Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei S. Z. dėl skolos priteisimo, nuomos santykių nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2015-01-23 tenkino atsakovės apeliacinį skundą ir panaikino 2014-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl atsakovės iškeldinimo, ieškovė raštu kvietė atsakovę atvykti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tačiau atsakovė sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties neatvyko. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojų į patalpas neįsileidžia. Ieškovė kreipėsi į BĮ Vilniaus miesto Socialinės paramos centrą (toliau – SPC) dėl atsakovei teiktinos pagalbos, tačiau SPC darbuotojai tik kartu su Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistais pateko į butą. Buvo nustatyta, kad patalpos labai apkrautos daiktais, tvyro blogas kvapas, dėl kurio taip pat gaunami kaimynų skundai. Buto gyventoja paaiškino, kad už patalpų nuomą nemoka ir nemokės, nes butą paveldėjo iš tėvų, o daiktai jai reikalingi, kad įrodytų, jog būstas yra jos nuosavybė. Atsakovei eilinį kartą išaiškinta dėl nuomos sutarties sudarymo būtinumo. Atsakovė pažadėjo iki 2020-01-15 atvykti į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, pateikti dokumentus, įrodančius teisę gyventi gyvenamosiose patalpose, ir sumažinti kaupiamų namuose daiktų kiekį, tačiau atsakovė į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neatvyko.

4. Ieškovė ir teismai visapusiškai stengėsi atsakovei išaiškinti, kad privalo su nuomotoju sudaryti

būsto nuomos sutartį, tačiau atsakovė absoliučiai nepripažįsta, kad būstas yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė. Visuose teisminiuose ginčuose dėl skolų priteisimo, kuriuose teismai ieškovės reikalavimus tenkino pilnai, atsakovė tvirtino, kad būstas yra jos nuosavybė ir jokio nuomos mokesčio nemokės. Atsakovė net po teismų sprendimų priėmimo nuomos mokesčių absoliučiai nemokėjo ir nemoka, nuomos mokesčių skola yra išieškoma antstolių, todėl ieškovė laiko, jog tokia situacija traktuotina kaip piktybiškumas. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis bustas paverstas šiukšlynu. Dėl tokios padėties skundžiasi atsakovės kaimynai dėl daug metų neįmanomų sąlygų gyventi greta. 2020-08-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo pretenziją dėl žalos atlyginimo, nes iš buto (duomenys neskelbtini) buvo aplietas žemiau esantis butas. Draudikas „Swedbank P&C Insurance AS” Lietuvos filialas išmokėjo 353,60 Eur draudimo išmoką, taip atlygindamas dėl užpylimo patirtus nuostolius. Ieškovė, atsižvelgdama į ieškinyje nurodytų aplinkybių visumą, mano, kad reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo yra pagrįstas ir tenkintinas, priešingu atveju būtų konstatuotas nepagrįstas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą asmenų prioritetas kitų asmenų, pretenduojančių į socialinį būstą įstatymu nustatyta tvarka, teisių ir teisėtų interesų atžvilgiu.

7. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovė pažymėjo, kad ji savo būstą prižiūri ir tvarko pagal galimybes, kartu su sūnumi iš buto jau išmetė daug šiukšlių. Atsakovė taip pat nurodė, kad jos iš šilumos, elektros tiekėjų gaunamuose mokėjimo pranešimuose ji yra nurodyta kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkė, bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, todėl jokių nuomos mokesčių mokėti ieškovei ji neprivalo. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad atsakovės iškeldinimas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga priemonė, mano, kad ieškovė nepakankamai dėjo pastangų ir nepakankamai bendravo su atsakove nuomos sutarties sudarymo būtinybės išaiškinimo klausimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl buto nuomos mokesčio skolos

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos yra perduotos ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdyti patikėjimo teise.

9. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo ne kartą išnagrinėtos civilinės bylos dėl skolos už nuomą (pvz., Nr. e2-15518-294/2017, e2-19270-833/2016, 2-11147-872/2014), kuriose nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę faktiniai nuomos teisiniai santykiai ir konstatuota atsakovės prievolė mokėti nuomos mokestį ieškovei, bet ne UAB „Naujamiesčio būstas“ (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Anksčiau tarp tų pačių šalių išnagrinėtose bylose nustatyti prejudiciniai faktai leidžia daryti išvadą, kad būtent ieškovė turi teisę rinkti nuomos mokestį už socialinį būstą, kuriam priskirtinas ir butas, kuriame gyvena atsakovė, todėl atsakovės atsisakymas mokėti nuomos mokestį laikytinas nepagrįstu. Nustatyto pagrindu taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog jos su ieškove nesieja jokie teisiniai santykiai. Nors atsakovė iki šiol su ieškove nėra sudariusi rašytinės būsto nuomos sutarties, tačiau tarp šalių yra susiklostę faktiniai nuomos teisiniai santykiai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė save nepagrįstai, nesant tam jokio teisinio pagrindo, laiko teisėta buto savininke. Pačios atsakovės į bylą pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriaus duomenys patvirtina, kad peržiūrėjus Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos archyviniame fonde saugomas butų pirkimo – pardavimo sutarčių ir jų rengimo dokumentų bylas, buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentų (pirkimo-pardavimo sutarties, prašymo privatizuoti butą, susitarimo dėl privatizavimo) dokumentų nerasta.

10. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.477 straipsnio 1 dalis bei 6.576 straipsnis nustato, jog pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą – suteikti gyvenamąją patalpą laikinai valdyti ir ją naudoti gyvenimui už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (nuompinigius). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito, po jo išgyvento, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnis).

11. Savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), kuris buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-29 sprendimu Nr. 1-130, o taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika (toliau - Metodika). Į bylą ieškovės pateikta pagal Aprašą sudaryta atsakovei nuomojamos gyvenamosios patalpos (būsto) nuomos mokesčio apskaičiavimo pažyma ir mokesčių paskaičiavimo lentelė, iš kurių matyti, jog atsakovei nuomojamo būsto nuomos mokesčio dydis – 143,60 Eur/ mėn. (2018 m.), 148,29 Eur/ mėn. (2019 m.), 168,44 Eur/ mėn. (2020 m.), apskaičiuotas laikotarpiu 2018 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. sudarė 3651,72 Eur, pagal delspinigių paskaičiavimo lentelę atsakovei už 6 mėnesių laikotarpį priskaičiuota 55,02 Eur delspinigių. Teismo vertinimu, nuomos mokestis atsakovei paskaičiuotas pagrįstai, pagrindo abejoti nuomos mokesčio bei apskaičiuotų delspinigių už nesavalaikį atsiskaitymą su ieškove dydžiu nėra, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 3706,74 Eur dydžio įsiskolinimas (CK 6.38 str., 6.477 str. 1 d., 6.576 str., 6.583 str., Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymas Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtas paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmens“).

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2020-08-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl atsakovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

13. Pagal CK 6.611 str. jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Taigi formaliai taikant įstatymą, nuomininkui nemokant nuomos mokesčio ar gadinant išnuomotą butą, jo iškeldinimas iš buto galimas.

