- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-24
- Bylos Nr.
- 1-924-1127/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45378-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Kaltinamasis
- J. M.
- Nukentėjusysis
- T. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 45 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 30 parų arešto bausmė;
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį,– laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena para, šią sulaikyme išbūtą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms;
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir visą bausmės atlikimo laiką gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir visą bausmės atlikimo laiką gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos dvi J. M. laikinajame sulaikyme išbūtos paros vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms, ir bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. baudžiamąjį įsakymą. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, J. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, –30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi, jam paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas 1 metams, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu J. M. paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 2 dalimi, 9 punktu per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį J. M. įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutartimi arešto bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant J. M. atlikti 60 parų arešto bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. baudžiamąjį įsakymą, kuris vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi buvo subendrintas su 2021 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra 30 parų areštas, bausmės neatlikęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2021 m. gruodžio 31 d., apie 03.10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia sukeldamas konfliktą, keikdamas necenzūriniais žodžiais, garsiai šaukdamas, grasindamas užmušti savo sutuoktinę J. M., tyčia abiem rankomis sugriebęs už gerklės savo sutuoktinei J. M. smaugė, o sūnui nepilnamečiui T. M., gim. (duomenys neskelbtini), bandant apginti savo mamą nuo smurtaujančio tėvo J. M., jis, tyčia sugriebęs rankomis už kaklo smaugė savo nepilnametį sūnų T. M., taip nukentėjusiajai sutuoktinei J. M. ir nepilnamečiui sūnui T. M. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis J. M., apklaustas teisme, dėl šios veikos kaltę pripažino ir parodė, kad jie su sutuoktine apsižodžiavo, tad tikriausiai ir smaugė iš pykčio. Įvykis buvo prieš Naujuosius metus, buvo naktis. Jis miegojo, atsikėlė, gal negalėjo praeiti, kažkas tokio buvo. Pripažįsta, kad smurtą naudojo prieš sūnų ir sutuoktinę. Buvo sutuoktinei už gerklės paėmęs, o dėl sūnaus nieko nepamena. Buvo labai girtas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nuostatomis, pagarsino kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2021 m. gruodžio 31 d. nakties metu buvo neblaivus, būna agresyvus išgėręs, tiksliai neatsimena, tačiau buvo namuose, kambaryje, būdamas girtas keikėsi necenzūriniais žodžiais savo žmonos J. atžvilgiu, galėjo ir pasakyti grasinančius žodžius. Įpykęs, priežasties nežino, jis sugriebė žmonai J. už kaklo, nenorėjo smaugti, bet taip gavosi, tuo metu atėjo jo sūnus T., prašė sūnus nesipykti, jis įpykęs pagriebė sūnui už kaklo stipriai, gali būti, kad atrodė sūnui, jog jį smaugia, turbūt per stipriai suspaudė jam kaklą. Atsimena, kad atvyko policija ir jį sulaikė, tiksliai visų smulkiai įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo stipriai neblaivus. Kaltu prisipažįsta dėl smurto prieš savo žmoną J. M. ir savo sūnų T. M., labai dėl to gailisi. Kol vyks tyrimas gyvens pas mamą M. M., kaime, Šalčininkų rajone. Jam išaiškinta, jog pažeidus kardomąją priemonę, bus nedelsiant sprendžiamas klausimas dėl griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimo (suėmimo) (b. l. 100–102). Po parodymų pagarsinimo kaltinamasis juos patvirtino. Nurodė, jog galėjo būti, kad sugriebęs rankomis sutuoktinei už kaklo ją smaugė ir sūnų sugriebęs rankomis už kaklo taip pat smaugė. Dabar jie visi gyvena kartu, su sūnumi bendrauja. Kalbėjo apie tą įvykį, susitaikė, visi sutaria. Dėl smurto jau yra teistas. Blogai vertina savo veiksmus, labai gailisi. Dabar, kai negeria, viskas gerai. Viskas dėl alkoholio. Myli savo žmoną ir vaikus.
Kaltinamojo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).
Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena su savo vyru J. M., jų nepilnamečiais vaikais T. M. ir A. M. bei jos mama T. P. Jos vyras yra bedarbis, dėl to jau apie pusę metų nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus, piktnaudžiauja jais. Vyras kaskart būdamas neblaivus, pasidaro agresyvus, pradeda įžeidinėti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, elgiasi agresyviai, kelia konfliktus ir yra buvę anksčiau, jog smurtaudavo. Dėl to anksčiau jau buvo kvietusi policiją, buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Šiuo metu yra pradėtas skyrybų procesas. 2021 m. gruodžio 31 d., apie 3.10 val., miegant kambaryje su vaikais, į kambarį įėjo neblaivus jos vyras J. M., garsiai šaukė, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, aiškino, kad padarys, jog negyventų, bei pareikalavo išeiti iš kambario. Kadangi, kai vyras yra neblaivus, jis būna labai agresyvus, nenorėdama kelti konflikto, išėjo iš kambario ir nuėjo į kitą kambarį, kur miegojo jos mama. Nuėjus į kambarį, jos vyras tai pat atėjo iš paskos, toliau elgėsi agresyviai, įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, bei tyčia pastūmė ją, dėl ko ji nugara pargriuvo ant lovos. Tuomet vyras ją abiem rankom sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, tuomet dešinę ranką atitraukė jai nuo kaklo ir užsimojęs smogti įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, grasino, kad užmuš. Iš kito kambario atbėgo vyresnis vaikas T. M. (gimęs (duomenys neskelbtini)), bandė nustumti nuo jos J. M. ir prašė nelysti prie mamos. Vyras įpykęs atsisuko į vaiką, sugriebė jį už gerklės ir pradėjo jį smaugti. Ji bandė atitraukti vyro rankas, išskirti, kad nebesmaugtų vaiko. Dėl to vyras dar labiau įpyko, pradėjo rėkti, dėl ko iš kito kambario atbėgo jauniausias vaikas, kuris verkė, prašė tėčio nusiraminti, kad nebemuštų mamos ir brolio, tačiau vyras į tai neragavo ir nei kiek nenusiramino. Toliau elgėsi agresyviai, kėlė konfliktą, bandė ją smaugti. Tuo metu vyriausiasis sūnus išeidinėjo iš kambario, o jos vyras nusekė jį iš paskos. Manydama, kad vyras šiek tiek nusiramino, ji ėjo pasiimti telefono, norėdama paskambinti bendruoju pagalbos telefonu ir išgirdo vaiko riksmą iš kito kambario. Nuėjusi pamatė, kad vyras pargriovęs T. M. ant pilvo ir ranka sugriebęs už kaklo smaugia. Pamačiusi tai, ji prašė vyro, kad nemuštų vaiko ir bandė jį pakelti. Vyras pamatė, kad ji rankoje laiko telefoną ir dėl to labai supyko, pasidarė dar agresyvesnis. Išsigandusi to, kas gali nutikti, išbėgo į koridorių, o vyras vijosi iš paskos. Koridoriuje jos vyrą sulaikė kaimynai (N. ir A.) iš (duomenys neskelbtini) buto, o ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, vyras elgėsi agresyviai ir bandė pasišalinti, puolė ir kaimynus. Atvykus policijai J. M. buvo sulaikytas. Vyras dažnai būna labai agresyvus ir ji jo labai bijo. Papildomai apklausta