Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant atsakovo A.T. atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, 2012 m. rugpjūčio 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A.T. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ „Klaipėdos butai“ dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 65), atstovas į teismo posėdį neatvyko. Negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nepraneštos neatvykimo priežastys.

Tretysis suinteresuotas asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“ atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 64).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui, atsakovui ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Teismas, taikydamas įstatymų nuostatas, vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo mėn. 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 5 punktas (aktuali 2008 m. gruodžio 23 sprendimo Nr. T2-426 redakcija) numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Nuostatų 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš vietinės rinkliavos dydžio parametro. Vietinė rinkliava atskiroms vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt (Nuostatų 18 punktas). Nuostatų 24-35 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iš karto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. (Nuostatų 24-29 punktai).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 13) nustatyta, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36,53 kv.m. ploto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. 1997 m. gruodžio 29 d. tarp atsakovo A.T. ir UAB „Vitės valdos“ (teisių perėmėjas VšĮ „Klaipėdos butai“) sudaryta buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (b.l. 33-34). Pagal sutarties 1 punkto b papunktį nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį mokėti buto nuompinigius, kartu sumokėti mokestį už komunalines paslaugas (vandentiekį, dujas, elektros, šilumos energiją ir kitas paslaugas), pagal nustatytąją tvarką patvirtintus tarifus <...>. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.478 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, jog paminėta nuomos sutartis viešajame registre įregistruota nebuvo, tačiau byloje būtina vertinti nuomos sutartį, nustatant buto naudojimosi faktą. Atsakovo atstovas kelia abejones dėl nuomos sutarties teisėtumo. Paaiškino, jog nuomos sutartyje esantis atsakovo parašas nesutampa su A.T. parašu, be to, sutartį UAB „Vitės valdos“ vardu pasirašė sutarties pasirašymo metu įgaliotu asmeniu nebuvęs A.M. Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (b.l. 77-86) matyti, jog A.M. UAB „Vitės valdos“ direktoriumi registruotas nuo 1999 m. liepos 26 d. iki 2006 m. liepos 1 d., kai tuo tarpu nuomos sutartis pasirašyta 1997 m. gruodžio 29 d. (pagal Juridinių asmenų registro duomenis tuo metu direktore buvo B.P.). Teismas pažymi, jog nuomos sutartis nėra šios bylos ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl pačios sutarties teisėtumo nepasisako.

Nustatant, ar atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatų 6 punktą, būtina vertinti pateiktus rašytinius įrodymus dėl atsakovo gyvenamosios vietos ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. Iš atsakovo atstovo teismo posėdžio metu pateiktų rašytinių įrodymų: Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto nakvynės namų 2012 m. birželio 20 d. rašto Nr. (4.1)SI1-472 (b.l. 68), 2006 m. kovo 24 d. sutarties (b.l. 69), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus Asmenų, grįžusių iš laisvės atėmimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, neturtintiems gyvenamosios vietos siuntimo į biudžetines įstaigos Klaipėdos miesto nakvynės namus komisijos posėdžio protokolų (b.l.70-72), Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto nakvynės namų Asmenų, grįžusių iš laisvės atėmimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, laikinai apgyvendintų nakvynės namuose sutarčių nutraukimo komisijos posėdžių protokolų (b.l. 74-75) nustatyta, jog atsakovas A.T. nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d. gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovo atstovas paaiškino, jog laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 20 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d. atsakovas gyveno pas motiną. Tokias pačias aplinkybes nurodo ir pats atsakovas atsiliepime į prašymą. Iš 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nutraukta 1997 m. gruodžio 29 d. sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b.l. 59-62), matyti, jog J.T. (atsakovo sutuoktinė) paaiškino, kad atsakovas A.T. jau 11 metų kartu su ja negyvena ir butu nesinaudoja. Rašytiniais bylos duomenimis: išrašu apie asmenį iš Gyventojų registro tarnybos (b.l. 14), (duomenys neskelbtini) 2012 m. birželio 11 d. raštu Nr. 1-226 (b.l. 43), ilgalaikės socialinės globos paslaugų teikimo ir lėšų kompensavimo sutartimi (b.l. 44-47), dvišale sutartimi (b.l. 48-50) bei atsakovo atstovo paaiškinimu nustatyta, jog nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. A.T. gyvena (duomenys neskelbtini). 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu (b.l. 59-62) netenkintas ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinys dalyje dėl A.T. iškeldinimo iš buto adresu (duomenys neskelbtini), nustačius, jog atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojo vieta nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. deklaruota (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovo A.T. 1997 m. gruodžio 29 d. surašyta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nutraukta 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu. Pagal byloje pateiktus įrodymus – VšĮ „Klaipėdos butai“ 2011 m. birželio 10 d. raštą Nr. 505 (b.l. 15) nustatyta, jog butas (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. birželio 8 d. yra tuščias.

Aukščiau paminėtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, jog nepagrįstas pareiškėjos reikalavimas iš atsakovo priteisti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., kadangi šiuo laikotarpiu A.T. nelaikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatų 6 punktą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog byloje neįrodyta, kad A.T. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. buvo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), naudotojas, todėl reikalavimas iš atsakovo priteisti 364,37 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimą laikytinas nepagrįstu, todėl prašymas netenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo išlaidų priteisimo

ABTĮ 44 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamasis ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį prašymai dėl išlaidų atlyginimo gali būti paduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., administracinė byla Nr. AS146-460/2009), pagal ABTĮ 44 – 45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą. Be to, teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pateikė 2012 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. 4.26.-TP1-506 (b.l. 67), kuria remiantis prašo iš pareiškėjo priteisti valstybės naudai 1 112 Lt patirtų teismo išlaidų.

Šalies, šiuo atveju valstybės patirtos išlaidos, susijusios su advokato pagalba, gali būti priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 02 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). 2012 m. rugpjūčio 2 d. teismui teikiama pažyma Nr. 4.26.-TPI-506 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ pagrindžia teisinės pagalbos išlaidas, apskaičiuojamas, kai teisės aktais nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą (2001 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 69 4-as punktas). Tačiau teismui nėra teikiamas Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas, kuris atitiktų Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas nuostatas ir būtų nurodyta už kokius Rekomendacijose nurodytus advokato parengtus procesinius dokumentus ar atliktus procesinius veiksmus yra prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Būtent valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra atsakinga už antrinės teisinės pagalbos administravimą, tame tarpe ir patirtų išlaidų atlyginimo išieškojimą, todėl siekiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo turi būti teikiami išsamūs duomenys apie patirtas išlaidas ir kokius procesinius veiksmus advokatas atliko teikdamas antrinę teisinę pagalbą.

Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog nėra teisinių prielaidų priteisti teismo išlaidų atlyginimą į valstybės biudžetą pagal 2012 m. rugpjūčio 2 d. pažymą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendė:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A.T. dėl vietinės rinkliavos priteisimo atmesti.

Netenkinti atsakovo atstovo Leonido Zubanovo pateikto prašymo dėl išlaidų atlyginimo priteisimo į valstybės biudžetą, patirtų teikiant A.T. antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.