2.0 SDI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, raktelį. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. J. B. (dabar L.) dokumentus ir raktelį padavė su ja kartu buvusiam vyriškiui, kuris sėdo į „Caddy" ir nuvažiavo. Liudytojui T. M. A. L. paaiškino, kad šis automobilis dingo neaiškiomis aplinkybėmis Šiaulių mieste. Nustačius tokias aplinkybes, konstatuojama, kad kaltinamoji disponavo jai lizingo bendrovės perduotu svetimu turtu kaip savo ir veikė priešingai lizingo bendrovės interesams. Dėl šių priešingų teisei J. L. veiksmų iškilo pavojus kitų asmenų nuosavybei – UAB (duomenys neskelbtini) turtui. Taigi lizingo sutarties vykdymas ir lizingo bendrovės pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo problemiškas dėl vienos sutarties šalies sąmoningų veiksmų. Šiuo atveju dėl pažeistų teisių gynimo kreiptasi į teisėsaugos institucijas. J. L. perleidus jai patikėtą turtą tretiesiems asmenims, atsirado baudžiamieji teisiniai santykiai. Kaip žinia, kvalifikuojant iššvaistymą nėra svarbu, ar veika padaryta dėl savanaudiškų, ar dėl kitokių motyvų. Kaltininkas, taip veikdamas, gali ir nepasipelnyti. Svarbu tai, kad kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje turtas visuomet yra neteisėtai ir neatlygintinai perleidžiamas tretiesiems asmenims. Būtent tai nustatyta šioje byloje. Nors J. L. neigia iššvaisčiusi jai patikėtą turtą, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis.

Skunde teigiama, kad nebuvo apklausti kaltinamosios nurodyti liudytojai. Liudytojas A. L. buvo apklaustas teisme, tačiau jis negalėjo nieko parodyti apie „VW Caddy" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vietą. Apeliantės prašomas apklausti S. L. 100 vnt. UAB „Euro paštas“ akcijų įsigijo 2009-04-16, tai yra jau po lizingo sutarties nutraukimo. Apylinkės teismas išnaudojo visas galimybes surasti nurodytą liudytoją, buvo priimta nutartis atvesdinti liudytoją, tačiau jo surasti nepavyko. Todėl skundo argumentas, kad nebuvo apklaustas liudytojas yra nepagrįstas. Skundo argumentas, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas T. M. bendravo su A. L., kas sudaro prielaidą teigti, kad A. L. nebuvo eilinis darbuotojas, taip pat neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai. Tokiu būdu apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi tik tais įrodymais, kurie turi esminę reikšmę nustatyti tiesia byloje. Reikia pažymėti, kad ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes. O tai ir buvo padaryta šioje byloje. Nenustatyta jokių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, proceso metu patikrina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, sprendžia klausimą dėl jų pripažinimo įrodymais ir juos įvertina. Įrodymų įvertinimas, jų patikimumas ir pakankamumas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai turi teisę pateikti teismui duomenis, kurie gali tapti įrodymais ir užimti procese tam tikrą poziciją tuo klausimu, tačiau tik teismas proceso metu gali spręsti kiek vieni ar kiti duomenys turi reikšmės sprendžiant bylą, taip pat kiek yra priimtina kiekvienos iš proceso šalių užimta pozicija. Tik nuosprendžiu nustatoma kokios reikšmingos bylai aplinkybės yra įrodytos ir nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje byloje J. L. nepateikė jokių jos kaltę paneigiančių įrodymų, dėl to pirmosios instancijos teismas vadovavosi tais įrodymais, kurie buvo pateikti teismui ir ištirti teisiamajame posėdyje. Nenuginčijamų įrodymų dėl J. L. kaltės nebuvimo šioje byloje nėra. Apylinkės teismas savo išvadas pagrindė įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo (jie buvo gauti teisėtais būdais, jų patikimumas patikrintas BPK numatytomis priemonėmis) ir liečiamumo (jais įrodinėjamos bent viena bylai reikšminga aplinkybė) reikalavimus, ir apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma J. L. kaltę patvirtino, įvykdžius nuosprendyje paminėtą nusikaltimą. Todėl apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistosios J. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėGytis Večerskas