14. Iš ieškovės į bylą pateiktų 2019 m. gruodžio 11 d., 2020 m. vasario 21 d. buto patikrinimo aktų, buto fotonuotraukų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis butas, kuriame gyvena atsakovė, yra itin apkrautas daiktais, pažeistos higienos normos, bute tvyro blogas kvapas, dėl kurio gaunami kaimynų skundai. Aplinkybes dėl iš buto sklindančio nemalonaus kvapo patvirtino ir byloje apklausti atsakovės kaimynai – liudytojai P. G. ir P. S.. Atsakovė, duodama paaiškinimus teismui, iš esmės neneigė savo pareigos tvarkyti ir prižiūrėti būstą. Pažymėtina, kad atsakovei pačiai savarankiškai tinkamai sutvarkyti savo būstą galimai sunku dėl senyvo amžiaus ir socialinių įgūdžių stokos, tačiau liudytoju apklaustas atsakovės sūnus A. R. patvirtino, jog jis pasirengęs padėti mamai aptvarkyti būstą, padėti išnešti ir išmesti nereikalingus daiktus. Byloje nėra duomenų, kad per paskutinius šešis mėnesius ieškovė būtų gavusi naujų atsakovės kaimynų skundų dėl iš esmės netinkamos būsto priežiūros. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų apie būsto apgadinimus, išskyrus vienkartinį atvejį dėl žemiau atsakovės buto esančio būsto užliejimo. Įvertinęs paminėtą, teismas laiko, kad atsakovės netinkama būsto priežiūra nėra tokio lygio, kuris sudarytų pagrindą atsakovę iškeldinti iš būsto, ir pagrindinis argumentas, dėl kurio reikalinga ir būtina priimti sprendimą iškeldinti atsakovę iš buto, yra jos didelės skolos už buto nuomą ir atsisakymas mokėti buto nuomos mokestį, ką ieškovė vertina kaip atsakovės piktybiškumą.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-11147-872/2014 pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei S. Z. dėl nuomos santykių nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų patvirtina, kad atsakovės iškeldinimo klausimas iš buto (duomenys neskelbtini), teismo jau buvo sprendžiamas, ieškinys dėl iškeldinimo atsakovės atžvilgiu buvo patenkintas, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015-01-23 nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą pakeitė ir atmetė reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo. Teismas, po 6 metų iš naujo svarstydamas atsakovės iškeldinimo iš socialinio būsto klausimą pagal ieškovės pareikštą ieškinį, vertina, jog ieškovės pateikti įrodymai ir atsakovės duoti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė sąmoningai vengia mokėti nuomos mokestį už jai naudotis suteiktą Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, nors tokia pareiga atsakovei ir konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Kaip nurodė pati atsakovė ir patvirtino ieškovės atstovė, atsakovė tvarkingai moka mokesčius už butui tiekiamą šilumos, elektros energiją, komunalines paslaugas, tačiau kategoriškai neigia savo prievolę mokėti nuomos mokestį ieškovei. Teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė dėjo pakankamai pastangų išaiškinti atsakovei nuomos sutarties sudarymo būtinybę, be to, atsakovei paaiškinta, kad sudarius rašytinę buto nuomos sutartį, ji turės galimybę kreiptis į Socialinės paramos centrą dėl kompensacijos skyrimo už buto nuomą, kas jai leistų sumažinti įsiskolinimą už buto nuomą. Išklausęs atsakovės paaiškinimus, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė kitus mokesčius (paslaugų tiekėjams) moka savarankiškai, savarankiškai disponuoja gaunama pensija, sugeba surašyti adekvataus turinio raštus atitinkamoms institucijoms, tame tarpe – ir teismui, teismas laiko, jog byloje nepakanka duomenų abejoti atsakovės gebėjimais suprasti aplinkybes dėl jos būsto teisinio statuso ir su būstu susijusių mokėjimų. Teismo vertinimu, pati atsakovė visiškai nededa pastangų tam, jog suprastų būsto, kuriame ji gyvena, teisinį statusą, jo naudojimo pagrindus bei ieškovės jai skaičiuojamus mokesčius.

16. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad atsakovė, faktiškai naudodamasi savivaldybės butu, dėl kurio nuomos atsisako pasirašyti numos sutartį ir už kurio nuomą net iš dalies nemoka nuomos mokesčių (nuomos mokesčio įsiskolinimai išimtinai iš atsakovės išieškomi tik priverstine tvarka), pažeidžia kitų asmenų, kurie pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymą turi teisę į socialinį būstą, ir laukia eilėje, kol atsiras laisvas butas nuomai, teises ir teisėtus interesus. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pripažinti faktinių nuomos santykių nutraukimą proporcingu, ginant teisėto būsto savininko teises. Teismas pažymi, kad atsakovei netekus gyvenamosios vietos dėl jos iškeldinimo, ji bus priversta iš naujo įsirašyti į eilę socialiniam būstui išsinuomoti, o dėl naujo socialinio būsto suteikimo atsakovei jau bus sprendžiama įvertinus atsakovės pajamas, atsakovei reikalingo socialinio būsto dydį, taip pat būstas suteikiamas tik pasirašius sutartį dėl šio būsto nuomos, kas, teismo vertinimu, leistų atsakovei aiškiai suprasti jai perduoto naudotis būsto statusą ir mokėtinus mokesčius bei padėtų tinkamai vykdyti pareigas dėl naudojimosi būstu.

17. Kadangi ieškovė ir atsakovė yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų ir ieškinį patenkinus bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nutraukti nuomos teisinius santykius ir iškeldinti atsakovę S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais daiktais iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio, ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdomo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Priteisti iš atsakovės S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, naudai 3651,72 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 72 ct) skolos už buto nuomą, 55,02 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 2 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3706,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.