nukentėjusioji J. M. parodė, jog savo ankščiau 2021 m. gruodžio 31 d. duotus parodymus prisimena, juos patvirtina iš dalies ir patikslina savo ankstesnę apklausą, kaip ir minėjo, 2021 m. gruodžio 31 d. naktį jos sutuoktinis J. M. miegojo namuose, viename kambaryje su jos motina T. P. Paaiškina, kad jos mama yra neįgali, serga (duomenys neskelbtini). Prieš tai jos vyras visą dieną girtavo. Nakties metu, apie 03.00 val., jis pabudo, girdėjosi, kad būdamas bute trankė duris, keikėsi. Po to atėjo į jų kambarį, kur ji kartu su sūnumis miegojo. Ji miegojo su mažesniu sūnumi A. vienoje dvigulėje lovoje, o T. miegojo šalia kitoje lovoje. J., atėjęs į jų kambarį, kur jie miegojo, atsisėdo ant T. lovos ir pradėjo keiktis įvairiais keiksmažodžiais jos atžvilgiu. Ji nereagavo, bandė apsimesti, kad miega, po to jos vyras tapo dar agresyvesnis, nuklojo paklodę ir liepė jai išeiti iš to kambario. Ji atsikėlusi nuėjo į kitą kambarį, kur buvo jos mama. Ji atsisėdo ant lovos, kur miegojo mama, netrukus iš paskos atėjo vyras J., vyras keikėsi įvairiais keiksmažodžiais, buvo arti priėjęs prie jos. Ji bandė atsistoti, jis pastūmė ir neleido išeiti, ji dar kartą bandė atsistoti, tada J. griebė abejomis rankomis jai už kaklo, ji negalėjo šnekėti, pradėjo kosėti, kaip ir jautėsi prismaugta, nes suspaudė rankomis kaklą stipriai. Tada atbėgo iš kito kambario jos sūnus T., tuo metu vyras vis dar ją laikė suėmęs rankomis už kaklo. T. bandė atitraukti vyrą nuo jos. Tada jos vyras keikdamasis puolė T., paleido ją ir griebė abejomis rankomis T. už kaklo, ji turbūt garsiai šaukė, kad paleistų sūnų, atitraukė savo vyrą nuo vaiko, tuo metu į kambarį atbėgo jos mažasis sūnus A., jis verkė ir garsiai rėkė, prašė tėčio paleisti T. ir ją, tačiau J. nereagavo. Ji T. atitraukė nuo tėvo, jis susvirduliavo, ir nuėjo į savo kambarį. Iš paskos T. nuėjo ir J. Pasinaudodama proga pasiėmė po mamos pagalve prieš tai paslėptą telefoną ir skambino pagalbos telefonu 112. Dar nespėjus atrakinti telefono, išgirdo triukšmus iš kito kambario. Girdėjo, kad A. šaukė garsiai: „Tėti, baik, nereikia“. Atėjusi į kambarį pamatė, kaip J. pasiguldęs T. ant grindų, vaiko veidas buvo į grindis, buvo paėmęs rankomis T. už kaklo, tada pasakė garsiai, kad ji kviečia policiją. Tada J. vijosi ją, kad atimti telefoną, ji išbėgo į laiptinę, garsiai šaukė gelbėti, padėti, bėgdama skambino 112. Bėgdama laiptais iš ketvirto į trečia aukštą pamatė kaimynus, jie išėjo į laiptinę. Ji sugrįžo į savo butą kartu su kaimynais A. ir N. A. laikė jos vyrą, kad jis nepabėgtų, o ji su N. atėjusios į kambarį pamatė, kaip T. valo su rankšluosčiu nuo grindų kraują. Klausė, kas čia atsitiko sūnaus T., sakė, kad spaudimas, nes bėgo iš nosies kraujas. Būdavo ir ankščiau, kad T. bėgo kraujas iš nosies, tai buvo ne pirmas kartas. Ji pati nematė, ar T. kraujas bėgo iš nosies dėl to, kad J. jam sudavė, ar dėl spaudimo. (b. l. 20–21, 35–36).
