Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2015-10-23 · Civilinė byla Nr. 2-874-876/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-23
Bylos Nr.
2-874-876/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Pareiškėjas
M. M.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-874-876/2015Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00704-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.2. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 23 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant pareiškėjai M. M., jos atstovei advokatei D. V., nedalyvaujant suinteresuotųjų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui ir VĮ Turto banko atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja M. M. savo pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini)pareiškėjos M. M. senelis J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką su M. M. (mergautinė pavardė – B.), gimusia (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus (pareiškėjos tėvas) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 3). Gimimo liudijime A. M. tėvais nurodomi J. M. ir M. M.. (duomenys neskelbtini) J. M. sutuoktinė M. M. mirė. (duomenys neskelbtini) J. M. sudarė naują santuoką su A. M. (ikisantuokinė pavardė –K.), gimusia (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. M. įvaikino pareiškėjos tėvą A. M.. (duomenys neskelbtini) A. M. testamentu paliko jai priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), A. M., gyvenusiam (duomenys neskelbtini). Šiame testamente A. M. įvardijamas kaip A. M. sūnus. Tačiau tai patvirtinančių dokumentų ir įregistravimo fakto (gimimo liudijimo įrašų pakeitimo) nėra išlikę. (duomenys neskelbtini) A. M. mirė. (duomenys neskelbtini) Šakių rajono Kidulių apylinkės savivaldybė pranešimu Nr. 166 Šakių notarų biurui patvirtino, kad: „A. M., mirusi (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Kidulių apylinkės savivaldybės ūkinėse knygose, asmeninės sąskaitos Nr. 783 jos vardu yra įregistruoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). M. palikimą priėmė ir valdo sūnus A. M.". Gyventojų registro tarnybos duomenimis, paskutinė A. M. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). A. M. minėtu adresu taip pat mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas (už vandenį UAB „Šakių vandenims"). Visa tai patvirtina, kad po savo įmotės A. M. mirties, jos įsūnis A. M. gyveno tuo pačiu adresu kaip ir jo įmotė A. M., rūpinosi ten esančiu namu ir kitais statiniais. Tai sudaro pagrindą teigti, kad visas turtas, kuris paliktas testamentu A. M., buvo jo paveldėtas ir pradėtas faktiškai valdyti. Be to, 1994 m. gegužės 3 d. Žygėnų Ž.Ū.B. išdavė pažymą, jog A. M. įneštas pajus į bendrovę sudaro 264 Lt. Taigi, paveldimo turto masę sudaro ne tik gyvenamieji pastatai, tiek reikalavimo teisė į sumokėtą pajų. 2015 m. kovo 23 d. gautas Šakių rajono antrojo notaro biuro notarės Z. D. atsakymas „Dėl informacijos pateikimo" Nr. 26/2015, kuriame nurodyta, kad po A. M. (duomenys neskelbtini) mirties, palikimui priimti prašymo niekas nepateikė. 2015 m. kovo 27 d. gautas Marijampolės apskrities archyvo atsakymas „Dėl A. M. turto paveldėjimo" Nr. 7R-242-(8.8). Jame nurodyta, kad: „Šakių rajono notarų biuro archyvinio fondo 1993-1996 metų dokumentuose duomenų apie A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmusius įpėdinius, išduotą paveldėjimo teisės liudijimą bei mirusiosios turto paveldėjimo bylos nėra“. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė. A. M. dukra M. M. (pareiškėja), kaip pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, priėmė palikimą po tėvo mirties, kreipdamasi į Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarę Z. D.. Kadangi, A. M. įvaikino pareiškėjos tėvą A. M. 1975 m., tai civiliniams santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1969 m. liepos 16 d. Lietuvos tarybų socialistinės respublikos santuokos ir šeimos kodekso normos (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186) (toliau - SŠK). Pagal tuometinį SŠK 108 str. įvaikinti (įsūnyti, įdukrinti) buvo leidžiama tik nepilnamečius vaikus ir tik jų interesais. Tuo metu pareiškėjos tėvas A. M. buvo nepilnametis. Šį faktą patvirtina aukščiau nurodytas A. M. gimimo liudijimas. Pagal SŠK 109 str. buvo įvaikinama rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, asmens, norinčio įvaikinti, prašymu. Pareiškimas dėl noro įvaikinti vaiką paduodamas įvaikinamojo gyvenamosios vietos globos ir rūpybos organui arba asmens, norinčio įvaikinti, gyvenamosios vietos globos ir rūpybos organui, o globos ir rūpybos funkcijas vykdantis organas privalo patikrinti norinčio įvaikinti asmens gyvenimo sąlygas, išaiškinti, ar įvaikinimas atitinka vaiko interesus, ar nėra įvaikinimui kliūčių, taip pat išaiškinti vaiko pažiūrą į įvaikinimą ir pateikti pareiškimą dėl įvaikinimo su savo išvada apie įvaikinimo galimumą spręsti rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui (SŠK 115 str. 1-2 d.). A. M. įmotės A. M. pareiškimų dėl įvaikinimo nėra išlikę. Tačiau patį įvaikinimo faktą patvirtina bendras įmotės A. M. ir įsūnio A. M. gyvenimas kartu tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini). Taip pat, aukščiau minėtame A. M. testamente, A. M. įvardijamas kaip A. M. sūnus. Pagal SŠK 117 str. 1 d. prašant asmenims, norintiems vaiką įvaikinti, sprendimu įvaikinti gali būti leidžiama gimimų įrašų knygoje juos įrašyti įvaikio tėvais. Išlikusių duomenų apie tai, kad buvo pakeisti A. M. gimimo liudijimo įrašai, nėra.

