Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajam A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma A. K. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, kadangi nuteistasis nevykdo teismo paskirto įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Teikime nurodoma, kad A. K. į Probacijos tarnybos registrą įrašytas 2022 m. liepos 29 d. Nuteistasis Kauno regiono skyriuje 2022 m. rugpjūčio 12 d. supažindintas su bausmės atlikimo tvarka, sąlygomis, teisėmis ir pareigomis. Išaiškinta atsakomybė ir teisinės pasekmės už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę. Duomenų apie bausmės laikotarpiu naujai pradėtus ikiteisminius tyrimus negauta. Administracine tvarka nebaustas. Sodros duomenimis nuo 2019 m. lapkričio 8 d. vykdo individualią veiklą.

Nuteistasis jam paskirtų įpareigojimų nevykdo, nes 2022 m. rugpjūčio 17 d. vėlavo grįžti namo 21 min., ir grįžo 22.21 val. atvykęs į Kauno sk., paaiškino, jog namo vėlavo grįžti, nes pas kaimyną žiūrėjo krepšinį, nors elektroninio stebėjimo sistemoje fiksuotas asmens buvimas (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 26 d., 01.10 val. nuvykus gyvenamuoju adresu, nuteistasis nerastas, atvykęs paaiškino, kad miegojo bei nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. neįkrovė elektroninio stebėjimo įrangos ir stebėjimas buvo neįmanomas. Nuteistasis vengė bendradarbiauti su probacijos tarnyba, jo telefonas buvo išjungtas, todėl nebuvo galimybės susisiekti, pateikti paaiškinimų dėl fiksuotų pažeidimų į Probacijos tarnybą atvyko 2022 m. rugsėjo 2 d. Naktinio patikrinimo metu 2022 m. rugsėjo 8 d. 14.00 val. nuteistajam nustatytas 1,18 promilių girtumas, todėl siūloma A. K. laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą.

Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė, prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Nuteistasis teismo posėdžio metu parodė, kad jis nejaučia kai naktį išsikrauna apykoja. Nurodė, kad dirbantis. Taip pat nurodė, kad pavėlavo grįžti į namus, nes žiūrėjo televizorių. Prašo teikimo netenkinti.

Prokuroras siūlė atsižvelgiant į nuteistojo paaiškinimus teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Tačiau pabrėžtina, kad nustatant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai ir piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Be to pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹-48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).

Įvertinus pačią teisės normos, t. y. BK 48 straipsnio 8 dalies, konstrukciją, tiek paminėtą aiškinamąjį raštą yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas. Ir visų pirmiausiai, vykdydami probaciją tą turi įvertinti šios tarnybos specialistai, prieš kreipdamiesi su teikimu dėl bausmės keitimo.

Sprendžiant dėl teikimo pagrįstumo, įvertinus nuteistojo bylos medžiagą, pripažintina, kad nuteistasis A. K. netinkamai vykdė teismo paskirtą įpareigojimą. Nustatyta, kad A. K. į Probacijos tarnybos registrą įrašytas 2022 m. liepos 28 d. Nuteistasis pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, išaiškintos teisinės pasekmės jų nevykdant. Duomenų apie bausmės laikotarpiu naujai pradėtus ikiteisminius tyrimus negauta. Nustatyti. Teismo skirtus įpareigojimus būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu bei nevartoti psichiką veikiančias medžiagas nevykdė, nes 2022 m. rugpjūčio 17 d. vėlavo grįžti namo 21 min., paaiškino, jog namo vėlavo grįžti, nes pas kaimyną žiūrėjo krepšinį. 2022 m. rugpjūčio 26 d., 01.10 val. nuvykus gyvenamuoju adresu, nuteistasis nerastas, atvykęs paaiškino, kad miegojo bei nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. neįkrovė elektroninio stebėjimo įrangos ir stebėjimas buvo neįmanomas. Nuteistasis vengė bendradarbiauti su probacijos tarnyba, jo telefonas buvo išjungtas, todėl nebuvo galimybės susisiekti, pateikti paaiškinimų dėl fiksuotų pažeidimų į Probacijos tarnybą atvyko 2022 m. rugsėjo 2 d. Naktinio patikrinimo metu 2022 m. rugsėjo 8 d. 14.00 val. nuteistajam nustatytas 1,18 promilių girtumas.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis padarė pažeidimus, tačiau pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių. Taip pat pabrėžtina, kad nustatant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai ir piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys, todėl įvertinus BK 48 straipsnio 8 dalies, konstrukciją, tiek anksčiau paminėtą aiškinamąjį raštą yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistajam A. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu šiuo metu būtų neproporcinga priemonė, todėl Probacijos tarnybos teikimas atmestinas.

Atmesdamas Probacijos tarnybos teikimą, teismas pažymi, kad šiuo sprendimu siekiama išnaudoti visas galimybes, kad asmuo pasitaisytų neizoliuotas nuo visuomenės ir tokiu būdu išlaikytų vertingus socialinius ryšius ir taptų pilnaverčiu visuomenės nariu. Tuo pačiu, teismas parodo pasitikėjimą nuteistuoju ir suteikia jam galimybę būti laisvėje, tačiau įspėja, kad likusiu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis turi elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, vykdyti teismo skirtus įpareigojimus, nedaryti administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų ir bendradarbiauti su bausmės atlikimą prižiūrinčia Probacijos tarnyba.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.