Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Regina Pociene Baudžiamoji byla Nr. 1A-922/2008 m.

Teisejas Ovidijus Ramanauskas Procesinio sprendimo kategorija:

2008 m. lapkricio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,

teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. G. ir jo gynejo advokato Algio Turso apeliacinius skundus del Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 167 str. 1 d. laisves apribojimu 6 menesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisves apribojimu 8 menesiams. Paskirtos bausmes subendrintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves apribojimas 1 metams.

A. G. per jam paskirta 1 metu laisves apribojimo termina uždrausta bendrauti su nukentejusiaisiais R. L. ir J. T. Nuteistasis ipareigotas per du menesius atlyginti J. T. padaryta turtine žala.

Iš A. G. J. T. naudai priteista 1430 Lt turtines žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. G. nuteistas už tai, kad 2006 metais lapkricio menesi, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinejimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasinaudodamas UAB „Mobiliuju sprendimu centras“ teikiama paslauga „Locator“, neteisetai, be R. L. sutikimo, jai nežinant, iš pastarosios naudojamo mobiliojo ryšio telefono, kurio SIM korteles Nr. (duomenys neskelbtini), i savo mobiliojo ryšio telefona, kurio SIM korteles Nr. (duomenys neskelbtini), išsiuntes trumpaji pranešima paslaugos „Locator“ nurodytu numeriu ir iš paslaugos „Locator“ teikejo gaves patvirtinima, suteikianti teise sekti nurodyta mobiliojo ryšio telefono abonenta, suaktyvines R. L. naudoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefono buvimo vietos nustatymo paslauga, 2006 m. lapkricio menesi, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinejimo metu tiksliai nenustatytu laiku, rinko informacija apie privatu R. L. gyvenima, t.y., pasinaudodamas paslauga „Locator“, suseke pastarosios buvimo vieta ir ten nuvykes sužinojo jos privataus gyvenimo aplinkybes, kad ji prie (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje susitiko su J. T.

Tesdamas savo nusikalstama veika A. G. 2006 m. gruodžio menesi, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinejimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pasinaudodamas paslauga „Locator“, nustate R. L. buvimo vieta ir ten nuvykes sužinojo pastarosios privataus gyvenimo aplinkybes, kad ji prie (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje susitiko su J. T.

Tesdamas savo nusikalstama veika A. G. laikotarpyje nuo 2007-01-01 iki 2007-01-17, tarp dvieju jam paciam priklausanciu mobiliojo ryšio telefonu – SIM korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir SIM korteles Nr. (duomenys neskelbtini) – suaktyvines telefono buvimo vietos nustatymo paslauga „Locator“ ir jam paciam priklausanti telefona „Nokia 6020“ kartu su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), neteisetai, R. L. nežinant, pritvirtines prie pastarajai priklausancio automobilio „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovejusio prie (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje, galinio bamperio, bei laikotarpiu nuo 2007-01-09 iki 2007-01-17, tarp dvieju savo mobiliojo ryšio telefonu – SIM korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir SIM korteles Nr. (duomenys neskelbtini) – suaktyvines telefono buvimo vietos nustatymo paslauga „Locator“, ir jam paciam priklausanti telefona „Nokia 6021“ kartu su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), neteisetai, J. T. nežinant, pritvirtines prie pastarajam priklausancio automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovejusio prie (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje, galinio bamperio ir, naudodamasis paslauga „Locator“, nustate R. L. ir J. T. buvimo vieta ir 2007-01-17 d. apie 22.15 val. ten nuvykes sužinojo pastaruju privataus gyvenimo aplinkybes, kad prie (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje R. L. susitiko su J. T.

