- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-10
- Bylos Nr.
- N-261-1104-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-05417-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad A. K. 2010 m. liepos 18 d., apie 11.10 val., Kaune, Ateities plento ir Chemijos prospekto sankryžoje, vairavo automobilį galimai neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones ir nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, valstybinės privalomosios techninės apžiūros liudijimo bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimu A. K. pripažino kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 20 litų baudą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 lapkričio 3 d. nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Teismas padarė išvadą, kad A. K. inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, Kanadoje A. K. išduotas „besimokančio vairuoti“ asmens pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas A. K. veiką nepagrįstai perkvalifikavo iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį.
II.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 28 d. nutarimu A. K. už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 20 Lt baudą; už ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 1000 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus apėmimo būdu A. K. paskirta galutinė 1000 Lt bauda.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Teismas pažymėjo, kad Kanada yra prisijungusi prie 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo (http://www.unece.org/trans/conventn/legalinst_07_RTRSS_RT1949.html), joje yra išduodami šios konvencijos reikalavimus atitinkantys vairuotojų pažymėjimai.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punkto 4 dalis numato, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį).
Iš Lietuvos Teismų Informacinėje Sistemoje (LITEKO) esančių gyventojų registro duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaunas. 1998 m. liepos 2 d. Nr. VIII-840 Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. (Žin., 1998, Nr. 66-1910) nustato, kad gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. 2008 m. balandžio 8 d. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerijos Direktoriaus Įsakymo Nr. (29)4R 18 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 44-1673) 7 straipsnis nustato, kad asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, privalo per 7 darbo dienas iki išvykimo deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimą.
Pažeidėjas parodė, kad iš Lietuvos Respublikos išvažiavo 2009 metų lapkričio mėnesį, pateikė teismui metinę pajamų deklaraciją už 2009 metus, kurioje gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), London, tačiau duomenų, kad A. K. būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos, nėra. Kaip ir pats paaiškino, kad į Lietuvą grįžta dažnai ir skirtingam laikotarpiui dėl šeimyninių ar darbo reikalų, todėl teismas padarė išvada, jog pastarasis apie įstatymus Lietuvos Respublikoje turi žinoti ir ką pats nurodė įstatymais domisi. Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, teismas konstatavo, kad A. K. inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl, vadovaujantis minėta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, Kanadoje A. K. išduotas „besimokančio vairuoti“ asmens pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.
III.
Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimą dalyje dėl administracinės nuobaudos paskyrimo pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad policijos pareigūnai be pagrindo sulaikė A. K. užsienyje išduotą vairuotojo pažymėjimą, taip apribodami jo judėjimo laisvę, kadangi su lietuvišku laikinu leidimu vairuoti pažymėjimu išvykti iš Lietuvos jis negali.
Paaiškino, kad vadovaujantis Europos sąjungos 1991 m. liepos 29 d. direktyva 91/739/EEB dėl vairuotojų pažymėjimų ir 2006 m. gruodžio 20 d. direktyva 2006/126/EEB dėl vairuotojų pažymėjimų A. K. pastovi nuolatinė gyvenamoji vieta negalėjo būti Lietuvoje. Pagal direktyvą įprastinė gyvenamoji vieta yra vieta, kur asmuo paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl A. K. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliantas nesutinka dėl jam inkriminuojamo ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo. Teigia, kad jis negyvena Lietuvoje todėl Lietuva nėra jo nuolatinė gyvenamoji vieta ir Kanadoje išduotas laikinas leidimas vairuoti, jam suteikia teisę vairuoti transporto priemones ir Lietuvoje.
ATPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt arba administracinį areštą.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
Pažymėtina, kad Kanada yra prisijungusios prie 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo (http://www. unece. org/ trans/ conventn/ legalinst_07_RTRSS _RT1949. html), jose išduodami šios konvencijos reikalavimus atitinkantys vairuotojų pažymėjimai.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punkto 4 dalis numato, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Iš Lietuvos Teismų Informacinėje Sistemoje (LITEKO) esančių gyventojų registro duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaunas. Duomenų, kad A. K. būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos, nėra. Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad A. K. inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl, vadovaujantis minėta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, Kanadoje A. K. išduotas „besimokančio vairuoti“ asmens pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.
Teisėjų kolegija pažymi, kad A. K. nei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nuolatinė jo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikta metinė pajamų deklaracija už 2009 metus, kurioje nurodyta jo gyvenamoji vieta Londone, nagrinėjamu atveju nepatvirtina, kad užsienyje jis praleidžia daugiau kaip 185 dienas per metus.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą nutarimą. A. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.
Administracinė nuobauda A. K. subendrinta tinkamai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.