Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. G. ir R. P. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (M. K. epizodas) – laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 3 metams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 3 metams.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė M. G. paskirta laisvės atėmimas 3 metams.

M. G. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (E. Š. epizodas) – laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 3 metams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 3 metams.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė M. G. paskirta laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir M. G. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (M. K. epizodas) – laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 3 metams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 3 metams.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė R. P. paskirta laisvės atėmimas 3 metams.

R. P. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (E. Š. epizodas) – laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 3 metams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 3 metams.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė R. P. paskirta laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir R. P. galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys tenkintas, iš M. G., A. K., A. S. ir R. P. solidariai priteista 1881,73 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt vienas euras 73 ct) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. K..

UAB „4Finance“ civilinis ieškinys tenkintas, iš M. G., A. K., A. S. ir R. P. solidariai priteista 769,96 Eur (septyni šimtai šešiasdešimt devyni eurai 96 ct) civiliniam ieškovui UAB „4Finance“.

Iš M. G. priteista 231,60 Eur (du šimtai trisdešimt vienas euras 60 ct), iš R. P. priteista 264,37 Eur (du šimtai šešiasdešimt keturi eurai 37 ct) Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paslaugoms apmokėti.

2014 m. spalio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. K., A. S., M. G. ir R. P. turtui paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. S. ir A. K., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. G. ir R. P. nuteisti už tai, kad jie 2012 m. rugsėjo mėn., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrai su A. S. ir A. K. bei kartu su kitais nenustatytais asmenims, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, A. S. įtikinus M. K. leisti pasinaudoti šio banko AB „Swedbank“ sąskaita tariamam pinigų pervedimui, suklaidintas M. K. 2012 m. rugsėjo 21 d., apie 12.50 val., telefonu M. G. perdavė savo elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, po to A. S., R. P., M. G. ir A. K., veikdami kartu, nežinant M. K., panaudojo įgytus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis t. y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – 2012 m. rugsėjo 21 d., 12.58 val., (duomenys neskelbtini) mieste, per interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo M. K. vardu neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos, tuo suklaidino ir pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones, po to prisijungė prie M. K. banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, ir apgaule, pateikiant save kaip M. K., atliko finansinę operaciją t. y. iš jo banko sąskaitos neteisėtai pervedė į J. K. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, 1158,48 eurų (4000 litų), kuriuos tą pačią dieną sumomis po 868,86 eurų (3000 litų) ir 283,83 eurus (980 litų) J. K. išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini); toliau tęsiant nusikalstamą veiką, 2012 m. rugsėjo 22 d., apie 16.26 val., (duomenys neskelbtini), per internetinę prieigą, neteisėtai panaudojo įgytus M. K. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - A. K. M. K. vardu neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos, tuo suklaidino ir pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie M. K. banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, ir apgaule, pateikiant save kaip M. K., atliko finansinę operaciją, t. y. iš jo banko sąskaitos neteisėtai pervedė į savo banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, 723,25 eurus (2497,25 litus), iš kurių tą pačią dieną 393,88 eurus (1360 litų) A. K. išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), bei 315,69 eurus (1090 litų) pervedė į Kybartų pataisos namų depozitinę banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, nuteistajam M. G.; toliau tęsiant nusikalstamą veiką 2012 m. rugsėjo 23 d., 13.42 val., (duomenys neskelbtini), pasinaudojant internetinio ryšio „Mezon“ paslauga, naudojama su įrenginiu, kurio MAC adresas yra (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo įgytus M. K. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - R. P. M. K. vardu neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos, tuo suklaidino ir pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones, po to prisijungė prie UAB „4Finance“ tarnybinės stoties ir pateikiant save kaip asmenį, turintį teisę finansinei operacijai inicijuoti - M. K., tuo apgaule, suklaidinant elektroninę mokėjimo sistemą ir bendrovę, neteisėtai M. K. vardu paėmė 72,41 eurų (250 litų) kreditą, kurį kredito bendrovei pervedus į M. K. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, R. P. 28,96 eurus (100 litų) pervedė AB „Lietuvos radijo ir televizijos centrui“ už internetinio ryšio „Mezon“ paslaugą, naudojamą su įrenginiu, kurio MAC adresas yra (duomenys neskelbtini); toliau tęsiant nusikalstamą veiką, 2012 m. rugsėjo 23 d., 13.55 val., (duomenys neskelbtini), pasinaudojant internetinio ryšio „Mezon“ paslauga, naudojama su įrenginiu, kurio MAC adresas yra (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo įgytus M. K. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - R. P. M. K. vardu neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos, tuo suklaidino ir pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones, po to prisijungė prie UAB „4Finance“ tarnybinės stoties ir pateikiant save kaip asmenį, turintį teisę finansinei operacijai inicijuoti - M. K., tuo apgaule, suklaidinant elektroninę mokėjimo sistemą ir bendrovę, neteisėtai M. K. vardu paėmė 72,41 eurų (250 litų) kreditą, kurį kredito bendrovei pervedus į M. K. banko AB „Swedbank“ sąskaitą, R. P. 28,96 eurus (100 litų) pervedė AB „Lietuvos radijo ir televizijos centrui“ už internetinio ryšio „Mezon" paslaugą, naudojamą su įrenginiu, kurio MAC adresas yra (duomenys neskelbtini), bei iš šios sąskaitos pervedė į UAB „Bitė Lietuva“ sąskaitą 11,58 eurus (40 litų) ir 2,90 eurų (10 litų), viso 14,48 eurus (50 litų) papildant abonento Nr. 8 643 40650 sąskaitą, 72,41 eurus (250 litų) iš M. K. sąskaitos pervedė į A. K. sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, iš kurių A. K. 14,48 eurų (50 litų) išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 57,92 eurus (200 litų) iš savo sąskaitos pervedė į Kybartų pataisos namų depozitinę AB „Swedbank“ banko sąskaitą nuteistajam M. G., tokiu būdu A. S., R. P., M. G., A. K. savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimus M. K. priklausančius 1881,81 eurus (6497,50 litus) ir UAB „4Finance“ priklausančius 144,81 eurus (500 litų), t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio l dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje.Be to, M. G. ir R. P. nuteisti už tai, kad jie 2012 m. spalio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami kartu su A. S. ir A. K. ir su kitais nenustatytais asmenims, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, A. S. įtikinus E. Š. leisti pasinaudoti jo banko AB „Swedbank“ sąskaita tariamam pinigų pervedimui ir suklaidintam E. Š. pateikus savo elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, A. S. juos telefonu perdavė M. G., po to A. K., A. S., M. G. ir R. P., veikdami kartu, nežinant E. Š., 2012 m. spalio 8 d., 11.12 val., nenustatytoje vietoje, pasinaudojant išankstinio apmokėjimo interneto vartotojo abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo įgytus E. Š. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - R. P. E. Š. vardu neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos, tuo suklaidino ir pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones, po to prisijungė prie UAB „4Finance“ tarnybinės stoties ir pateikiant save kaip asmenį, turintį teisę finansinei operacijai inicijuoti - E. Š., tuo apgaule, suklaidinant elektroninę mokėjimo sistemą ir bendrovę, neteisėtai E. Š. vardu paėmė 289,62 eurų (1000 litų) kreditą, kurį kredito bendrovei pervedus į E. Š. banko AB „Swedbank“ sąskaitą, R. P. iš šios sąskaitos 289,62 eurus (1000 litų) pervedė M. M. į jo banko sąskaitą, esančią AB „DNB“; toliau tęsiant nusikalstamą veiką, 2012 m. spalio 8 d., 11.12 val., nenustatytoje vietoje, pasinaudojant išankstinio apmokėjimo interneto vartotojo abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo įgytus E. Š. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - R. P. E. Š. vardu neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos, tuo suklaidino ir pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones, po to prisijungė prie UAB „4Finance“ tarnybinės stoties ir pateikiant save kaip asmenį, turintį teisę finansinei operacijai inicijuoti - E. Š., tuo apgaule, suklaidinant elektroninę mokėjimo sistemą ir bendrovę, neteisėtai E. Š. vardu paėmė 289,62 eurų (1000 litų) kreditą, kurį kredito bendrovei pervedus į E. Š. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, R. P. iš šios sąskaitos 27,41 eurą (250 litų) pervedė A. Š. į jos banko sąskaitą, esančią AB „SEB“, ir 217,22 eurus (750 litų) pervedė L. M. į šio banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, tokiu būdu A. K., A. S., M. G., R. P. savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimus UAB „4Finance“ priklausančius 579,24 eurus (2000 litų), t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio l dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. G. prašo jį išteisinti arba nuteisti sąžiningai, arba grąžinti bylą tirti iš naujo, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, nes jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Skunde M. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neįvertinęs visų aplinkybių, kaltinamųjų bei liudytojų parodymų, vadovaudamasis tik pirminės apklausos metu duotais parodymais. Nuteistasis pažymi, jog visi teisme apklausti asmenys konkrečiai nenurodė, kad skambino būtent jis, jie sakė, jog skambino Mindaugas. Apklausos metu jis neneigė, kad galėjo skambinti savo pusbroliui A. S. ir prašyti sąskaitų pervesti kitiems asmenims pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu jis prašė, kad būtų atlikta balso ekspertizė, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl iš jo buvo atimta teisė įrodyti savo nekaltumą. Taip pat jam nebuvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. M. G. teigimu, 2012 m. spalio 8 d. epizodo metu jis pataisos namuose buvo uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų, todėl akivaizdu, kad šiame epizode jis nedalyvavo, kadangi uždarant į baudos izoliatorių yra atliekama pilna asmens krata, kad nebūtų įsinešama jokių daiktų. Telefonų išklotinėse užfiksuota, kad jis nebendravo su kaltinime nurodytais asmenimis, todėl, atsižvelgiant į tai, nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pilnai neištyrė bylos ir prašo tai padaryti apeliacinės instancijos teisme. M. G. nurodo ir tai, jog nuosprendyje padaryta klaida ir už vieną epizodą jis yra nuteistas du kartus, o taip būti negali.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. prašo panaikinti 2016 m. kovo 29 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti, atmesti civilinius ieškinius ir nepriteisti iš jo atstovavimo išlaidų, arba sušvelninti jam paskirtą bausmę.Skunde R. P. nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino visas bylos aplinkybes ir jį nepagrįstai pripažino kaltu, be to, teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, bendrininkavimo formą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taip pat į bausmės tikslus bei paskirtį. Nuo 2012 m. spalio 10 d. jis nėra padaręs nė vieno naujo nusikaltimo, o jo teistumų didelis kiekis susidaro už 2012 m. padarytus nusikaltimus.Skunde pažymima, kad jo kaltė buvo grindžiama neišsamiais įrodymais, teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai, kurie parodė, kad su juo nėra darę nusikalstamų veikų arba žinoję, kad jis daro nusikalstamas veikas. Kiti nuteistieji taip pat nėra sakę, kad jį pažįsta ar kad su juo buvo susitarę daryti nusikalstamas veikas. Nuteistojo teigimu, 2012 m. spalio 10 d. kratos metu paimtas išankstinio mokėjimo modemas nėra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis, kad būtent jis, naudodamasis šiuo modemu, darė nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs, kad šiuo modemu naudojosi ir kitas asmuo – A. L., ir šiuos jo parodymus patvirtino liudytojas M. M., kurio parodymus, duotus teisme, pirmosios instancijos teismas atmetė ir rėmėsi pirminiais jo parodymais, kuriuos jis davė įgaliotiniui R. M.. Byloje buvo atliekamos telefonų numerių analizės, tačiau nebuvo įrodyta, kad jo ir M. G. pateikti numeriai tikrai priklausė jiems. Nuteistojo teigimu, byloje yra daug neaiškių aplinkybių, kurios turėjo būti pašalintos dar ikiteisminio tyrimo stadijoje, tačiau tai nebuvo padaryta. Be to, nuteistojo nuomone, teismas neteisingai nustatė, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje, kadangi tiek jis, tiek kiti nuteistieji nurodė, kad jie nebuvo pažįstami, nebendravo ir jokio tarpusavio susitarimo daryti nusikalstamas veikas neturėjo. R. P. nurodo ir tai, kad teismas, skirdamas jam bausmę, netinkamai įvertino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis.Atsikirtime į nuteistojo R. P. apeliacinį skundą nukentėjusysis E. Š. prašo nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendį nepakeistą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis M. G. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. P. gynėja advokatė palaikė savo ginamojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.Nuteistųjų M. G. ir R. P. apeliaciniai skundai atmetami.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji M. G. ir R. P. neprisipažįsta sukčiavę, teigia, kad jų kaltė nėra įrodyta surinkta bylos medžiaga ir grindžiama tik padrikais, neišsamiais įrodymais.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, įrodymų vertinimo klaidų nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje abiejų apeliantų padarytos nusikalstamos veikos dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu kvalifikuotos tinkamai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, šių nusikaltimų sudėčių tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai yra nustatyti, nuosprendyje pakankamai išsamiai ir argumentuotai atskleisti, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo nepritarti žemesnės instancijos teismo priimtam sprendimui.Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, ir to nori. Apgaulė, kaip nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013 ir kt.).Nagrinėjamu atveju apgaulė buvo naudojama siekiant įgyti svetimą turtą ir šiam tikslui įgyvendinti nukentėjusieji buvo suklaidinti dėl elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų panaudojimo aplinkybių. Apgaulės būdu įgijus minėtus duomenis, buvo atliktos finansinės operacijos ir išgrynintos konkrečios pinigų sumos. Todėl nuteistiesiems be sukčiavimo pagrįstai buvo inkriminuoti ir BK specialiosios dalies straipsniai, numatantys atsakomybę už neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone ar jos duomenimis, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą bei neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos.

