- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-620-372/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-02597-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pran.), Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Skolininkas
- I. Š.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės I. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės (toliau AB) Swedbank pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius Swedbank, AB, kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad skolininkai S. Š. ir I. Š. neįvykdė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties grąžinti skolą kreditoriui per vieną mėnesį nuo minėtos nutarties nuorašo įteikimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 21 d. nutartimi kreditoriaus pakartotinį prašymą tenkino. Nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių kreditoriui įkeistą S. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 58.16 kv. m bendro ploto butą su 6,69 kv. m ploto rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Priverstinai išieškoti 71 820,65 eurų negrąžintą kreditą, 3 794,36 eurų palūkanas, 30,48 eurų delspinigius už laiku negrąžintas kredito dalis ir 121,49 eurų delspinigius už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 75 766,98 eurų skolą ir 135,00 Lt žyminį mokestį. Priverstinai išieškoti kintamas ir sudarytas iš 6 mėnesių EURIBOR + 1,60 procentų maržos (nuo 2007-08-24 iki 2012-07-30 tai yra 4,587 + 1,60 = 6,187 proc.) sutartines palūkanas nuo 69323,19 eurų skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-07-20 iki visiško skolos išieškojimo.Taip pat priverstinai išieškoti kintamas ir sudarytas iš 6 mėnesių EURIBOR + 1,60 procentų maržos (nuo 2011-04-30 iki 2011-10-30 tai yra 1,675 + 1,60 = 3,275 proc.) sutartines palūkanas nuo 2497,46 eurų skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-07-20 iki visiško skolos išieškojimo. Priverstinai iš įkeisto turto išieškoti 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą skolos sumą – 75766,98 eurų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-07-20 iki visiško skolos išieškojimo. Nurodė, kad skolininkai per vieną mėnesį nuo įspėjimo jiems įteikimo skolos negrąžino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė I. Š. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodoma, kad skolininkai yra mokūs, stengiasi greičiau grąžinti kreditoriui įsiskolinimą. Pažymima, kad šeima neturi jokio kito nekilnojamojo turto. Teigiama, kad buto vertė sumažėjo beveik per pusę. Tvirtinama, kad bankas netenkino 2011-07-04 skolininkų prašymo dėl paskolos grąžinimo atidėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliantų atskirąjį skundą kreditorius Swedbank, AB, prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įtvirtintas teisminis precedentas, kad hipotekos teisėjas nenagrinėja ginčų nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas kreditoriaus pakartotinis prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto, yra pagrįsta ir teisėta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. Š. ir I. Š. (fiziniai asmenys) 2007-08-24 sudarė kreditavimo sutartį su kreditoriumi Swedbank, AB (kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę), pagal kurią S. Š. ir I. Š. buvo suteiktas kreditas būstui priklausiniais pirkti (11–12 b. l.); kredito grąžinimas užtikrintas įsigyto nekilnojamojo turto hipoteka (7–9 b. l). Formaliai (t. y. nenagrinėjant ginčo dėl fakto) šie kreditavimo sutarties duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarp S. Š. ir I. Š. bei Swedbank, AB, buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 15 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-272/2011) nurodė, kad hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, hipotekos teisėjo vaidmuo neapsiriboja tik formalių veiksmų atlikimu ir įrodymų vertinimu, todėl, kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 str., CPK 558 str.) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Be to, hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus.
Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kaip teisėja atliko prieš tai nurodytų įrodymų vertinimą bei kreditavimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę, taip pat duomenų, kaip skolininkai vykdė prievolę per nustatytą papildomą terminą (2, 57–60 b. l.), todėl neįmanoma nustatyti, ar ilgalaikė kreditavimo sutartis (12 b. l.) buvo nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 6.217 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į prieš tai nurodytus argumentus, teisėjų kolegija spendžia, kad negalima pripažinti, jog byla išspręsta teisingai. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 str. 3 p., 338 str.).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.