Nepilnametis T. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, jog įvykis buvo po švenčių, prieš Naujuosius metus, dienos neatsimena, gruodžio mėnesį. Grįžęs namo nuėjo miegoti, atsikėlė nuo riksmų. Rėkė tėtis, prižadino visus, pradėjo rėkti ant jo, ant mamos. Paskui kažkas įvyko kitame kambaryje, girdėjo riksmus, dar kažką. Ką šaukė, neatsimena. Mama miegojo. Butas, kuriame gyvena, yra 2 kambarių, tuo metu jis kambaryje miegojo su mama ir broliu. Kambaryje prabudęs matė, jog sėdėjo tėtis, kažką sakė, neatsimena. Tame kambaryje buvo visi, mama, brolis, jis ir tėtis. Tėtis sėdėjo ant lovos, kurioje jis miegojo. Mama tuo metu su broliu miegojo. Buvo naktis, gal 2 ar 3 val. nakties. Tėtis pradėjo rėkauti, kažko norėjo, nežino ko. Atsikėlė mama, paprašė, kad jis nusiramintų. Jis kažką sumurmėjo, neatsimena, jau baisiai miego norėjo. Tada mama su tėčiu nuėjo į kitą kambarį, kažką pradėjo rėkauti. Jis atėjo pažiūrėti, matė, jog mama buvo prie močiutės, tėtis prie mamos ten kažką darė, rėkavo. Kai tėtis stovėjo prie mamos, gal mamą prilietęs ir buvo, ranką gal. Fiziškai tėtis mamai nieko nedarė. Mama tuo metu buvo prie savo mamos, ji sėdėjo, jos mama buvo lovoje. Į tą kambarį nuėjo, kad apraminti. Gal mama ir šaukėsi pagalbos, neatsimena. Tėčiui sakė apsiraminti, tėtis atsisuko į jį, ten kažką murmėdamas, nesuprato ką pasakė. Mama išėjo pro duris, atėjo kaimynai, išgirdę riksmus. Nežino ką mama šaukė, gal pagalbos, neatsimena. Brolis lyg tuo metu lovoje buvo, tuo momentu, į kambarį užėjęs nebuvo. Mama atrodė paprastai, neišsimiegojusi. Jam mama lyg ir nieko nesakė. Atvažiavę pareigūnai ar apklausė mamą, nežino, jis nuėjo miegoti, mamą į mašiną nusivedė. Nematė, kad smurtas būtų naudotas mamos atžvilgiu, sužalojimų nematė. Jo atžvilgiu smurtas kaip ir nebuvo naudojamas, tėtis gal stumtelėjęs jį ir buvo, gal pastūmė ar dar kažką. Kito įvykio, kurio tyrimas buvo nutrauktas, irgi nelabai atsimena, smulkmenų negali papasakoti. Tėtis įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, gal kažkada ankščiau ir buvo tokių įvykių, o gal ir ne, pasipykdavo ir viskas. Ankščiau būdavo, kad tarpusavyje vienas kitą aprėkia ir viskas. Kažkokios agresijos nebuvo, tik žodžiais. Tą įvykio naktį tai nežino, tėtis tiesiog gal stumtelėjo jį ir viskas, agresijos nebuvo (b. l. 69–72).
Liudytoja N. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena bendrabučio tipo name (duomenys neskelbtini), butas randasi (duomenys neskelbtini). Šalia gyvena M. šeima, su jais nebendrauja, tačiau žino, kad tokia šeima gyvena šalia, yra kaimynai, jų butas yra šalia jų buto. 2021 m. gruodžio 31 d. nakties metu, apie 03.00 val., ji, būdama savo bute, miegojo, išgirdo vaikų klyksmus, vaikai rėkė, klykė. Išgirdę triukšmą, jie abu kartu su vyru bėgo prie jų durų, daužė jų duris, duris atidarė J. M., J. vyras. J. stovėjo tarpduryje, jis klausė jų kas yra, jis atrodė neblaivus, agresyvus, atsakinėjo grubiai jai su vyru. Jos vyras įėjo pirmas į jų butą, J. prispaudė prie sienos, klausė: „Ką tu čia darai?“. Iš paskos atėjo į butą ir ji, paskui ją atėjo J., ji buvo jau išbėgusi į koridorių. Įėjusi į jų butą, ji buvo koridoriuje ir pro praviras kambario duris matė ant lovos sėdintį vyresnį vaiką T., vaikas sėdėjo ant lovos užsidengęs galvą rankomis, nematė vaiko veido, nes jis buvo nulenkęs galvą, tik J. sakė, kad J. mušė vaiką. Tačiau J. agresyviai šaukė kažką, ką neatsimena, buvo chaosas. J. sakė, kad ją mušė vyras, o sūnus T. ją gynė. Kadangi buvo stresas visiems, tai ji neatkreipė dėmesio ar J. buvo sužalota, tik matė, jog visi išsigandę, buvo strese, tiek J., tiek abu sūnūs. Būnant jų bute, J. iškvietė policiją, viskas lyg ir aprimo, ji su vyru grįžo atgal į