Dėl M. G. apeliacinio skundo

Pagrindiniai argumentai, kuriais apeliantas neigia savo kaltę, yra tai, kad nuosprendis priimtas neįvertinus visų aplinkybių, kaltinamųjų bei liudytojų parodymų, vadovautasi tik pirminių apklausų metu duotais parodymais. Su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, kadangi apylinkės teismas tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus vertino gretindamas juos tarpusavyje, atsižvelgdamas tiek į ikiteisminio tyrimo metu, tiek į teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nurodydamas, kuriais parodymais vadovaujasi, o kuriuos vertina kritiškai.M. G. kaltė, visų pirma, yra grindžiama nuteistųjų A. K. bei A. S. parodymais. Šie nuteistieji savo kaltę iš dalies pripažino ir paaiškino jiems žinomas nusikalstamų veikų darymo aplinkybes. A. K. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog su M. G. susipažino per savo brolį A. M., kuris tuo metu kartu su apeliantu atlikinėjo bausmę Kybartų pataisos namuose. R. P. jis nepažįsta, bet žino, kad šį pažįsta M. G.. Apeliantas A. K. prašė paslaugos, t. y. banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigus. Už pasinaudojimą banko sąskaita buvo žadamas atlyginimas, todėl A. K. sutiko vykdyti apelianto nurodymus. Į sąskaitą gautus pinigus jis nuimdavo įvairiomis sumomis ir atiduodavo M. G. pažįstamai merginai ar giminaitei arba pervesdavo šiam į Kybartų pataisos namų depozitinę sąskaitą. Už šias paslaugas apeliantas A. K. leisdavo pasilikti 100 Lt arba 200 Lt (t. 3, b. l. 30, 40). Tas pačias aplinkybes A. K. nurodė ir teisiamojo posėdžio metu, t. y. kad jį per brolį susirado pats M. G., prašė banko sąskaitos, jis sutiko padėti, nors teigė nežinojęs, jog pervedami pinigai yra „nešvarūs“. Tai, jog nusikalstamų veikų daryme aktyviai dalyvavo ir apeliantas, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir kitas nuteistasis A. S.. M. G. yra jo pusbrolis, taigi, jie yra giminaičiai. A. S. pripažino, jog bendravo su nukentėjusiuoju E. Š., kadangi šis yra jo klasiokas, prašė elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų, tačiau visą tą laiką taip pat SMS žinutėmis bendravo ir su M. G.. Išgavęs norimus duomenis, jis juos telefonu padiktavo M. G., t. y. ID, slaptažodį, kodus, po to visus elektroninės bankininkystės duomenis grąžino nukentėjusiajam (t. 4, b. l. 79). A. S. taip pat pripažino, jog pažįsta ir nukentėjusįjį M. K., su juo mokinosi dvyliktoje klasėje Virbalio vidurinėje mokykloje. Surasti asmenį, kuris turėtų banke sąskaitą bei elektroninės bankininkystės duomenis, jo paprašė M. G.. Todėl jis pasiūlė savo klasiokui M. K. leisti naudotis jo vardu išduota sąskaita ir tokiu būdu užsidirbti pinigų. Tačiau visas aplinkybes dėl pinigų užsidirbimo jam paaiškino būtent apeliantas, nes pastarajam A. S. davė nukentėjusiojo telefono numerį (t. 4, b. l. 83, 92). Analogiškas aplinkybes nuteistasis A. S. nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Taigi, aukštesnysis teismas sprendžia, kad tiek A. K., tiek A. S. parodymai yra pakankamai nuoseklūs ir neprieštaringi, apkalbėti apelianto jie neturi pagrindo, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi šių nuteistųjų parodymais grindžiant M. G. kaltę.Nukentėjusysis M. K. parodė, kad užsidirbti lengvų pinigų jam pasiūlė klasiokas A. S., tačiau visos detalės buvo aptariamos ir derinamos su asmeniu, kuris prisistatė M., ir nors savo pavardės šis nenurodė, tačiau pažymėjo, kad yra A. S. pusbrolis, „skambina nuo A. S.“, todėl teisėjų kolegijai nekelia abejonių tai, jog buvo bendrauta su M. G.. Iš pradžių nukentėjusysis nesutiko su apelianto siūlymu, tačiau po kelių skambučių ir primygtinio įtikinėjimo naiviai sutiko pateikti savo internetinės bankininkystės duomenis. Kai suprato, jog nieko neužsidirbs, nes buvo tiesiog apgautas, jo sąskaita jau buvo tuščia. Šie nukentėjusiojo parodymai nesikeitė viso proceso metu (t. 1, b. l. 24, 25-26, t. 6, b. l. 63-75). Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir liudytojų parodymų, tačiau kurių konkrečiai liudytojų parodymų neįvertino ar tai padarė netinkamai, skunde neišskiria, todėl aukštesnysis teismas neturi ką šiuo aspektu patikrinti. Šioje byloje liudytojais apklausti asmenys – K. Š., M. M., A. Š., K. R., J. K. bei L. M. nenurodė, jog tiesiogiai bendravo su apeliantu, dauguma jų bendravo su kitu apeliantu R. P. bei vykdė pastarojo nurodymus, t. y. išgrynindavo neteisėtai pervestus pinigus. Nepaisant to, jog be kitų nuteistųjų ir nukentėjusiojo M. K. parodymų daugiau liudytojų parodymų, patvirtinančių apelianto kaltę nėra, tačiau jo kaltė nustatyta ir surinkta rašytine bylos medžiaga.A. K. parodymus apie tai, jog neteisėtai gautus pinigus jis pervesdavo M. G., patvirtina Kybartų pataisos namų depozitinės banko sąskaitos duomenys, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. iki 2012 m. rugsėjo 28 d. A. K. apeliantui per kelis kartus pervedė 1389 Lt, o A. S. - 600 Lt (t. 1, b. l. 141-142). Nors M. G. neigia, kad nusikalstamų veikų darymo laikotarpiu bendravo su kaltinime nurodytais asmenimis kaip bendrininkais, tačiau bylos medžiaga liudija priešingai. Žvalgybinių priemonių pagalba nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu M. G. naudojosi telefonų numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 165). Susipažinus su informacija apie telefoninius kontaktus (t. 1, b. l. 166-178) matyti, kad nusikalstamos veikos E. Š. atžvilgiu padarymo laikotarpiu M. G. tiek SMS žinutėmis, tiek skambučiais bendravo su A. S., taip pat su R. P., o nusikalstamos veikos M. K. atžvilgiu padarymo laikotarpiu apeliantas bendravo su A. K. bei pačiu nukentėjusiuoju M. K.. Kybartų pataisos namų raštu Nr. 1-2/4231 nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. atlikus dalinę M. G. asmens kratą, jo sportinio kostiumo kišenėje rastas telefonas „Samsung E1081T“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su „Tele2 Pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 179). Iš apžiūros protokolo matyti, kad nugarinėje telefono pusėje yra prilipdytas baltos spalvos popierėlis su rankraštiniu įrašu „2012-09-21 20.00 M. G. (duomenys neskelbtini) SAMSUNG (duomenys neskelbtini) sim PILDYK – (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 184-185). Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad šio telefono abonentas yra Nr. (duomenys neskelbtini), kas buvo nustatyta ir kriminalinės žvalgybos duomenimis. Iš byloje esančios telefoninių kontaktų analizės taip pat galima daryti išvadą, jog M. G. tiesiogiai su asmenimis, įvairiomis sumomis išgryninusiais neteisėtai, apgaulės būdu gautus pinigus, nebendravo, galimai šių asmenų ir nepažįsta, tačiau pinigai buvo nuimami būtent jo nurodymu. Tai liudija akistatos tarp A. S. ir R. P. protokolas (t. 4, b. l. 85-86), kuriame užfiksuota, jog A. S. R. P. perduodavo pinigus M. G. nurodymu. R. P. pripažino, jog yra gavęs atitinkamas pinigų sumas iš A. S.. Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2012 m. spalio 8 d. nusikalstamos veikos E. Š. metu M. G. buvo uždarytas penkiolikai parų į baudos izoliatorių, todėl niekaip negalėjo dalyvauti šioje veikoje, nes prieš uždarant į izoliatorių yra atliekama pilna asmens krata. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal pataisos namuose galiojančias taisykles nuteistiesiems yra draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais visoje pataisos namų teritorijoje, ne tik baudos izoliatoriuje. Tačiau aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad M. G. intensyviai bendravo telefonu ir tai darė dviem skirtingais numeriais. Be to, šiame epizode neteisėtą finansinę operaciją iniciavo kitas nuteistasis R. P., todėl neteisėtų veiksmų aptarimas galėjo įvykti ir iki apelianto uždarymo į baudos izoliatorių. Telefoninių kontaktų išklotinės duomenimis, su A. S. intensyvus bendravimas vyko nuo 2012 m. spalio 2 d., 2012-10-08 jau buvo panaudoti neteisėtai iš E. Š. gauti elektroninės bankininkystės duomenys, kurie jau buvo išgauti anksčiau ir A. S. perduoti M. G., o į baudos izoliatorių M. G. buvo patalpintas tik 2012-10-08, nenustatytą valandą (t. 4, b. l. 69). Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis veikė bendrininkų grupėje, todėl jam nebuvo būtina pačiam realizuoti visus objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, užtenka realizuoti bent dalį bendro sumanymo, siekiant bendro, vieningo tikslo, kas ir yra nustatyta analizuojamu atveju.Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas pilnai, nes neatlikta balso ekspertizė, tokiu būdu iš nuteistojo atimta galimybė įrodyti savo nekaltumą, be to, jam nebuvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Savo prašymą dėl balso ekspertizės skyrimo apeliantas nurodė ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, tačiau šis prašymas buvo atmestas protokoline nutartimi, nurodant, kad atlikti tokią ekspertizę nėra galimybės, kadangi šioje byloje nėra daryti jokie garso įrašai, nepaimti balso pavyzdžiai, o pagrindinis fonoskopinės ekspertizės objektas yra būtent garso įrašai, kuriuose užfiksuotos žmogaus balso ir sakytinės kalbos savybės. Tyrimo metu identifikuojamas asmuo pagal balsą, kalbą ir kalbėseną, užfiksuotą tiriamajame (operatyviniame) ir lyginamajame garso įrašuose. Taigi, nuteistojo kaltė nėra grindžiama jokių garso įrašų medžiaga, todėl nėra pagrindo jais įrodinėti ir savo nekaltumą.Dėl neleidimo susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga pažymėtina, kad 2014 m. gruodžio 12 d. M. G. buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą bei galimybę susipažinti su surinkta bylos medžiaga. Šis raštu nurodė, kad pageidauja susipažinti su surinkta medžiaga, kurią sudaro IV tomai, tačiau atsisakė tai daryti Kybartų pataisos namuose ir pageidavo su bylos medžiaga susipažinti Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariate iki 2014 m. gruodžio 19 d. Tačiau jokių objektyvių priežasčių, kodėl jis negali susipažinti su bylos medžiaga Kybartų pataisos namuose, atskirame nuo kitų nuteistųjų pastate, neišsakė, teigdamas, jog neprivalo to daryti. Todėl su užbaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga jis nesusipažino (t. 4, b. l. 148, 149). Aukštesnysis teismas sprendžia, kad su bylos medžiaga nuteistasis nesusipažino dėl savo kaltės, iš esmės jis atsisakė realizuoti savo turimą teisę, todėl šiuo metu dėl to negali reikšti jokių pretenzijų. Kaltinamasis aktas M. G. buvo įteiktas pasirašytinai (t. 5, b. l. 6). Atkreiptinas dėmesys, jog su baudžiamosios bylos medžiaga nuteistasis galėjo susipažinti ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme metu, tačiau tokio prašymo neišreiškė.Apeliantas skunde nurodo, jog už vieną epizodą yra nuteistas du kartus, tačiau apie kurį epizodą kalbama, skunde nėra įvardijama. M. G. inkriminuoti du epizodai, t. y. nusikalstamos veikos, atliktos nukentėjusiojo M. K. ir nukentėjusiojo E. Š. atžvilgiu. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis padarė abi nusikalstamas veikas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad M. G. anksčiau yra ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau veikų pobūdis bei naudojama apgaulė, nors ir buvo tokia pati, bet veikos atliktos kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Apylinkės teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėstydamas savo motyvus dėl apelianto kaltės įrodytumo, padarė rašymo apsirikimo klaidą ir viename epizode vietoj nukentėjusiojo M. K. pavardės įrašė K. R. vardą bei pavardę (dėl nusikalstamos veikos K. R. atžvilgiu M. G. nuteistas 2016 m. kovo 10 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu), tačiau tai nekeičia nuosprendžio esmės ir laikytina technine klaida. Daroma išvada, kad pakartotinai už tą pačią veiką apeliantas nėra nuteistas, non bis in idem principas nėra pažeistas. Kadangi jokių procesinių ar materialinės teisės pažeidimų nėra nustatyta, taip pat nenustatyta jokių ikiteisminio tyrimo trūkumų, kurie būtų trukdę nagrinėti bylą, todėl grąžinti bylos tirti iš naujo nėra pagrindo. M. G. yra pripažintas kaltu ir nuteistas teisėtai bei pagrįstai.Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme, teigia, jog ji yra per griežta, tačiau aukštesnysis teismas šiam teiginiui nepritaria. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Skiriant bausmę, turi būti įvertinama aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, visuma. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam M. G., už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, bausmes, parinko straipsnių sankcijose numatytas bausmių rūšis, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Apylinkės teismas įvertino tai, kad M. G. tai nėra pirmasis teistumas, tyčinius, turtinio pobūdžio nusikaltimus jis daro sistemingai, švelnesnės bausmės rūšys nei laisvės atėmimas jam nėra efektyvios. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje cituoja BK 27 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 1 dalies redakcijas dėl recidyvistui skiriamos bausmės, kurios šiuo metu nebegalioja, tačiau tai nereiškia, jog paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. M. G. iš viso padarė aštuonis nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Daromi nusikaltimai yra tapę jo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu. Be to, savo neteisėtų veikų nuteistasis nepripažįsta, savo kaltę neigia, taigi, keisti savo elgesio apeliantas neketina, kas tik patvirtina, jog bausmę jis privalo atlikti izoliuotas nuo visuomenės. Aplinkybių, kurios leistų atidėti bausmės vykdymą, nenustatyta. Paskirtoji bausmė yra proporcinga ir adekvati padarytiems nusikaltimams.

