Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-15 · Civilinė byla Nr. e2S-1895-560/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-15
Bylos Nr.
e2S-1895-560/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33628-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
E. Š.
Atsakovas
D. Š., G. G.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-1895-560/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33628-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.4.8.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovėms D. Š. ir G. G. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir teisių bei pareigų perkėlimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės D. Š. 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas, pripažinti transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu, pripažinti, kad transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta pardavėjos G. G. su pirkėjais S. Š. (S. Š.) ir E. Š. ir perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

3. Ieškovė 2021 m. sausio 5 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį ir ieškovės E. Š. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad jei trečiasis asmuo (ieškovės vaikas) negali būti atstovaujamas ieškovės dėl galimo interesų konflikto, teismas gali spręsti dėl valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) įtraukimo į bylą ir ad hoc atstovo paskyrimo. Teisme 2021 m. kovo 19 d. gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir tarnyba) raštas, kuriame nurodoma, kad nagrinėjamu atveju galėtų būti paskiriama nepilnamečiam vaikui kaip ad hoc atstovą kuratorių pagal CPK 39 straipsnyje nustatytą tvarką. Teisme 2021 m. balandžio 14 d. gautas tarnybos raštas, kuriame nurodoma, kad ad hoc globėjo paskyrimo klausimas galėtų būti sprendžiamas parengiamojo teismo posėdžio metu, išklausius nepilnamečio įstatyminės atstovės nuomonę ir pasiūlymus. Teisėjos 2021 m. balandžio 16 d. rezoliucija, ieškovė įpareigota per 10 dienų pasiūlyti teismui nepilnamečio vaiko ad hoc atstovo kandidatūras. Teisme 2021 m. balandžio 27 d. gautas ieškovės atsakymas, kuriame nurodoma, kad ieškovė neturi jokių nepilnamečio vaiko ad hoc atstovų kandidatūrų, kuriuos galėtų pasiūlyti teismui. Ieškovė mano, kad šiuo atveju teismas privalo skirti nepilnamečio A. Š. atstovą ad hoc.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi įpareigojo ieškovę E. Š. iki 2021 m. birželio 2 d. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke 3 000 Eur dydžio užstatą nepilnamečio vaiko ad hoc atstovo išlaidoms apmokėti.

5. Teismas nurodė, kad tuo atveju jeigu priimant su nepilnamečiu vaiku susijusius sprendimus kyla vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) interesų konfliktas arba vaiko tėvų tarpusavio interesų konfliktas, teismas ex officio arba bet kurio iš vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymu gali skirti ad hoc atstovą, kuris atstovautų vaikui sprendžiant konkretų ginčą (CK 3.163 straipsnio 3 dalis). Kadangi ieškovė nevykdo savo kaip motinos pareigos pasirūpinti vaiko interesais - iš pradžių nėra užtikrinami vaiko interesai paveldėjimo teisiniuose santykiuose, nors ieškovei tiek teismas, tiek vaiko teisių apsaugos specialistai išaiškino tokią pareigą, vėliau nėra rūpinamasi tinkamu vaiko atstovavimu procese, kurį pradėjo pati ieškovė, teismas, siekdamas geriausių vaiko interesų, yra įpareigotas šį klausimą spręsti ex officio. Kadangi ad hoc atstovų gali būti advokatas, teismas spręs klausimą dėl advokato suradimo ir paskyrimo. Atsižvelgiant į tai teismas ieškovę įpareigojo į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti sumą, reikalingą advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo teismo skirti nepilnamečio vaiko atstovą byloje, kurioje bus reikalinga susipažinti su bylos medžiaga (1 val.), pateikti atsiliepimą į ieškinį, bei dalyvauti bent viename teismo posėdyje (3 val.), o pagal rekomendacijas apskaičiuotas šių paslaugų įkainis sudaro (0,1 x 1524,20)+(2,5 x 1524,20)+(0,3 x 1524,20)=4 420,18 Eur, ieškovė įpareigotina sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 3 000 Eur pradinį užstatą atstovo išlaidoms apmokėti.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atsakovė E. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį ir įpareigoti skundžiamą nutartį priėmusį pirmosios instancijos teismą spręsti kuratoriaus skyrimo klausimą iš naujo.