A. G. taip pat nuteistas už tai, kad 2007-01-17 d. apie 22.15 val. viešoje vietoje – prie prekybos centro „Rimi“, esancio (duomenys neskelbtini) Vilniuje -, ižuliu elgesiu pademonstravo nepagarba aplinkiniams, nes priejes prie J. T. automobilio „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kumšciu išdauže šio automobilio kaires puses priekiniu dureliu stikla, 370 Lt vertes, ir ne mažiau kaip tris kartus kumšciu sudave automobilyje sedejusiam J. T. i galvos sriti, padarydamas pastarajam nežymu sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi muštine paviršine žaizda ir poodine kraujosruva veido kaireje puseje. J. T. pradejus važiuoti, isikabino i judancio automobilio dureles ir šiais veiksmais apgadino J. T. priklausancio automobilio kaires puses galines dureles, 200 Lt vertes, tuo padarydamas nukentejusiajam 570 Lt turtine žala, bei sutrikde visuomenes rimti ir tvarka.

Nuteistasis pripažista, kad ivykis buvo viešoje vietoje, taciau tvirtina, kad viešoji tvarka ir rimtis nebuvo sutrikdyta. Teismo išvada, jog taip ivyko, paremta tik prielaidomis, nes tai nepatvirtina byloje surinkti faktiniai duomenys.

Be to A. G. tvirtina, kad 2007-01-17 vakare nuvažiaves prie prekybos centro „Rimi“ bande užmegzti pokalbi su J. T. Pastarasis bendrauti nenorejo ir, bandydamas išvengti pokalbio, prispaude jo ranka vairuotojo dureliu lango stiklu, pradedamas važiuoti, parverte ji ir vilko grindiniu. Taigi ne jis, o nukentejusysis, prispaudes jo ranka ir vilkdamas ji, pažeide viešaja tvarka.

Nuteistojo manymu, nukentejusiuju R. L. ir J. T. parodymai turi buti vertinami kritiškai, nes pastarieji yra suinteresuoti bylos baigtimi, jaucia jam priešiškuma, todel klaidina teisma. Be to, R. L. negalejo aiškiai matyti visu ivykio aplinkybiu, nes buvo tamsus paros metas, o ji stovejo maždaug 40 metru atstumu nuo J. T. automobilio. Be to matomuma nukentejusiajai užstojo aikšteleje esantis statinys.

Gynejas tvirtina, jog nepagristai tenkintas nukentejusiojo J. T. civilinis ieškinys. Nurodo, jog apylinkes teismas nustate, kad A. G. išdauže J. T. priklausancio automobilio kaires puses priekiniu dureliu stikla ir apgadino automobilio kaires puses galines dureles, tuo padarydamas nukentejusiajam 570 Lt žala, taciau šios išvados nepagrinde irodymais. Be to, gynejo teigimu, teismas pažeide Lietuvos Respublikos BPK 113 str. nuostatas, nes, nustates, kad žala yra 570 Lt, priteise 1430 Lt turtines žalos atlyginimo.

Teismo posedyje nuteistasis A. G. ir jo gynejas praše apeliacinius skundus tenkinti.

Nukentejusieji R. L. ir J. T. praše nuteistojo A. G. ir jo gynejo apeliacinius skundus atmesti.

Prokurore praše nuteistojo A. G. ir jo gynejo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas, jo gynejo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis ir jo gynejas nuosprendžio dalyje del A. G. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 167 str. 1 d. ir paskirtos bausmes neskundžia, kolegijai šie klausimai taip pat abejoniu nekelia. Todel baudžiamoji byla nagrinejama paduotu apeliaciniu skundu ribose.

Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo A. G. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes jis viešoje vietoje ižuliais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams bei sutrikde visuomenes rimti ir tvarka.

Nepagristi A. G. apeliacinio skundo argumentai, kad jis sužalojo J. T. ir apgadino pastarojo automobili netycia. Nuteistasis tvirtina, jog lango stikla išdauže ir automobili apgadino, bandydamas išlaisvinti stiklu prispausta ranka, taip galejo sužaloti ir nukentejusiji J. T. Taciau ši jo aiškinima paneigia byloje surinkti faktiniai duomenys.