Dėl R. P. apeliacinio skundo

Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu, nepakankamai įvertino visas bylos aplinkybes, nes teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai parodė, jog su juo nebendrininkavo, nežinojo, kad jis daro nusikalstamas veikas. Kiti nuteistieji taip pat nepripažino, kad su juo buvo susitarę daryti nusikalstamas veikas, todėl, apelianto vertinimu, jo kaltė nėra įrodyta patikimais įrodymais, kaip ir veikimas bendrininkų grupėje. Su šiais argumentais aukštesnysis teismas nesutinka, kadangi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. P. atliko jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius, taip pat jis suvokė, kad veikia ne vienas, o kartu su bendrininkais siekia to paties nusikalstamo rezultato.Nors nukentėjusieji M. K. ir E. Š. tiesiogiai su nuteistuoju R. P. nebendravo, tačiau tai nereiškia, jog nuteistasis neprisidėjo prie bendro siekio užvaldyti svetimus pinigus. Byloje nustatyta, kad su nukentėjusiaisiais kontaktavo A. S. kartu su M. G., tuo tarpu R. P. panaudodavo neteisėtai įgytus nukentėjusiųjų prisijungimo prie banko informacinės sistemos duomenis ir pateikdavo save kaip asmenį, turintį teisę finansinei operacijai inicijuoti. Tokiu būdu buvo imami kreditai iš bendrovės „4Finance“, kurie paskui buvo pervedami kitiems asmenims į jų banko sąskaitas ir tokiu būdu išgryninami. Vienas iš liudytoju apklaustų asmenų, kuriam E. Š. vardu buvo pervesti pinigai, t. y. M. M., priešingai nei teigia apeliantas, nurodė, jog R. P. pažįsta. 2012 m. rugpjūčio mėnesį apeliantas pas jį atvažiavo atostogauti, buvo atsivežęs ir savo kompiuterį, prašė banko sąskaitos. Jis sutiko duoti savo sąskaitos numerį, o kai į ją buvo pervesti pinigai, šiuos nuėmė ir atidavė vaikinui, prisistačiusiam Pauliumi. Po kelių dienų sužinojo, kad R. P. yra sulaikę policijos pareigūnai. Taigi, R. P. surenkant pinigus talkino ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti bendrininkai. Liudytoja A. Š. nurodė, jog savo sąskaitos numerį buvo davusi draugui D.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. Š. taip pat pripažino, kad surasti asmenį, kuris banke turi sąskaitą, jo prašė R. P.. K. Š. kaip tinkamą asmenį surado J. K., į kurio sąskaitą ir buvo pervesti pinigai, kuriuos R. P. nurodymu jie nuėmė Širvintose. Išgrynintus pinigus jis nešdavo R. P., už tai gaudavo pinigų (t. 1, b. l. 44). Nors teisiamojo posėdžio metu K. Š. pakeitė savo parodymus, teigė, jog surasti sąskaitą prašė ne apeliantas, tačiau pažįstamas, vardu Andrius, tačiau paaiškinimą, kodėl jis pakeitė parodymus, teisėjų kolegija vertina kritiškai. K. Š. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo išgauta prievarta, tačiau kokia ir kaip pasireiškusia prievarta, nedetalizavo. Pareigūnas, ikiteisminio tyrimo metu apklausęs K. Š. - N. Č., paneigė, jog minėto liudytojo atžvilgiu būtų naudota kokia nors prievartos forma. Bendravimas vyko normaliai, pagal įprastines procedūras. Po apklausos K. Š. perskaitė protokolą ir po juo pasirašė, jokių pastabų ar papildymų nepateikė. Taigi, aukštesnysis teismas sprendžia, jog parodymai yra pakeisti tik dėl siekio padėti draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės.R. P. kaltę įrodo ir tai, kad 2012 m. spalio 10 d. kratos pas jį metu buvo rastas išankstinio papildymo internetinio ryšio „Mezon“ modemas su įrenginiu, kurio MAC adresas yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei internetinio ryšio „Vodafone“ modemas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 23-26). Iš tarnybinio pranešimo dėl gautų duomenų analizės matyti, kad pagal M. K. banko išklotinės duomenis, 2012 m. rugsėjo 23 d. du kartus po 100 litų iš jo banko sąskaitos buvo atlikti mokėjimai už išankstinio papildymo internetinio ryšio MEZON paslaugą, naudojamą su įrenginiu, kurio MAC adresas yra (duomenys neskelbtini). Minėto įrenginio 2012 m. rugsėjo 23-24 dienomis bazės adresas buvo (duomenys neskelbtini) miestas, ir jam buvo priskirtas IP (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 16-17). Todėl darytina išvada, jog minėtas IP priklausė R. P.. Nors skunde apeliantas nurodo, jog kratos metu pas jį rastu modemu naudojosi ir A. L., tačiau šiuos teiginius teisėjų kolegija vertina kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. iš pradžių aiškino, kad rastu modemu galėjo naudotis jo draugas A. A. (t. 3, b. l. 89), kuris neigė pažįstantis R. P. (t. 1, b. l. 84), kitos apklausos metu jau teigė, kad nešiojamąjį kompiuterį bei du internetinio ryšio modemus jam atvežė A. L. (t. 3, b. l. 97-98). Taigi, nuteistasis, kurdamas įvairias gynybines versijas, pats maišosi, jo parodymai viso proceso metu yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, jog pirminės apklausos metu R. P. pripažino, kad jam skambindavo asmenys, kurie neprisistatydavo, tačiau jie padiktuodavo įvairių asmenų internetinės bankininkystės prisijungimo kodus bei nurodydavo, kur reikia pervesti pinigus. Taigi, jis tik atlikdavo finansines operacijas (t. 3, b. l. 89). Surinkta bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad R. P. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo laikotarpiu telefonu bendravo su kitais nuteistaisiais – A. K. bei M. G. (t. 1, b. l. 161-163).Aukščiau aptarti įrodymai paneigia apelianto skundo teiginį, jog apylinkės teismas neteisingai nustatė, jog veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje. Bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Nors nagrinėjamu atveju nėra tiksliai nustatyta, kad visi keturi bendrininkai bendravo tarpusavyje ir derino nusikalstamų veikų eigą, tačiau telefoninis sukčiavimas vyko visiems nuteistiesiems siekiant to paties bendro tikslo ir suvokiant, kad be kiekvieno iš jų indėlio bendras rezultatas nebus pasiektas. R. P. taip pat aiškiai suvokė, jog veikia ne vienas, o tai, ar kiti bendrininkai jam yra gerai pažįstami asmenys ar visai nepažįstami, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Sprendžiant dėl bendrininkavimo buvimo, nebūtina nustatyti, jog konkretus bendrininkas-vykdytojas nežinojo, kiek iš viso bendrininkų grupėje yra narių. Jau minėta, tokiu atveju svarbesnis yra valinis momentas – suvokimas, jog veikiama ne individualiai, ir bendro rezultato siekimas.R. P. apeliaciniame skunde kelia ir bausmės individualizavimo klausimą, t. y. teigia, jog yra nubaustas per griežtai, ir prašo jam sušvelninti paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, stadiją, bendrininkavimo formą, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus bei paskirtį, taip pat netinkamai įvertino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Šiems teiginiams aukštesnysis teismas nepritaria, kadangi, skiriant bausmę, apylinkės teismas vadovavosi būtent R. P. skunde nurodytais kriterijais. Visi nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai buvo užbaigti, jais pažeistos nukentėjusių asmenų turtinės teisės bei interesai, finansų sistema. Apeliantas siekė greitai ir lengvai pasipelnyti. Nors padarytos nusikalstamos veikos nėra priskiriamos prie sunkių ar labai sunkių nusikalstamų veikų, tačiau R. P. už analogiškų veikų padarymą teistas daug kartų, naujas veikas jis darė turėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, todėl taikyti kitą bausmės rūšį nei laisvės atėmimas nėra pagrindo. Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, tačiau konstatuota, jog visos veikos yra padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Nors bendrininkų grupė yra lengviausia bendrininkavimo forma, tačiau šis faktas didina veikų pavojingumą, rodo, jog nuteistasis draugus bei pažįstamus renkasi su turima kriminaline praeitimi.Teisėjų kolegija pažymi, kad analizuojama situacija nėra kuo nors išskirtinė, nėra nustatyta jokių aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių R. P., todėl nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, jog individualizuojant bausmę, humaniškumo principo reikalavimai derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Nors nuteistasis pažymi, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tačiau bylos medžiaga liudija, kad apeliantas yra nedirbantis, nesaistomas šeiminiais ryšiais, įgijęs tik vidurinį išsilavinimą ir nesiekiantis įgyti jokio amato. Taigi, nuteistasis pelnosi iš nusikalstamų veikų darymo, kas prieštarauja baudžiamajam įstatymui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam parinkta bausmės rūšis bei jos dydis yra proporcinga ir adekvati bausmė padarytiems nusikaltimams, bausmės švelninimui nėra teisinio pagrindo.Apeliantas taip pat prašo atmesti visus civilinius ieškinius ir nepriteisti atstovavimo išlaidų, tačiau tam nėra pagrindo, nes pripažinus asmenį kaltu, pagrįstas civilinis ieškinys gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies. Kadangi nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant bendrininkų grupėje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikštus ieškinius priteisė solidariai iš visų keturių kaltinamųjų. R. P. taip pat naudojosi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato paslaugomis, todėl iš jo buvo priteistos susidariusios išlaidos dėl gynėjo dalyvavimo. Pažymėtina, jog priteista 264,37 Eur suma nėra labai didelė, o kadangi nuteistasis yra jauno ir darbingo amžiaus, neturintis jokių rimtų sveikatos problemų, todėl yra finansiškai pajėgus šias išlaidas atlyginti. Tai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Nors nei vienas nuteistasis savo apeliaciniuose skunduose nekelia bausmių bendrinimo klausimo, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas už atskiras nusikalstamas veikas skirdamas bausmes ir jas bendrindamas tarpusavyje, nevisiškai tiksliai laikėsi bausmių bendrinimo taisyklių. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atžvilgiu laikytina realiąja nusikaltimų sutaptimi (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2010; 2K-569/2014). Todėl nagrinėjamu atveju apylinkės teismas veikas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį turėjo bendrinti apėmimo būdu, o paskui su BK 214 straipsnio 1 dalimi bendrinti visiško arba dalinio sudėjimo būdu, t. y. kaip realią sutaptį. Vis dėlto, galutinė subendrinta bausmė nuteistiesiems dėl to nesikeičia, todėl šiuo aspektu keisti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. NTP-7-9229, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam M. G. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Dainius Gudas, pateikęs advokato orderį Nr. 480219, teikia antrinę teisinę pagalbą M. G. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 115,80 Eur (t. 7, b. l. 160).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš M. G. nepriteistinos. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų M. G. ir R. P. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.