savo butą. Netrukus vėl išgirdo triukšmą bendrame koridoriuje. Jos vyras išbėgo į laiptinę, ji liko namuose. Kaip suprato, J. norėjo pabėgti, jos vyras jį vijosi. Paskui atvyko policija ir sulaikė J. Vyras jos grįžo namo. Prieš tai M. šeima jai atrodė tvarkinga. J. irgi buvo mandagus, sveikinosi. Ji su vyru visą vasarą buvo sode, todėl negali pasakyti kas ankščiau vyko jų bute, nežino, neatsimena tokio panašaus įvykio, kad būtų kilęs toks triukšmas. J. matė pirmą kartą tokį agresyvų, neblaivų. Jos vyras A. A. dirba nenormuotą darbo laiką vairuotoju, todėl nelabai gali atvykti į apklausą (b. l. 82–83)
Mažametis A. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, jis A. M., jam (duomenys neskelbtini), jis miegojo lovoje, gulėjo mamos kambaryje, tėtis kažką pasakė mamai, jis išgirdo riksmus, atbėgo į kambarį, buvo išsigandęs, labai išsigandęs. T. pradėjo saugoti mamą ir pradėjo verkti. Tada tėtis T. trenkė į nosį ir pradėjo bėgti kraujas. Jis labai pradėjo verkti, net pasikeitė jo balsas. Po to tėtis nuėjo atsigulti į T. lovą pas močiutę kambaryje ir užmigo. Mama išėjo į laiptinę, į balkoną, paskui grįžo, sakė jau viskas gerai. Po kiek laiko tėtis atsikėlė, išgirdo triukšmą ir riksmą kitame kambaryje. Tėtis priėjo ir jam rodė, kad taip (rodo, kad su kumščiu) padarys, kad jį primuš, paskui atbėgo mama. Kai atbėgo mama, tada pradėjo rėkti. Ką mama sakė, neprisimena. Paskui mama išbėgo į laiptinę, tėtis užrakino duris ir atsiprašė T. Po to duris atrakino, atėjo mama ir kaimynai, kaimynų vardų nežino. Ir po to atvažiavo policija. Tėtis tuo momentu jau buvo išėjęs. Tai viskas. Kai tėtis dėjo kumščiu T. į nosį, jie buvo pas mamą kambaryje, pas juos tik du kambariai. Brolis saugojo mamą, todėl tėtis jam trenkė į nosį. Tėtis mamą nustūmė į laiptinę, užrakino duris, atsiprašė T. Paskui atėjo kaimynai. Kai tėtis jam grasino kumščiu, jie buvo tame pačiame kambaryje. Paskui atvažiavo policija, ką mama sakė policijai, jis negirdėjo, nes jis gėrė vandens tuo momentu, kad būtų geriau, nes, kaip sakė, jo balsas pasikeitė. Mama ką sakė neatsimena, čia buvo labai seniai. Mamai, kai ją pamatė, bėgo ašaros. Ką sakė tėčiui, jis nesakys, nes neatsimena. Kada įvykis buvo, jis nežino, tokių įvykių buvo ir ankščiau. Tai prasidėjo, nes tėtis ėjo pas pusbrolį, o pusbrolis daug geria. Pasakė, kad truputįi atsigerti eina, o po jam patiko ir vėl pradėjo gerti. Dabar negeria. Prieš ateinant čia, jis nekalbėjo su tėčiu, nes jis jo nematė, telefonu irgi nekalbėjo. Tėtis daugiau broliui nieko nedarė. Mamai daug kartų tėtis darė, bet ką, neatsimena. Jam tėtis tik grasino. Prieš tai tėtis nėra jam grasinęs. Kai tėtis būna namuose, jo nebijo, kai jis girtas, tai bijo, geria nedažnai (b. l. 77–79).
2021 m. gruodžio 31 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pareiškėjos J. M. parodymai apie įtariamojo jos sutuoktinio J. M. panaudotą fizinį smurtą jos ir sūnaus atžvilgiu. Pareiškėja nurodė, kad sutuoktinio veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 20–21, 27–28).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (su priedu – fotolentele) matyti, kad užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 39–46).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyrę asmenys nurodyti J. M. ir T. M.. Smurtu įtariamas asmuo nurodytas J. M., jo būklė – akivaizdžiai neblaivus, pažymint, jog atsisakė pasitikrinti girtumą. Atvykus į įvykio vietą pranešėja J. M. paaiškino, kad J. M. pradėjo žodžiu konfliktuoti, stumdyti ją, taip pat tyčia paėmęs už kaklo smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Konflikto metu šalia buvo sūnus T. M., kuris bandė apginti mamą, dėl ko tėvas trenkė jam į nosį, pradėjo bėgti kraujas (b. l. 8–15).