Nukentejusysis J. T. nuosekliai aiškino, jog išleides R. L. automobiliu stovejimo aikšteleje prie prekybos centro „Rimi“, pamate ateinanti A. G. Tuo metu lauke buvo šalta, todel automobilio langai buvo uždaryti. Be to jis nenorejo bendrauti su buvusiu drauges vyru. Priejes kaltinamasis dešines rankos kumšciu išdauže jo automobilio vairuotojo dureliu stikla ir tris kartus smoge jam i galvos sriti. J. T. išsigandes pradejo važiuoti, tuo paciu tempdamas isikibusi ir bandanti atidaryti automobilio dureles A. G. Tik po kurio laiko pastarasis atsikabino nuo automobilio dureliu, o nukentejusysis išvažiavo iš automobiliu stovejimo aikšteles.

Nukentejusioji R. L. patvirtino J. T. aiškinima apie ivykio aplinkybes ir nurode, kad A. G., priejes prie automobilio, užstojo J. T. automobiliui kelia, po to pribego prie vairuotojo dureliu ir bande jas atidaryti. Kai to padaryti nepavyko, jis kumšciu išdauže vairuotojo dureliu lango stikla ir kelis kartus smugiavo J. T. Automobiliui pajudejus, jis kuri laika važiavo isikibes i automobilio dureles.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumenta, kad R. L. negalejo matyti ivykio, nes buvo 40 metru atstumu nuo ivykio vietos, be nukentejusiosios parodymu, paneigia ir paties A. G. apeliacines instancijos teismui pateikta ivykio vietos schema. Iš šios schemos matyti, jog nukentejusiajai R. L. nebuvo jokio reikalo eiti link prekybos centro iejimo, nes pastarosios automobilis stovejo kur kas arciau, t.y. prie tos pacios pesciuju perejos, kur stovejo ir J. T. automobilis, joks aikšteles statinys toje vietoje matomumo nukentejusiajai neužstojo.

Nors nuteistasis A. G. teigia, jog nukentejusieji yra priešiškai nusiteike jo atžvilgiu ir klaidina teisma, taciau kiti byloje esantys objektyvus faktiniai duomenys paneigia ši nuteistojo aiškinima ir patvirtina nukentejusiuju parodymus apie ivykio aplinkybes. Specialisto išvada Nr. G 418/07(01) nustatyta, kad J. T. ivykio metu ne mažiau dviem trauminiais poveikiais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas veido srityje (b.l. 35). Tai atitinka nukentejusiojo parodymus, kad A. G. jam smugiavo apie tris kartus i veido sriti. Iš J. T. priklausancio automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiuros protokolo matyti, kad automobilio viduje ant priekiniu vairuotojo ir keleivio sedyniu buvo rasta nemažai stiklo šukiu (b.l. 12-13). Ši aplinkybe paneigia nuteistojo aiškinima, kad jis išdauže stikla, traukdamas iš automobilio stiklu prispausta ranka, ir patvirtina nukentejusiuju aiškinima, kad stiklas buvo išdaužtas iš išores i stikla smugiuojant kumšciu.

Nustatytiems faktiniams duomenims neprieštarauja ir apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo prašymu apklausto liudytojo R. M. parodymai. Šis liudytojas patvirtino mates, kad kaltinamasis buvo priejes prie automobilio, ir kad jis buvo velkamas, taciau jis negalejo patvirtinti aplinkybiu, ar pastarasis buvo isikibes i automobili, ar jo ranka buvo prispausta stiklu.

A. G. aiškinimas, jog žala nukentejusiajam jis galejo padaryti stengdamasis ištraukti prispausta ranka, prieštarauja ne tik kitiems bylos duomenims, bet ir jo paties parodymams, kurie yra neitikinantys. Jis tvirtino, jog visu svoriu buvo velkamas už stiklu prispaustos rankos, taciau parode, kad ji sužalota nebuvo, nors nuteistasis vilkejo plona striuke.