Pareiškėja jos tėvo įvaikinimo įregistravimo faktą patvirtinančių išlikusių dokumentų neturi, negali jų gauti iš archyvų. Tai patvirtina 2015 m. birželio 3 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gautas atsakymas „Dėl įvaikinimo" Nr. C2-114, 2015 m. birželio 9 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus gautas atsakymas „Dėl A. M. įvaikinimo" Nr. P6-1160, 2015 m. birželio 16 d. Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gautas atsakymas „Dėl įvaikinimo įrašo". Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas sukelia jai teisines pasekmes, t. y. turi juridinę reikšmę. Nustačius, jog A. M. buvo įvaikintas savo tėvo sutuoktinės (įmotės) A. M., pareiškėja, kaip A. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini), įstatyminė įpėdinė, turi teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo po A. M. mirties. (duomenys neskelbtini) A. M. testamentu paliko jai priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), A. M., gyvenusiam (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. M. mirė. Tuo metu Lietuvoje galiojo 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos tarybų socialistinės respublikos civilinis kodeksas (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1964, Nr. 19-138) (toliau - 1964 m. CK). Galiojusio 1964 m. CK 567 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Kiekvienas pilietis gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, tiek priklausantiems prie įstatyminių įpėdinių rato, tiek ir nepriklausantiems prie jo, taip pat valstybei arba atskiroms valstybinėms, kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms. Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, o palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties diena (1964 m. CK 568 str., 569 str. 1 d., 575 str. 1 d.). Taigi, mirus A. M., atsirado juridinis pagrindas - palikimas, kuris buvo nurodytas jos sudarytame testamente. 1964 m. CK 571 str. buvo nustatyta, kad paveldint pagal testamentą įpėdiniais gali būti piliečiai, kurie yra gyvi palikėjo mirties momentu. A. M. įpėdinis A. M. tuo metu buvo gyvas ir priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Šiuos faktus patvirtina 1994 m. balandžio 29 d. Šakių rajono Kidulių apylinkės savivaldybės pranešimas Nr. 166. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Taikant šią normą, tuometinėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje" apžvalga Nr. 56). Kaip nurodyta aukščiau, A. M. gyveno testamente nurodytame A. M. priklausiusiame gyvenamajame name, rūpinosi jam paliktu turtu, mokėjo mokesčius. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu. Kitokia tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja gauti negali., todėl prašo teismo: 1) Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., Jono, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), įvaikinimas - 1975 metais įvaikintas A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), įstatyme nustatyta tvarka buvo įregistruotas; 2) Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo įmotės A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija savo atsiliepime nurodė, kad pareiškėja jos tėvo įvaikinimo įregistravimo faktą patvirtinančio įrašo nepateikė, todėl inspekcija dėl įvaikinimo fakto nustatymo nesutinka. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos pareiškimo dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad A. M. faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo įmotės A. M. mirties, patenkinimas nesukels jai teisinių pasekmių, kadangi jos tėvas A. M. nėra mirusios A. M. įstatyminis įpėdinis.

Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas savo atsiliepime nurodė, kad atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja savo pareiškime nurodo, jog Kidulių apylinkės savivaldybės ūkinėse knygose (asmeninės sąskaitos Nr. 783) A. M. vardu yra įregistruoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal pareiškėjos pareiškime nurodytus turto, į kurį ji prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, duomenis, nėra galimybės jo identifikuoti. Be to, nėra aišku kokioje gatvėje yra šis turtas, kada jis buvo sukurtas ir, kad A. M. pareiškime nurodytus pastatus valdė asmeninės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjus šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas pareiškėjos pareiškime nurodytus prašymus patenkinti, VĮ Turto bankas tam neprieštaraus.

Liudytojas Ž. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis kaimynų M. santykius atsimena nuo 1977 m. Nurodė, kad A. M. visą gyvenimą gyveno tėvo namuose, jis buvo įsūnytas A. M.. Nurodė, kad J. M. susituokė su A. K. (M.) po to kai mirė jo žmona M. M.. Jie savo vaikų neturėjo, tik buvo J. M. sūnus iš pirmos santuokos A. M., tačiau Agota jį augino, kaip savo sūnų. Nurodė, kad po tėvo J. M. mirties A. M. liko gyventi su A. M. jų namuose. O po A. M. mirties A. M. taip pat liko ten gyventi ir tvarkėsi paveldėjimo dokumentus. Jis buvo įsitikinęs, kad tai jo namai.

Liudytojas N. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. M. su pamote visada kartu gyveno. Antano tėvo nelabai prisimena, bet Antano pamotę A. M. prisimena gerai. Nurodė, kad ji laikė Antaną savo sūnumi, o Antanas ją vadindavo „pamote“. Antanas laikė save įvaikintu, po A. M. mirties rūpinosi namais ir juose liko gyventi vienas.

Liudytoja E. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš A. M. pasakojimų žino, kad jis A. M. laikė savo mama. Tik iš vyro sužinojo, kad Agota nėra tikra A. M. motina. Nurodė, kad po A. M. mirties A. M. liko gyventi savo tėvų namuose, jais rūpinosi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos CPK 444 str. ir 445 str. nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Pažymėtina, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d.).

Faktinį įvaikinimą teismas gali nustatyti tik tuo atveju, jeigu juridinis faktas sukelia pareiškėjui realias teisines pasekmes. Tuo atveju, jei įvaikinimas nebuvo oficialiai įformintas, arba buvo įformintas, tačiau archyvuose apie tai neliko duomenų, įstatymo leidėjas numato galimybę teismine tvarka nustatyti įvaikinimo įregistravimo juridinį faktą.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjos M. M. prašymą, suinteresuotųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, bylos medžiagą bei motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos tėvas A. M. buvo auginamas A. M. kaip įsūnis, jie kartu gyveno kaip šeima, kad A. M. (duomenys neskelbtini) sudarydama testamentą, kurį patvirtino Šakių rajono Kidulių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sekretorė A. A., jame nurodė, kad jai priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), palieka savo sūnui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), konstatuoja, kad A. M. buvo įvaikintas A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini). Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Šakių rajono Kidulių apylinkės savivaldybės 1994-04-29 raštu Nr. 166 skirtu Šakių notaro biurui, kuriame nurodyta, kad A. M. palikimą priėmė ir valdo sūnus A. M. bei atsižvelgiant į tai, kad A. M. aktyviais ir viešais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimą, kuris atsirado po jo įmotės A. M. mirties, savo interesais, liko gyventi jos namuose, mokėjo mokesčius, rūpinosi ir prižiūrėjo statinius, kaip teisėtas daikto savininkas, tuo, kad fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes, tuo, kad kita tvarka pareiškėja negali įgyvendinti savo teisės paveldėti, byloje dalyvaujantiems asmenims neprieštaraujant ir sutinkant su pareiškėjos pareiškimu, konstatuoja, kad A. M. faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po jo įmotės A. M. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini).

Kadangi pareiškėjai M. M. reikia sutvarkyti turto dokumentus, jai yra reikalingas teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad kitais būdais paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėja gauti negali, jos prašytas tenkintinas ir nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 444 - 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) buvo A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) (1993 m. lapkričio 2 d. mirties liudijimas, įrašo Nr. 67), įsūnis ir įvaikinimas buvo įregistruotas.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po jo įmotės A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties, mirusios (duomenys neskelbtini) (1993 m. lapkričio 2 d. mirties liudijimas, įrašo Nr. 67).

Faktai nustatyti dėl turto paveldėjimo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Judita Sungailaitė