Veikos kvalifikavimo motyvai bei išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo J. M. kaltė nukentėjusiesiems sutuoktinei J. M. ir nepilnamečiui sūnui T. M. sukėlus fizinį skausmą visiškai įrodyta pirmiau teismo ištirtų ir BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų įrodymų visuma. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – paties kaltinamojo prisipažinimas, taip pat nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad J. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jis, 2021 m. gruodžio 31 d., apie 03.10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sukeldamas konfliktą, keikdamas necenzūriniais žodžiais, garsiai šaukdamas, grasindamas užmušti savo sutuoktinę J. M., tyčia abiem rankomis sugriebęs už gerklės savo sutuoktinei J. M. smaugė, o sūnui nepilnamečiui T. M., gim. (duomenys neskelbtini), bandant apginti savo mamą nuo smurtaujančio tėvo J. M., jis, tyčia sugriebęs rankomis už kaklo smaugė savo nepilnametį sūnų T. M., taip nukentėjusiajai sutuoktinei J. M. ir nepilnamečiui sūnui T. M. sukėlė fizinį skausmą.
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kad nakties metu, būdamas girtas, jis naudojo smurtą prieš savo šeimos narius – sutuoktinę J. ir nepilnametį sūnų T., juos sugriebęs už gerklės smaugė, jo kaltę patvirtina fizinį smurtą nuo jo patyrusios J. M. parodymai, kad vyras ją abiem rankomis sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, tuomet dešinę ranką atitraukė jai nuo kaklo ir užsimojęs smogti įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, grasino, kad užmuš, iš kito kambario atbėgo vyresnis vaikas T. M., bandė nustumti nuo jos J. M. ir prašė nelįsti prie mamos, vyras įpykęs atsisuko į vaiką, sugriebė jį už gerklės ir pradėjo jį smaugti. Kaimynystėje gyvenanti liudytoja N. A. taip pat parodė, kad 2021 m. gruodžio 31 d. nakties metu, apie 03.00 val., išgirdus kaimynystėje gyvenančios M. šeimos bute triukšmą ir vaikų klyksmą, jie abu kartu su vyru bėgo prie jų durų, daužė jų duris, duris atidarė J. M., kuris atrodė neblaivus, agresyvus, atsakinėjo grubiai jai su vyru, įėjusi į jų butą, liudytoja buvo koridoriuje ir pro praviras kambario duris matė ant lovos sėdintį vyresnį vaiką T., vaikas sėdėjo ant lovos užsidengęs galvą rankomis, nematė vaiko veido, nes jis buvo nulenkęs galvą, tik J. sakė, kad J. mušė vaiką, J. taip pat sakė, kad ją mušė vyras, o sūnus T. ją gynė. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad J. M. būklė – akivaizdžiai neblaivus, bei pažymėta, jog jis atsisakė pasitikrinti girtumą. Be minėto įrodymo, tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, patvirtina, kaip minėta, jo paties, prisipažinimas, o taip pat nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai. Asmens kaltę ir įvykio aplinkybes dėl kaltinamajam inkriminuotos veikos patvirtina taip pat iš dalies patvirtina kaltinamojo sūnų – nepilnamečio T. M. ir mažamečio T. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, taip pat pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei įvykio vietos apžiūros protokolas, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Ir nors nukentėjusysis T. M. nurodė, kad tėtis jį tik stumtelėjo, bet nesmaugė, teismas vertina, kad tokias aplinkybes jis nurodė siekdamas padėti, užtarti tėtį, kadangi pats kaltinamasis pripažino jam inkriminuojamo kaltinimo aplinkybes, tokis aplinkybes parodė ir nukentėjusioji J. M.. Neabejotina, kad tokie veiksmai nepilnamečiui taip pat sukėlė fizinį skausmą. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami J. M. kaltei pagrįsti.