Ivertines aptartus faktinius duomenis, apylinkes teismas pagristai konstatavo, jog A. G. 2007-01-17 d. apie 22.15 val. automobiliu stovejimo aikšteleje prie prekybos centro „Rimi“ kumšciu išdauže J. T. priklausancio automobilio kaires puses priekiniu dureliu stikla ir ne mažiau kaip tris kartus kumšciu sudave automobilyje sedejusiam J. T. i galvos sriti, padarydamas pastarajam nežymu sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi muštine paviršine žaizda ir poodine kraujosruva veido kaireje puseje. Nukentejusiajam pradejus važiuoti, jis isikabino i judancio automobilio dureles ir šiais veiksmais apgadino J. T. priklausancio automobilio kaires puses galines dureles.

Nepagristas A. G. skundo argumentas, kad jis nusikalstamus veiksmus padare del asmeniniu paskatu, nepažeisdamas viešosios tvarkos.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje ižuliais veiksmais, grasinimais, patyciomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikde visuomenes rimti ar tvarka. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad straipsnio dispozicijoje išvardintais budais demonstruojant nepagarba aplinkiniams ar aplinkai yra sutrikdoma visuomenes rimtis ar tvarka. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tycia. T.y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenes rimti ar tvarka, ir šiu padariniu nori.

A. G. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus padare automobiliu stovejimo aikšteleje, prie dirbancio prekybos centro. Tai neabejotinai laikytina vieša vieta, nes šioje vietoje iprasta lankytis žmonems.

Nuteistasis A. G. aiškino, jog ivykio metu nesidomejo, ar automobiliu aikšteleje buvo žmoniu, bet tuo metu, kai jis ejo link J. T. automobilio, mate, kad i prekybos centra ieidavo ir iš jo išeidavo žmones, lauke ruke centro apsaugos darbuotojas. Nukentejusioji R. L. aiškino, jog ivykio metu automobiliu stovejimo aikšteleje buvo pašaliniu žmoniu, ji pati del A. G. veiksmu pasijuto šokiruota. Liudytojas R. M. teige, jog pamates i važiuojanti automobili isikibusi vyriški, sutriko, nes tokiu ivykiu jis anksciau nebuvo mates. Netoliese buvo ir kitu asmenu, kurie sutrike stebejo ivyki.

Tai patvirtina, jog A. G. nusikalstamus veiksmus mate ne tik R. L., bet ir kiti tuo metu i prekybos centra atvykstantys bei iš jo išvykstantys asmenys. Ivykis tesesi pakankamai ilga laika – iš pradžiu A. G. išdauže nukentejusiojo automobilio duru lango stikla, smugiavo J. T., o pastarajam pajudejus, stengesi neleisti išvažiuoti, bande patekti i salona, isikabines laikesi už automobilio, kol šis privažiavo išvažiavima iš aikšteles. Todel aptartais ižuliais savo veiksmais A. G. neabejotinai sutrikde aikšteleje prie prekybos centro „Rimi“ buvusiu asmenu, kaip visuomenes nariu, rimti ir visuomenine tvarka, parodydamas nepagarba visuomeneje nusistovejusioms elgesio taisyklems.

Nors A. G. nusikalstamai veike del asmeniniu paskatu, taciau savo asmeniniams santykiams spresti pasirinko tokia vieta ir buda, kuriuo akivaizdžiai sutrikde visuomenes rimti, pademonstravo nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Kaip seka iš paties kaltinamojo paaiškinimu, jis puikiai suvoke, kad veikia viešoje vietoje pašaliniu žmoniu akivaizdoje, bet nežiurint i tai, išdauže automobilio langa, smugiavo nukentejusiajam ir neleido jam išvažiuoti, laikesi isikibes i judanti automobili. Taigi, nepaisydamas aplinkiniu teisetu istatymo ginamu interesu, tenkindamas savo asmeninius interesus A. G. ir demonstravo nepagarba jiems, nesiskaitydamas su elementariomis morales ir elgesio normomis, kuo ir pasireiške jo chuliganiškos paskatos.

