- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- N-575-1976-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00299-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties J. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
J. Z. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. gegužės 13 d., apie 09.11 val., Šilutės rajone, kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 173,7 kilometre, vairuodamas automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 114 km/h greičiu, kai leistinas greitis buvo 70 km/h, leistiną greitį viršijo 44 km/h. Tokiais veiksmais J. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 135 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 5 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. liepos 14 d. nutarimu J. Z. už ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 600 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad J. Z. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b l. 7), Klaipėdos teritorinės muitinės raštu (b. l. 15), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens rašytiniu paaiškinimu (b. l. 17), administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis (b. l. 18-19) bei paties asmens paaiškinimais. Nurodė, jog iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų darytina išvada, kad jis greitį viršijo vykdydamas tarnybines pareigas ir vėluodamas nuvykti į nustatytą ekipažų susitikimo vietą. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra įrodymų, kad J. Z. vykdė konkrečią tarnybinę užduotį. Be to, byloje nenustatytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, J. Z. pripažino, kad vykdamas į ekipažų susitikimo vietą operacijos aplinkybių nežinojo, taigi asmuo negalėjo žinoti, ar buvo iškilęs realus pavojus kokiam nors teisės saugomam objektui. Taip pat pabrėžė, kad iš Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2010 m. gegužės 12 d. rašto matyti, jog pasienyje su Rusija buvo vykdomos papildomos kontrolės priemonės, o Klaipėdos teritorinės muitinės rašte nurodyta, kad muitinės pareigūnai, vykdydami operaciją kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, vyko patikrinti informacijos apie keliu Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda važiuojančius automobilius, įtariamus neteisėtai gabenant akcizais apmokestinamas prekes. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie konkretų pavojų, kilusį viešajai tvarkai, piliečių sveikatai ar gyvybei. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo vairavo tarnybinę transporto priemonę su įjungtais specialiaisiais šviesos signalais, taip pat nėra pagrindas konstatuoti, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Nurodė, kad byloje nenustatytos KET 190 punkte įtvirtintos sąlygos, numatančios, jog specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali važiuoti su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (ar) specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Institucijos nutarime nurodyta, jog asmuo pripažįsta padaręs pažeidimą ir gailisi, todėl J. Z. versiją dėl veikimo būtinojo reikalingumo sąlygomis teismas vertintino kaip gynybos nuo pareikšto kaltinimo priemonę. Pabrėžė, kad aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas ne tas KET punktas, kurio pažeidimu asmuo kaltinamas, nagrinėjamoje byloje nedaro įtakos Institucijos nutarimo teisėtumui, asmuo suvokia, kuo yra kaltinamas ir ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių nekyla, kaltinimas suformuluotas aiškiai, nurodyta pažeidimo vieta, laikas ir data, pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį. Taip pat nurodė, kad administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę, nuobaudą paskyrė pareigūnas turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nėra jokio pagrindo naikinti Institucijos nutarimą.
II.
Apeliaciniu skundu J. Z. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. liepos 16 d. nutarimą, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina. Pažymi, jog jau skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai nurodytas KET punktas, kurį asmuo kaltinamas pažeidęs, todėl protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad įvykio metu vairavo tarnybinį automobilį su įjungtais specialiaisiais šviesos signalais, juos naudojo teisėtai, gavęs savo viršininko nurodymą, kadangi vykdė tarnybinę užduotį, be to, asmuo turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones su specialiaisiais garso ir šviesos signalais. Teigia, kad teismas nepagrįstai koncentravosi į būtinojo reikalingumo aiškinimą bei netinkamai vertino KET 190 punkto reikalavimus, taip pat Klaipėdos teritorinės muitinės raštą, kadangi akivaizdu, jog greičio viršijimas buvo susijęs su viešosios tvarkos užtikrinimu, byloje nenustatyta, kad asmuo specialiuosius šviesos signalus panaudojo neteisėtai. Pabrėžia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vairuodamas transporto priemonę su įjungtais specialiaisiais šviesos signalais, kitiems eismo dalyviams pavojaus nesukėlė, niekam žalos nepadarė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį. Mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju J. Z. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 Lt iki 800 Lt, o vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo 600 Lt iki 800 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Z. apeliaciniame skunde neigia padaręs minėtą pažeidimą, argumentuodamas tuo, kad įvykio metu jis vykdė tarnybinę užduotį ir vairavo tarnybinį automobilį su įjungtais specialiaisiais šviesos signalais, todėl remiantis KET 190 punkto reikalavimais, jokio pažeidimo nepadarė.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. Z. padarė ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Pažymėtina, jog KET 190 punktas numato, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali važiuoti su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (ar) specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais (kurie turi būti matomi 360? kampu) ir (ar) specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti šių taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu tai nepakenks eismo saugumui ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Šia teise taip pat naudojasi transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai. Iš byloje esančio Klaipėdos teritorinės muitinės rašto Nr. (LM58)-20/14-9233 dėl informacijos pateikimo (b. l. 15) matyti, kad įvykio metu muitinės pareigūnai patruliniu automobiliu su įjungtais šviesos ir garso signalais skubiai vyko patikrinti gautos informacijos apie keliu Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda važiuojančius automobilius, įtariamus neteisėtai gabenant akcizais apmokestinamas prekes. Taigi, nagrinėjamu atveju specialieji šviesos ir garso signalai buvo naudojami siekiant sulaikyti įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis, t. y. jie buvo naudojami pagrįstai ir teisėtai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad transporto priemonių važiavimo greičio reikalavimai įtvirtinti KET XV skyriuje, darytina išvada, jog J. Z., vairuodamas transporto priemonę su įjungtais specialiaisiais šviesos bei garso signalais, galėjo nepaisyti važiavimo greičio reikalavimų. Pažeidimas padarytas ne gyvenvietėje, byloje nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokiais savo veiksmais pakenkė eismo saugumui, jam suteikta teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones su specialiaisiais garso ir šviesos signalais (b. l. 10), yra visos KET 190 punkte numatytos sąlygos. Tai įvertinus, konstatuotina, jog J. Z. greitį viršijo nepažeisdamas KET punktų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, pabrėžtina, jog teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai nurodė, kad J. Z. pripažino padaręs pažeidimą ir gailisi, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo pat pradžių neigė padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, o Institucijos nutarime tik nurodyta, jog asmuo nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius. Jau pirminiame savo paaiškinime (b. l. 17) J. Z. pažymėjo, kad greitį viršijo vykdydamas viršininko nurodymą ir atlikdamas tarnybinę pareigą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Tačiau atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju J. Z. veikoje nėra ATPK 124 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas yra naikintini, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo J. Z. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. Z. apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 30N-317880-10 panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. Z. atžvilgiu dėl ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.