Kaltinamojo veiksmų pobūdis – sugriebimas už gerklės tiek savo sutuoktinei J., tiek savo nepilnamečiui sūnui T., tokiu būdu juos smaugiant ir sukeliant fizinį skausmą, rodo, jog jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais savo sutuoktinei ir sūnui gali sukelti fizinį skausmą ir norėjo tokių padarinių, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusieji yra kaltinamojo šeimos nariai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veika yra teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis J. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas. Jis anksčiau teistas 4 kartų, iš jų – tris kartus taip pat pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 119–138, Liteko duomenys), administracine tvarka nebaustas (b. l. 139–140); psichiatrinis gydymas – įskaita, J. M. gydytas Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų ir alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, Valstybinės teismo Psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-968/2021 nurodyta, kad J. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. (b. l.147,144–145); priklausomybės ligų gydymas – įskaita Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, konsultuotas / gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 148); nedirba (b. l. 116); registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 117).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Teismo vertinimu, siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikalstamo padarymą parinktina viena iš griežtesnių minėto straipsnio sankcijose numatyta bausmės rūšis – areštas, nustatant maksimalų jos dydį. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis ir jos dydis jau penktą kartą teisiamam J. M. yra adekvati bei proporcinga, tam kad sulaikytų jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustų bei paveiktų kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Paskirtoji bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine subendrinta arešto bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutartimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę (BK 64 straipsnio 1,2 dalys).
Į šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 31 d. 03.40 val. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 13.38 val., iš viso – viena para, šią laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Nepilnamečio nukentėjusiojo T. M. atstovė advokatė R. B. nukentėjusiojo nepilnamečio T. M. vardu kaltinamojo atžvilgiu pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 eurų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 182–184). Ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, kad nepilnametį T. M. šis įvykis labai sukrėtė, nors į gydytojus jis nesikreipė, tačiau namuose pastovi baimė, kad tėvas nieko nepadarytų jam ir mamai, tai paveikė nepilnamečio nervų sistemą, nukentėjo jo bendravimas su draugais ir artimaisiais, kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais savo sūnui sukėlė ypatingai stiprius ir skausmingus tiek fizinius, tiek dvasinius išgyvenimus, ir visa tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. M. piniginę kompensaciją.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į Te pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina visiškai. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam nepilnamečiui T. M. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl neteisėtų kaltinamojo, tai yra savo tėvo, veiksmų nepilnametis nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, akivaizdu, kad nepilnamečiui T. M. bandant apginti savo mamą nuo smurtaujančio tėvo, pastarajam tyčia sugriebus rankomis už kaklo sūnui ir jį smaugiant, nepilnametis T. M. jautė ne tik fizinį skausmą, bet ir pažeminimą, baimę, nes prieš jį smurtavo fiziškai subrendęs, suaugęs vyras, tai yra jo tėvas. Sutiktina, kad šis įvykis nepilnametį sukrėtė emociškai ir, kad kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais savo nepilnamečiui sūnui sukėlė stiprius ir skausmingus tiek fizinius, tiek dvasinius išgyvenimus. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad į gydymo įstaigą dėl šio įvykio nukentėjusysis nesikreipė, byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad T. M. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ar kitas žalingas neturtinio pobūdžio pasekmes. Taip pat teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį, kad jis šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)), sveikas (duomenų apie netekto darbingumo nustatymą nepateikta), t. y. pajėgus atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Įvertinus aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą, konstatuotina, kad ieškinyje prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. M., remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika, vertintinas kaip pagrįstas, iš kaltinamojo nukentėjusiojo civilinio ieškovo naudai priteisiant 200,00 eurų neturtinės žalos atlyginimą, priteisto neturtinės žalos tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant nepilnamečio nukentėjusiojo T. M. atstovei pagal įstatymą J. M..
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, 2 vnt., su nepilnamečių apklausų įrašais, saugomi byloje (bylos galinio viršelio vidinė pusė), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 –308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. M. galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtąją bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutartimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį, ir paskirti J. M. galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti J. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 31 d. 03.40 val. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 13.38 val., iš viso – vieną parą, šią laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs J. M. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio J. M. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Nukentėjusiojo - civilinio ieškovo nepilnamečio T. M. įgaliotosios atstovės civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš kaltinamojo J. M. nukentėjusiojo - civilinio ieškovo T. M. naudai priteisti 200,00 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti, šios priteistos neturtinės žalos tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant nepilnamečio nukentėjusiojo T. M. atstovę pagal įstatymą J. M.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su nepilnamečių apklausų įrašais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.