Taigi, tiek apylinkes teismo nuosprendyje, tiek kolegijos nutartyje aptarti faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybemis neabejotinai patvirtina, jog A. G. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Skirdamas bausme nuteistajam A. G. apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni, stadija, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybe.

A. G. padare nesunku nusikaltima. Jis dirba, anksciau neteistas, baustas administracine tvarka. Nuteistojo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Ju, kolegijos manymu, ir nera. Esant šiu aplinkybiu visumai, apylinkes teismo A. G. paskirta laisves apribojimo bausme, kuri yra mažesne už Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d. nustatyta šios bausmes vidurki, tikrai nera per griežta. Bendrindamas bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, teismas tinkamai pritaike istatyma.

Nors nuteistojo gynejas apeliaciniame skunde teigia, jog apylinkes teismas nepagristai tenkino J. T. civilini ieškini del 570 Lt priteisimo, byloje negincijamai nustatyta, kad ivykio metu A. G. išdauže J. T. priklausancio automobilio kaires puses priekini langa ir apgadino kaires puses galines dureles, padarydamas 570 Lt turtine žala. Nukentejusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, jog del sudaužyto automobilio lango patyre 370 Lt, o del apgadintu dureliu – 200 Lt dydžio turtine žala. Apeliacines instancijos teismui J. T. pateike remonto darbu samata iš UAB „S“ (duomenys pakeisti), kuri po šio ivykio atliko jam priklausancio automobilio remonta. Iš pateiktos samatos matyti, kad tokiu remonto darbu atlikimas šiuo metu kainuoja 681,85 Lt. Nors nuteistasis paaiškino, kad kitos imones tokius remonto darbus atlieka pigiau, taciau tai nepaneigia nukentejusiojo J. T. aiškinimo, jog jis automobilio remonto darbams išleido 570 Lt. Todel kolegija pritaria apylinkes teismo išvadai, jog civilinis ieškinys šioje dalyje yra pagristas.

Nuteistojo gynejo apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkes teismas nepagristai priteise iš nuteistojo 860 Lt už akinius, kolegijos nuomone, yra pagristas. Akiniu pagrobimas ar ju sugadinimas, padarant 860 Lt žala, nuteistajam kaltinime nebuvo inkriminuotas. Kaip matyti iš nukentejusiojo J. T. parodymu, ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po ivykio, jis tvirtino, kad kaltinamasis akinius jam sudauže. Apklaustas kiek veliau jis paaiškino, kad nežino, kur akiniai dingo, nes po ivykio ju nerado. Ši aiškinima jis patvirtino ir apeliacines instancijos teismo posedyje. Kaip rodo bylos aplinkybes, nukentejusysis ivykio metu nebuvo išlipes iš automobilio. Apžiurint automobili, akiniai nebuvo išimti ar apžiureti. A. G. nuosekliai tvirtino, kad jokiu akiniu jis nemate, ju nepaeme ir nesudauže. Jo aiškinima paneigianciu duomenu byloje nera.

Kolegija, ivertinusi visus bylos faktinius duomenis, daro išvada, kad nera surinkta pakankamai irodymu, kurie neabejotinai tvirtintu, kad 860 Lt vertes akinius nukentejusysis J. T. prarado del A. G. kaltes. Todel apylinkes teismo nuosprendis civilinio ieškinio priteisimo dalyje keistinas, iš A. G. J. T. naudai priteistas civilinis ieškinys mažintinas 860 litu sumai.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutare:

Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 9 d. nuosprendi pakeisti:

Nukentejusiojo J. T. civilini ieškini del turtines žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš A. G. J. T. naudai priteista suma sumažinti iki 570 Lt.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.