7. Nurodo, kad ieškovės finansinė padėtis neleidžia papildomai apmokėti nepilnamečio vaiko ad hoc atstovo advokato išlaidas, t. y. sumokėti teismo nustatyto 3 000 Eur dydžio užstato. Ieškovė šiuo metu dirba pagal individualios veiklos pažymą ir jos dabartinės pajamos yra apie 600 Eur/mėn., papildomai yra gaunama 70 Eur/mėn. išmoka vaikui bei 70 Eur/mėn. našlaičio pašalpa. Ieškovės gaunamos pajamos yra nedidelės, o nurodomas teismo sumokėti depozito dydis apie 5 kartus viršija jos gaunamas mėnesines pajamas. Ieškovė šiuo metu viena augina nepilnametį vaiką, todėl teismui įpareigojus ieškovę sumokėti užstatą, būtų pažeidžiami ne tik jos, tačiau ir nepilnamečio vaiko interesai. Ieškovei kyla pagrįstų abejonių dėl teismo nurodyto mokėtino depozito dydžio, kadangi manytina, jog jis yra neproporcingai didelis. Dėl ieškovei nežinomų priežasčių skundžiamą nutartį priėmęs teismas nesikreipė į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl kuratoriaus paskyrimo valstybės lėšomis. Jeigu priimant su nepilnamečiu vaiku susijusius sprendimus kyla vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) interesų konfliktas arba vaiko tėvų tarpusavio interesų konfliktas, teismas gali spręsti dėl valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įtraukimo į bylą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas ne tik nesvarstė galimybės paskirti ieškovės nepilnamečiam vaikui ad hoc atstovą kuratorių valstybės lėšomis, bet ir nesiėmė veiksmų įpareigoti valstybinės vaiko teisių apsaugos instituciją, kad būtų paskiriamas ieškovės nepilnamečio vaiko ad hoc globėjas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Pagal CPK 38 straipsnio 4 dalį nepilnamečių iki keturiolikos metų teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. CPK tiesiogiai nenustatyta, kad tuo atveju, kai interesų konfliktas kyla tarp nepilnamečio vaiko ir tėvų, vaikui ginant savo galbūt pažeistas turtines teises į nuosavybę, kuri taip pat priklauso ir tėvui kaip įstatyminiam atstovui, nepilnamečiui teisme galėtų atstovauti kitas asmuo, t. y. ne atstovas pagal įstatymą. Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą CK 3.163 straipsnio 1 dalyje, nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tačiau tuo atveju, jeigu priimant su nepilnamečiu vaiku susijusius sprendimus kyla vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) interesų konfliktas arba vaiko tėvų tarpusavio interesų konfliktas, teismas ex officio arba bet kurio iš vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymu gali skirti ad hoc globėją, kuris atstovautų vaikui sprendžiant konkretų ginčą (CK 3.163 straipsnio 3 dalis).

10. Ad hoc globėjas skiriamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. Nr. A1-235 įsakymu patvirtintu tvarkos aprašu dėl ad hoc globėjo parinkimo (toliau – Aprašas). Aprašo 3 punktas numato, kad ad hoc globėju gali būti parinktas veiksnus šioje srityje fizinis asmuo (vaiko mokytojas, auklėtojas, psichologas, socialinis pedagogas, socialinis darbuotojas, teisininkas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojas ar kitas fizinis asmuo), kuris: 3.1. neteistas už tyčinius nusikaltimus, nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais, psichotropinėmis bei psichiką veikiančiomis medžiagomis; 3.2. atitinka reikalavimus, nustatytus CK 3.268 straipsnio 1 dalyje ir 3.269 straipsnyje. Ad hoc globėjus parenka fizinio asmens, kuris kreipėsi valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją arba kuris yra siūlomas tapti ad hoc globėju, gyvenamosios vietos valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (toliau – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija). Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija galimų ad hoc globėjų sąrašą nuolat papildo ar atnaujina (4 punktas). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria atsirojo skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasinaudojo nustatyta ad hoc globėjų skyrimo tvarka ir nesikreipė į gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl ad hoc globėjo paskyrimo. Pagal apraše numatytą tvarką ad hoc globėju gali būti ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojas.

11. Nustačius, jog nagrinėjamoje byloje nepilnamečio asmens atstovavimo klausimas nebuvo išspręstas tinkamai, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su užstato dydžiu, nepasisako.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, geriausių vaiko interesų prioriteto principą daro išvadą, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl nepilnamečio vaiko ad hoc globėjo skyrimo nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl nepilnamečio vaiko ad hoc globėjo skyrimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Dainius Rinkevičius